Prašoma valstybės parama už broilerio kilogramą būtų 9 centai, už kiaušinį 0,9 cento. Kitas prašymas – supaprastinti reikalavimus paramai investicijoms, nes dabar įmonės neatitinka reikalavimų – po pandeminių metų finansiniai rezultatai labai prasti. Šios paramos reikia, nes kiaušinių augintojai spaudžiami pereiti prie vištų laikymo ant kraigo ir visam sektoriui tam reikėtų virš 60 milijonų eurų. Broileriams tai būtų apie 3 mln. eurų per metus. Be to, šiandien reikalingos subsidijos energetinės išlaidoms kompensuoti. Verslas nepajėgus vienas apmokėti visų sąskaitų ir yra spąstuose.
„Paukštininkystės sektorius Lietuvoje nyksta. Be valstybės paramos sektorius gali nesulaukti kitų metų. Dešimt kartų pabrango dujos, tris kartus elektra. Nors reikėtų skirti centą kiekvienam kiaušiniui ir 8-9 centus kiekvienam broileriui, Žemės ūkio ministerija neskyrė nieko. Mėsos gamyba traukėsi 13 proc. Kiaušinių gamyba išlieka stabili, tačiau dėl prekybininkų spaudimo pereiti ant kiaušinių, kuriuos deda ant kraigo laikomos vištos, gamyba pradės trauktis. Paukštininkystė mažiausiai valstybės paramos gaunanti verslo šaka“, – sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius, Lietuvos paukštininkystės asociacijos Tarybos narys Darius Gudačiauskas sakė, kad jam susidaro įspūdis, kad žmonės nesupranta, kas yra paukštininkystė, ŽŪM atstovai vengia atvažiuoti ir įsigilinti kam jie vadovauja. Šiandien Vilniaus paukštynas vienintelis, kuris gali patenkinti Lietuvos paukštienos poreikį. Kitos įmonės neturi perdirbimo pajėgumų ir auginimo masto. Esame ant ribos, kad greitai nepasigaminsime tiek paukštienos, kiek mums reikia.
„Mes nekeliame savo reikalavimų aukščiau Lietuvos žmonių. Mūsų reikalavimas, kad neišnyktų nacionalinė žemės ūkio šaka, gaminanti labai gerą produktą. Mūsų produktyvumas aukščiausias Baltijos šalyse, nors mums ir sunku lygintis su didesnėmis įmonėmis Lenkijoje“, – apie savo verslą pasakojo D. Gudačiauskas ir sakė, kad šiandieninius sunkumus lemia ne įmonių valdymas, o tai, kad Lietuvoje nėra strategijos palaikyti vietinį verslą. Kokybė aukščiausios rūšies.
„Lietuvoje keistoms žemės ūkio šakoms, pavyzdžiui sraigių augintojams, avių ir ožkų augintojams atsiranda paramos pinigų, o mūsų šaka neatranda vietos žemės ūkio politikoje“, – dėlioja D. Gudačiauskas ir sako, kad jie į savo verslą įtraukė ūkininkus iš visos Lietuvos. Tai unikali uždara ūkininkavimo grandinė.
D. Gudačiauskas sako, kad buvo susitikimas ŽŪM, tačiau nė viena priemonė, kuri būtų skirta gelbėti paukštininkystę nėra sukurta arba įgyvendinta. Ministerija žada vėl sėsti kalbėti, tačiau po mėnesio prasideda šildymo sezonas ir jie priversti prašyti valstybės paramos pinigais, kas padėtų išgyventi. Vienas verslas tokios naštos nepakels. Perkelti vartotojams tokio sąnaudų augimo nepavyks, nes maisto produktai jau ir taip pabrangę. Teigiama, kad paramos pinigai nėra ypatingai dideli.
D. Gudačiauskas prašo, kad už broilerio kilogramą būtų mokama 9 centai, už kiaušinį 0.9 cento. Verslininkas sako, kad kaip ir kam skirti paramą gali nuspręsti pačios ES šalys narės. EK nedraudžia Lietuvai imtis gelbėjimo plano. Tai mūsų pačių sprendimas. Jei padėsime gyventojams ir verslams, nenugrimsime į ilgą recesiją.
Ūkininkas Sigitas Petkevčius sako, kad nors būna pasiūlymų iš Lenkijos produkciją parduoti brangiau, dirba su lietuviais, nes tai patikimesni partneriai. 10-12 kartų brango gamtinės dujos ir dabar investuojama į propano dujas, tačiau kiekvienam ūkiui reikia 50 tūkst. eurų. Šios dujos gaminamos Lietuvoje.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos narys, kiaušinius gaminančios įmonės UAB „Lit Egg“ direktorius vadovas Dmitrijus Bušnevas sako, kad lietuviai nelabai įsivaizduoja, kaip kiaušinis pagaminamas ir parduodamas. Kol kiaušinis patenka į prekybos tinklus, prabėga metai.
„Kiaušinis kaip produktas labai trapus. Kuo toliau jį reikia vežti, tuo prastesnė kokybė. Vartotojai nori pirkti vakar padėtą kiaušinį, todėl importas iš Lenkijos, nes gabenama 10-15 dienų iki patenka ant lentynos, netenkina“, – aiškina D. Bušnevas ir tikina, kad turi kelis kelius. Vienas, mažinti kiaušinių kiekį, palikti tik brangiausią segmentą. Kitas, imti paramą ir įsipareigoti viskuo, kuo reikia. Trečias, jei paramos nebus, keisti veiklos sritį.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos narys, kiaušinius gaminančios įmonės UAB „Groward“ vykdantysis direktorius Algirdas Valančius sakė, kad dvejus metus gyveno pandemijoje. Kiaušinių sektorius turėjo ypatingai daug nuostolių ir vos išgyveno, nes negali tiesiog atsisakyti vištų dedeklių ir laukti geresnių laikų, nes paukštis „dirba“ pusantrų metų. Paskutinius trejus metus finansiniai rodikliai prasti ir džiaugiasi, kad išgyveno, o ŽŪM prieš skiriant paramą investicijoms prašo paramos prašymus pagrįsti gerais finansiniais rezultatais. Problema, kad reikia pereiti į „laimingų kiaušinių“ segmentą. Vienai dedeklei reikia 25 eurų. Lietuvos mastu tai būtų virš 60 milijonų eurų.
Kaip rašoma paukščių ir kiaušinių augintojų išplatintame pranešime žiniasklaidai, be valstybės įsikišimo ir skubios paramos, šis, nacionalinės svarbos Lietuvos žemės ūkio sektorius, negali egzistuoti dėl nuo paukštininkų nepriklausančių globalių procesų.
Nurodoma, kad lyginant su 2020 metais, dujų kainos išaugo dešimt kartų, o elektros kainos šoktelėjo daugiau nei tris kartus. Ne mažiau įtakos turi ir smarkiai išbrangę pašarai. Lietuvai gresia netekti galimybės apsirūpinti aukščiausios kokybės vietiniais maisto produktais – pasak asociacijos atstovų, paukštininkystės įmonės jau metų pabaigoje susidurs su likvidumo problemomis.
„Esame sudėtingos geopolitinės situacijos įkaitai, nebegalime prognozuoti nei ateities dujų, nei elektros kainų. Blogiausias šioje situacijoje yra LR Vyriausybės neveiksnumas – paukštininkystė, kaip Lietuvos žemės ūkio šaka, neegzistuoja ir jokia forma nėra įtraukta net į žemės ūkio ministerijos 2023-2027 strateginį planą. Tai skandalingas, sisteminis Lietuvos paukštininkystės sektoriaus žlugdymas“ – teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Pasak G. Kauzono, visos pastangos susėsti su valdančiaisiais ir ieškoti konstruktyvių sprendimų, iki šiol buvo bevaisės. Be minėtų energetinių sunkumų, sektorius susiduria su aibe kitų problemų – kiaušinių gamybos įmonės sprendžia investicinius iššūkius dėl naujų įsipareigojimų ES pereiti prie ant kraiko laikomų vištų auginimo. Vidutinio ir stambaus dydžio paukštynams nenumatytos jokios paramos programos įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius ir norint pakeisti importuojamas dujas kitais energijos šaltiniais.
Negana to, siekiantiems įsirengti saulės baterijas savo sąskaita, neišduodamos prisijungimo sąlygos, aiškinant, kad Lietuvoje yra pasiekta 2 GW alternatyvių energijos šaltinių galingumo riba. Tuo tarpu paukštynai nesiekia gaminti elektros pardavimui – visa alternatyviais energijos šaltiniais pagaminama elektra būtų suvartojama savo poreikiams ir neapkrautų elektros perdavimo tinklų.
Asociacijos atstovai taip pat tvirtina, kad pagal ŽŪM nustatytus reikalavimus, dėl per paskutinius kelis metus patirtų nuostolių, jiems nesuteikiama galimybė dalyvauti ŽŪM paramos programose paukštininkystės ūkių modernizavimui.
Pranešime nurodoma, kad dar šių metų kovą, asociacijos nariai buvo susitikę su ministru Kęstučiu Navicku, prašė tarpininkauti su energetikos ir aplinkos apsaugos ministerijomis, kad energetiškai intensyviai ūkio šakai būtų skirtos priemonės siekiant išlaikyti gyvų paukščių auginimo tęstinumą, nepaisant laukiamo energetikos brangimo. Šiandien praėjus pusei metų nei ŽŪM, nei kitos ministerijos nėra parengę nei vienos gyvybingos paramos schemos, neturi jokio plano kaip ūkiui padėti.
Ministrai kaip susitarę tvirtina, kad subsidijų Lietuvos paukštininkystei nebus, nors Europos komisija tokias subsidijas leido teikti dar 2022.03.24 savo Komunikatu dėl paramos nukentėjusiems nuo energetinio karo. Tiesa, ministrų kabinetas maisto pramonę žada paskelbti nacionaliniam saugumui svarbia verslo šaka.
Per metus Lietuvos paukštininkystės sektorius pagamina 880 mln. kiaušinių ir per 120 tūkst. tonų paukštienos – daugiau nei bet kurios kitos rūšies mėsos. Paukštininkystės sektoriaus įmonėse dirba virš 3 tūkstančių darbuotojų, kas metus išmokama apie 57 mln. eur. darbo užmokesčio, virš 20 mln. eur. mokesčių į valstybės biudžetą.
