aA
Kupiškio raj. parduodamas unikalus objektas – tūkstančio hektarų ūkis, kurio valdos išdėstytos tik keliuose plotuose.
Žemės ūkis
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvoje tai nėra dažnas reiškinys, nes paprastai didžiuosius ūkius valdantys žmonės priversti lakstyti tarp dešimčių palyginti mažų sklypelių, kurie kartais išmėtyti keliuose rajonuose dešimčių kilometrų spinduliu.

500 ha riba

Nors Lietuvoje galioja gausybė ribojimų, pagal kuriuos teoriškai nebūtų galima nupirkti daugiau kaip 500 ha žemės, tačiau ekspertai tikina, jog juos apeiti nei sunku, nei sudėtinga.

„Šį ūkį parduoda ūkininkai, kurie patys supirko ir sujungė sklypus dar tais laikais, kai žemė buvo neypatingai vertinga ir kiti draskė savo ūkius bei žemės ūkio bendroves. Parduodamas visas šis milžiniškas ūkis, kaip verslas. Kartu su sandėliais, traktoriais, administraciniais sandėliais“, – pasakoja už klientų paiešką atsakinga nekilnojamojo turto agentūros „Renatos namai“ savininkė Renata Boguševičienė ir prisimena, kad šis ir kitas, kiek mažesniam ūkis, kurį pardavinėja agentūra, suformuoti dar tais laikais, kai žemės hektaras kainavo po 200 litų (60 eurų).

Ji įvardina ir pradinę tūkstantį hektarų valdančio ūkio kainą 22 milijonai eurų. Derybos galimos.

Kitas unikalus objektas, kurį parduoda „Renatos namai“ – 400 ha žemės valda, kuri susideda iš trijų vienalyčių plotų. Pačių sklypų, kurie jungiasi tarpusavyje, 32. Žemė derlinga, sutvarkyta, todėl už kiekvieną hektarą prašoma 8,5 tūkst. eurų. Derybos galimos. Galima ir pirkti kaip ūkį su visa reikalinga technika ir infrastruktūra – 4 milijonai eurų. Tai augalininkystės ūkis, gyvuliai nebuvo auginami.

Abiem objektais pirkėjais domisi, tačiau su niekuo kol kas rankomis nesumušta.

„Ūkių pasiūla Lietuvoje yra, tačiau pirkėją randa ne visi. Pardavinėjame ir 300 ha ūkį, kurio specializacija grūdinės kultūros, su visa reikalinga technika Latvijoje. Jo kaina 3,5 mln. eurų“, – tai, kad lietuvaičiai gali plėstis ir kaimyninėse šalyse aiškina Renata ir tikina, kad šiandien Lietuvoje trūksta ne žemės, jos galima rasti, bet jaunų ir inovatyvių žmonių, kurie norėtų ir galėtų plėtoti žemės ūkio verslą.

Visi šie objektai pelningi, tačiau verslininkė sako, kad tokie objektai dažnai parduodami todėl, kad priklauso keliems savininkams, kurių interesai išsiskiria. Kai kurie traukiasi dėl amžiaus, kiti sugalvoja pelningesnių investicijų.

„Norint nupirkti tūkstančio hektaro ūkį, nors teoriškai sandoris negalėtų būti didesnis kaip 500 ha, galima keliais būdais. Jei tai uždaroji akcinė bendrovė, perleidžiamos akcijos, jei žemės ūkio bendrovė, pajai. Įdomu tai, kad griežtinant reikalavimus ši landa palikta“, – dėlioja Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis.

Kęstutis Kristinaitis
Kęstutis Kristinaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kiek sudėtingiau, jei tai ūkininko ūkis, suformuotas dar tais laikais, kai nebuvo ribojamas žemės plotasi. Tada reikėtų investuoti keletą tūkstančių eurų ir žemę formaliai perduoti naujai sukurtai žemės ūkio bendrovei ar uždarajaI akcinei bendrovei. Sandorio objektas tada ne žemė, bet akcijos, kurių perleidimą sukontroliuoti labai sudėtinga. Bus parduota bendrovė, ne ūkis. Arba ūkį gali pirkti keli žmonės po kelis šimtus hektarų.

„Kalbant apie rinką, kelių šimtų ar tuo labiau tūkstančio hektarų ūkiai parduodami labai retai, nes tai pelningas verslas, mokama didelė ES parama. O žemė pagrindinė darbo priemonė, investuota į techniką ir technologijas, kurios turi atsipirkti“, – dėsto K. Kristinaitis.

Kaip verslas investuotojams tai įdomūs objektai. Pavyzdžiui, pas mus žvalgosi investiciniai ir pensijų fondai. Žemės kaina auga, ji gali nešti stabilias pajamas netgi jos nedirbant, tik nuomojant.

Kalbant apie vidurkius, vidutinio parduodamo sklypo plotas apie 7 ha. Juos parduoda paveldėtojai, ar smulkūs ūkininkai, kurie nusprendė nebedirbti. 50 ha ir didesni plotai išimtys. Nors ūkininkai skundžiasi, kad metai buvo sunkūs, kainos, priklausomai nuo žemės derlingumo, kasmet auga 7–15 proc.

Pagal dabar galiojančią tvarką kiekvienas žmogus, kuris nori pirkti žemę, privalo deklaruoti, kad jo valdomas plotas nepasieks 500 ha. Tuo pačiu, jei paaiškėtų, jog jis viršija šią normą, tai būtų vertinama kaip pažeidimas ir sandoris teoriškai gali būti naikinamas.

Šiemet Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) buvo pateikta apie 9000 prašymų duoti leidimą pirkti žemę ir 23 atvejais paaiškėjo, kad pareiškėjas, jei būtų gavęs leidimą, valdytų daugiau kaip 500 ha. Jiems leidimas neišduotas.

Tvarka dar bus griežtinama

„Seimui teikiame įstatymą dėl vadinamųjų saugiklių, draudžiančių įsigyti daugiau kaip 500 hektarų. Nacionalinei žemės tarnybai suteiksime daugiau įgaliojimų. Nustatę pažeidimus jie galės kreiptis tiesiai į teismą. Dabar jie turi kreiptis į prokuratūrą, kuri pradėdavo tyrimą. Taip procesas bus kur kas greitesnis“, – sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Pagal 2014 m. priimtą įstatymą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvoje, kad bendras jiems priklausantis žemės ūkio paskirties plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės įsigyjama gyvulininkystei ir įsigytos žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus.

Vertinant ar žemę įsigyjantys asmenys yra susiję, tokiais laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Taigi, bent jau pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, pilnamečiai vaikai tokiais nelaikomi. Be to, susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito juridinio asmens akcijų.

Nuasmeninti Registrų centro duomenys, rinkti metų pradžioje, rodo, kad daugiausia Lietuvoje vienam žmogui nuosavybės teise priklauso 1154 ha žemės ūkio paskirties žemės. O 10 didžiausių žemvaldžių jos iš viso turi 7,6 tūkst. ha. 28 žmonės nuosavybės teise turi daugiau kaip 500 ha žemės. Visų jų turimas žemės plotas sudaro 16 tūks. ha.

2016 m. ŽŪM duomenimis, kuriuos skelbė „Valstiečių laikraštis“, po Česlovo ir Ramūno Karbauskių daugiausia žemės Lietuvoje valdė (ne tik nuosavos, bet ir nuomojamos) Romualdas Majeras ir dabar DELFI pripažinęs, kad valdo daugiau nei 500 ha (kiek tiksliai, turi, esą reikėtų sėsti ir suskaičiuoti).

Metų pradžios duomenimis, iš įmonių arba juridinių asmenų didžiausiam žemvaldžiui nuosavybės teise priklauso 3 468 ha žemės paskirties žemės.

10 didžiausių įmonių nuosavybės teise turi 16,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 500 ha nuosavybės teise turi 65 juridiniai asmenys, iš viso turintys 50,5 tūkst. ha.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, didžiausia tarpusavyje susijusių įmonių grupė, kurią sudaro 28 vienetai, turi beveik 13,3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės.

Iš viso Nekilnojamojo turto registre registruota 3,48 mln. ha arba 34,8 tūkst. kv. km žemės paskirties žemės, kuri priklauso privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. T. y. kiek daugiau nei pusė visos Lietuvos teritorijos. Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, 2016 m. 134 tūkst. paramos gavėjų, deklaravusių 2,8 mln. ha žemės naudmenų ir pasėlių plotą, iš viso išmokėta 431,7 mln. Eur. 10 didžiausių paramos gavėjų skirta 5,4 mln. Eur.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kviečių supirkimo kainos gruodžio pradžioje padidėjo

Per pastarąjį mėnesį kviečių supirkimo kainos padidėjo 6,56 proc., avižų - 13,36 proc., o...

Tyrime dėl prekybos kiauliena atlikta apie 50 kratų: nelegali prekyba mėsa organizuota visoje Žemaitijoje (34)

Tirdami neteisėtą prekybą kiauliena , pareigūnai pirmadienį atliko apie 50 kratų visame...

Ūkininkai piktinasi, kad juos verčia arti žemę (41)

Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta, ar galima atsisakyti kai kurių techninių ir formalių...

Pranckietis buvo teisus: gyvulių ūkis tikrai mažėja (21)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ daugelį prajuokino...

Derybose dėl išmokų iki pinigų dar neatėjome (8)

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys dalyvavo Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Įžvalgos apie kontroversiško Algirdo Paleckio asmenybę ir ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (9)

Šnipinėjimo byla: kodėl informacija apie Paleckį iškilo būtent dabar. DELFI korespondentas...

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (26)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Mokytojų streiko iniciatorius Navickas: kas jis? (406)

Keturių vaikų tėvas, kūno kultūros ir fizikos mokytojas, ekonomistas, visuomenininkas,...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų (4)

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Gyvai / Gyvai: ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (13)

Nuo lapkričio 28 dienos ministerijoje gyvenantys mokytojai teigia pasiekę dalį savo tikslų ir...

Dėl geros figūros Vaida Genytė dėkinga tvirtai valiai: pasidalino auksine šventinio stalo taisykle (8)

Įprastai didžiosios metų šventės daugeliui žmonių asocijuojasi su kalėdiniais papuošimais,...

Rusijos ambasada aršiai sureagavo į Paleckio ir Ivanovo suėmimą (122)

Rusijos ambasada trečiadienį pareiškė, kad naujas Lietuvos teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl...

Nuo Naujųjų keičiasi atlyginimai – ką turi padaryti darbuotojai (56)

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo ( VSD ) įstatymo pakeitimai,...

Mokytojai po trijų savaičių budėjimo palieka ministeriją (102)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Seime – dar viena Jakeliūno iniciatyva: šįkart nusitaikė į žiniasklaidą (34)

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytos Azartinių lošimų įstatymo...