Pasak ministro, šaliai skirta 980 tonų kvota sūriams, kuriems taikoma privataus sandėliavimo parama, yra per maža, todėl ji turėtų būti padidinta. Jo teigimu, reikėtų peržiūrėti ir paramos dydžius, skirstant kvotas, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į gamybos apimtis valstybėje narėje, bet ir į eksporto apimtis. Būtina numatyti ir neišnaudotų kiekių perskirstymo mechanizmą toms valstybėms narėms, kurios išnaudos savo kvotas, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime.
Trečiadienį neformalios vaizdo konferencijos metu ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai taip pat aptarė situaciją paukštienos sektoriuje, siūlant svarstyti galimybę taikyti paramą už privatų paukštienos saugojimą.
Kaip nurodo ŽŪM, Lietuva taip pat siūlo Europos Komisijai peržiūrėti Kaimo plėtros reglamente numatomos naujos tikslinės priemonės, kuria siekiama padėti nuo koronaviruso labiausiai nukentėjusiems ūkininkams bei smulkiems ir vidutiniams perdirbėjams, dydžius.
A. Palionio teigimu, būtinos nuolatinės priemonės, kurios veiktų krizių metu ir padėtų jas efektyviai suvaldyti.
„Tam juk ir yra sukurtas krizių rezervas, kuris dar nė karto nebuvo panaudotas. Manome, kad būtent dabar ir reikėtų tai padaryti, jei kiti šaltiniai jau išnaudoti“, – sako ministras.
Kaip nurodo ministerija, ministrai pokalbio metu aptarė ir žuvininkystės sektoriaus problemas. Nurodoma, kad šis sektorius irgi patiria neigiamus ekonominius padarinius, kuriuos lemia dėl karantino apribojimų smarkiai sumažėjusi žuvininkystės produktų paklausa, ypač viešojo maitinimo sektoriuje. Šį poveikį labiausiai jaučia akvakultūros įmonės, vidaus vandenų ir priekrantės žvejai.
