aA
Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų.
Žemėlapis
Žemėlapis
© Bendrovės archyvas

Apie tai, kuo gresia pertvarka DELFI rašė čia. Tikėtina, kad nauja tvarka bus šokas daugelio vietovių ūkininkams. Regionuose, kurių žemės nepateko į vadinamąją mažiau palankių ūkininkauti vietovių kategoriją, ūkininkams ženkliai sumažės tiesioginės išmokos, kurios iki šiol ir užtikrindavo jų pagrindinį pelną.

Žemės ūkio ministerija parengė atsakymus į kai kuriuos klausimus.

Nuo ko viskas prasidėjo

2009 m. Europos Komisijai (EK) paskelbus komunikatą dėl naujos žemės ūkio vietovių su gamtinėmis kliūtimis klasifikavimo sistemos įgyvendinimo, buvo duotas startas mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Šią reformą EK inicijavo reaguodama į 2003 m. Europos Audito Rūmų išsakytą kritiką dėl įvairiose šalyse taikomos labai skirtingos mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimo praktikos. Audito rūmai kritikavo šią paramos tvarką dėl daugybės kriterijų nustatant mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Buvo akivaizdu, kad socialiniai ekonominiai kriterijai (pavyzdžiui, populiacijos tankumas) paseno, taip pat akcentuota, kad trūksta skaidrumo, nes nėra vieningos mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo metodikos ES mastu, sunku įvertinti, ar parama skiriama vietovėms, kurioms iš tiesų reikia, neįmanoma palyginti atskirų šalių narių taikomų schemų.

Atsižvelgdama į tai, kad ES teritorija yra didelė ir įvairi bei siekdama, kad ES subsidijos būtų skiriamos tik ūkiams, esantiems vietovėse, turinčiose didelių ūkininkauti trukdančių gamtinių kliūčių, EK siekia nustatyti aiškią ir skaidrią vietovių ribų nustatymo sistemą. Ši reforma nėra orientuota į mažiau palankių ūkininkauti vietovių ploto mažinimą ar didinimą.

Kaip Lietuva rengėsi reformai

2010 m. buvo sudaryta darbo grupė vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, išskyrimo klausimams spręsti. Į šią darbo grupę savo atstovus delegavo Lietuvos nenašių žemių asociacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Pagal poreikį šios darbo grupės darbe taip pat dalyvavo ir kitų institucijų, įmonių ir organizacijų atstovai. Išskiriant vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ribas buvo bendradarbiauta su VĮ Valstybės žemės fondu, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, Lietuvos statistikos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centru, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra.

Darbas, susijęs su gamtinių trūkumų turinčių vietovių išskyrimu, užsitęsė, kadangi ES teisės aktų ir kitų dokumentų galutinės versijos dėl šių vietovių išskyrimo tvarkos ir sąlygų buvo patvirtintos tik 2013 metų gruodžio mėnesį, išskyrus gaires dėl vietovių ribų koregavimo, kurios buvo atnaujintos ir papildytos 2016 m. liepos mėnesį. Vykstant teisėkūros procesui, su EK vyko intensyvūs techninio pobūdžio susitikimai, diskusijos, siūlymai ir derybos dėl vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo tvarkos ir taikymo sąlygų.

Kada įsigalios naujasis žemėlapis

Naujasis išskirtų vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, skaitmeninis žemėlapis su šių vietovių ribų nustatymo tvarka ir pagrindimu įtrauktas į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programos) IV pakeitimą, kuris šių metų sausio 17 d. išsiųstas EK derinti ir tvirtinti.

EK pritarus Programos pakeitimui, 2018 m. parama bus teikiama jau pagal naująjį žemėlapį.

Būtina pabrėžti, kad tik gavus EK pritarimą bus galima galutinai atsakyti, kurios seniūnijos, įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą, bus priskirtos prie vietovių, turinčių gamtinių trūkumų.

Kaip išskiriamos vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių

Vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, išskyrimas yra griežtai reglamentuotas ir privalo būti atliktas dviem etapais: nustatant gamtines kliūtis tam tikroje teritorijoje pagal biofizikinius kriterijus ir po to dar atliekant šių teritorijų ekonominį vertinimą.

Valstybės narės (tarp jų ir Lietuva) turėjo vadovautis Jungtinių tyrimų centro (JTC) prie EK parengta metodika, kuri buvo taikoma pirmajame vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo etape, t. y. nustatant vietovių atitiktį ES nustatytiems 8 biofizikiniams kriterijams.

Lietuva neturėjo jokios galimybės taikyti savų papildomų kriterijų. Metodikoje nurodyti klimato, dirvožemio ir reljefo kriterijai, skirti klasifikuoti žemei pagal jos tinkamumą žemės ūkio veiklai. Vadovaujantis JTC metodikos reikalavimais, būtina sąlyga didelių gamtinių kliūčių vietovių išskyrimui – ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje turi atitikti bent vieną biofizikinį kriterijų, atsižvelgiant į nurodytą kriterijaus ribinę vertę (slenkstį).

I vietovių išskyrimo etape, remiantis 4 (kiti 4 Lietuvai neaktualūs) biofizikiniais kriterijais (žema temperatūra, nepalankia dirvožemio tekstūra ir akmenuotumu, blogu dirvožemio drenažu ir blogomis cheminėmis dirvožemio savybėmis) ir jų ribinėmis vertėmis, gamtinė kliūtis buvo nustatyta 519 šalies seniūnijų, kuriose gamtinių trūkumų procentas yra ne mažesnis kaip 60 proc. nuo viso seniūnijos žemės ūkio paskirties žemės ploto. I etape iš viso atrinktų 519 seniūnijų teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 3 199 315 ha arba 95,2 proc. viso šalies žemės ūkio paskirties žemės ploto (3 361 862 ha).

Ūkis
Ūkis
© Shutterstock

II etape vadovautasi EK ekspertų grupės parengtomis gairėmis dėl tikslaus nustatymo metodo taikymo išskirtų pagal biofizikinius kriterijus vietovių ribų korekcijai. Šio metodo tikslas – išbraukti vietoves, kuriose nustatytos didelės gamtinės kliūtys yra pagrįstos biofizikinių kriterijų taikymu, tačiau ūkininkavimo sąlygos yra artimos šalies vidurkiui. Šiame etape pasirinktinai buvo galima taikyti tam tikrą gairėse siūlomą ekonominio vertinimo kriterijų, kurio ribinė vertė (slenkstis) – 80 proc. nuo atitinkamo kriterijaus vertės šalies mastu. Kaip galimus kriterijus EK įvardijo standartinės produkcijos vertę, vidutinį derlingumą, gyvulių tankį, šiltnamius, daugiamečių augalų tankį, natūralų dirvožemio produktyvumo rodiklį, ūkininkavimo sistemas, produkcijos gamybos būdus (metodus).

Tikimės, kad EK pritars ministerijos siūlymui, jog vietovių atrankai būtų taikomas didesnis nei numatyta gairėse (0,80), t. y. 0,85 koeficientas. Reikėtų suprasti, kad žemės ūkio naudmenų kokybinio įvertinimo balai seniūnijos lygmeniu yra vidutinis dydis, kurio skaitinė reikšmė nesutampa su žemės kokybės lygiu tam tikruose atskiruose žemės sklypuose.

Kaip pasiskirstė seniūnijos?

II etapo metu buvo atrinktos 168 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 883.860 ha ir kurios 2017–2013 m. programiniu laikotarpiu turėjo mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą (MPŪV) bei 52 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 141 242 ha, 2017–2013 m. programavimo laikotarpiu neturėjo MPŪV statuso.

Iš viso, vadovaujantis seniūnijų vidutiniu našumo balu, atrinkta 220 (iš 519) seniūnijų, iš kurių 161 seniūnija turi lygų ar mažesnį už 32 vidutinį našumo balą, t. y. Vnb≤32, ir 59 seniūnijos, kurių vidutinis našumo balas atitinka sąlygą 33≤Vnb≤34. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas tose seniūnijose sudaro 1 025 102 ha.

Kas bus su vietovėmis, kurių statusas pasikeis

Seniūnijos, kurios 2017–2013 m. programiniu laikotarpiu turėjo MPŪV statusą, tačiau po Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 3 dalyje nurodyto naujo ribų nustatymo nebeatitinka reikalavimų, turės 2 metų trukmės pereinamąjį laikotarpį, kad ūkininkaujantieji jose galėtų adaptuotis prie pasikeitusio paramos režimo. Iš viso tokioms vietovėms yra priskiriamos 69 seniūnijos, jų bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 500 276 ha. Dėl naujojo ribų nustatymo remtinų vietovių plotas šalyje sumažėja 20,3 proc. arba 261 133 ha lyginant su MPŪV.

Kaip vertinami žemės našumo duomenys

Seniūnijų atrankai buvo naudojami žemės našumo vertinimo duomenys, kurie Lietuvos mastu yra taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d. Šie žemės našumo vertinimo duomenys buvo parengti pagal 2013 m. sausio 1 d. turimus duomenis.

Vertinant žemės našumą didelę įtaką turėjo 2008-2012 metais atliktų dirvožemio viršutinio sluoksnio agrocheminių savybių stebėjimų tyrimų, nustatant rūgštingumą, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekį dirvožemyje, rezultatai. Taip pat vertinant žemės našumą buvo naudojami dirvožemio granulometrinės sudėties pagal lygiašonį Fere trikampį duomenys, 2000-2012 m. parengti visai Lietuvos teritorijai.

Rengiantis žemės našumo vertinimui kai kuriose savivaldybių teritorijose po 1991 metų papildomai buvo atliekami ir dirvožemio tyrimai, paimant pavyzdžius analizėms ir tokiu būdu patikslinant seniau atliktų dirvožemio tyrimų rezultatus. Nemažą įtaką žemės našumo vertinimo duomenims darė ir žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenys, kurie kasmet atnaujinami pagal savivaldybės administracijos specialistų pateiktus melioracijos statinių inventorizacijos ir apžiūros vietovėje duomenis.

Informacija apie žemės ūkio naudmenų našumo vertinimo erdvinius duomenis yra skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale ir Žemės informacinėje sistemoje.

Vadovaujantis Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 m. programa, vertinamų sklypų žemės našumo balai ir vertinamų teritorijų vidutiniai našumo balai atnaujinami kas 5 metai. Atnaujinus žemės našumo vertinimo duomenis, reikėtų atlikti ir gamtinių kliūčių vietovių peržiūrą, todėl tikėtina, jog sudarytas žemėlapis keistųsi į vieną ar kitą pusę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Turguje pirmieji švieži žalumynai – kokios kainos (4)

Vasario pabaigoje Kėdainių turguose ir turgeliuose ant prekystalių ir močiučių pintinėse...

Koronavirusas pasiekė ūkininkus – atšaukiami mokymai, nerimaujama dėl eksporto (5)

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad koronavirusas...

Vyriausybė atšaukė ekstremalią padėtį dėl sausros (4)

Vyriausybė trečiadienio posėdyje bendru sutarimu nusprendė atšaukti ekstremalią padėtį dėl...

Kam šį sezoną ruošiasi JAV žemės ūkis (2)

2020 m. vasario 20 d. vykusiame JAV Žemės ūkio departamento (USDA) organizuotame kasmetiniame...

Lenkijoje paukščių gripas plečiasi į komercinius ančių ūkius

Vasario 21–24 dienomis Lenkijoje nustatyti šeši nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo...

Top naujienos

Koronavirusas pasiekė Lietuvą: iš Italijos grįžusi moteris izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildyta 05:14 val. (559)

Koronavirusas įžengė ir į Lietuvą – naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybėje...

Gydytojų regionuose laukia kaip išsigelbėjimo: vilioja tikrai įspūdingais atlyginimais ir kitomis „gėrybėmis“ (3)

Naujų specialistų regionų gydymo įstaigose ieškoma įvairiausiais būdais. Iš Sveikatos...

Ekspertas turi žinių gyvenantiems senuose daugiabučiuose: kilus pavojui, situacija būtų liūdna (12)

Dažnas iš mūsų vienaip ar kitaip buvo matęs gaisrą. Pavasarį tarnybos nuolat praneša apie...

Britų pramonė perspėja apie rizikas prekybai po „Brexit“

Dvigubas čiužinių deginimas, atliekant atsparumo ugniai testą. Šimtai svarų sterlingų...

Tomas Daugirdas

Ar reikia paminklo Antanui Smetonai?

Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio...

Šokiruojantys faktai iš Whitney Houston skrodimo išvadų: prisiūtas perukas, 11 trūkstamų dantų ir plastinių operaciijų randai N-18

Dainininkė Whitney Houston kadaise buvo viena iš įspūdingiausių visų laikų gražuolių,...

Gyvenimas taps paprastesnis – šiuos 5 daiktus irgi galima skalbti skalbyklėje (1)

Ar žinojote, kad šiuos 5 daiktus irgi galima skalbti skalbyklėje? Skalbimo mašina skirta ne vien...

Įvertino valdžios reakciją į koronaviruso grėsmę: eilinis farsas (2)

Paniką keliantis virusas dar nežudo mūsų piliečių, tačiau žudo mūsų visuomenės ir taip...

Gimtojo miesto komandą dvigubu dubliu pavaišinęs Sabonis – rezultatyviausias „Pacers“ gretose (1)

NBA pirmenybėse svarbią pergalę kovoje dėl aukštesnės atkrintamųjų varžybų pozicijos...

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (659)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

|Maža didelių žinių kaina