aA
Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų.
Žemėlapis
Žemėlapis
© Bendrovės archyvas

Apie tai, kuo gresia pertvarka DELFI rašė čia. Tikėtina, kad nauja tvarka bus šokas daugelio vietovių ūkininkams. Regionuose, kurių žemės nepateko į vadinamąją mažiau palankių ūkininkauti vietovių kategoriją, ūkininkams ženkliai sumažės tiesioginės išmokos, kurios iki šiol ir užtikrindavo jų pagrindinį pelną.

Žemės ūkio ministerija parengė atsakymus į kai kuriuos klausimus.

Nuo ko viskas prasidėjo

2009 m. Europos Komisijai (EK) paskelbus komunikatą dėl naujos žemės ūkio vietovių su gamtinėmis kliūtimis klasifikavimo sistemos įgyvendinimo, buvo duotas startas mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Šią reformą EK inicijavo reaguodama į 2003 m. Europos Audito Rūmų išsakytą kritiką dėl įvairiose šalyse taikomos labai skirtingos mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimo praktikos. Audito rūmai kritikavo šią paramos tvarką dėl daugybės kriterijų nustatant mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Buvo akivaizdu, kad socialiniai ekonominiai kriterijai (pavyzdžiui, populiacijos tankumas) paseno, taip pat akcentuota, kad trūksta skaidrumo, nes nėra vieningos mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo metodikos ES mastu, sunku įvertinti, ar parama skiriama vietovėms, kurioms iš tiesų reikia, neįmanoma palyginti atskirų šalių narių taikomų schemų.

Atsižvelgdama į tai, kad ES teritorija yra didelė ir įvairi bei siekdama, kad ES subsidijos būtų skiriamos tik ūkiams, esantiems vietovėse, turinčiose didelių ūkininkauti trukdančių gamtinių kliūčių, EK siekia nustatyti aiškią ir skaidrią vietovių ribų nustatymo sistemą. Ši reforma nėra orientuota į mažiau palankių ūkininkauti vietovių ploto mažinimą ar didinimą.

Kaip Lietuva rengėsi reformai

2010 m. buvo sudaryta darbo grupė vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, išskyrimo klausimams spręsti. Į šią darbo grupę savo atstovus delegavo Lietuvos nenašių žemių asociacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Pagal poreikį šios darbo grupės darbe taip pat dalyvavo ir kitų institucijų, įmonių ir organizacijų atstovai. Išskiriant vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ribas buvo bendradarbiauta su VĮ Valstybės žemės fondu, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija, Lietuvos statistikos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centru, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra.

Darbas, susijęs su gamtinių trūkumų turinčių vietovių išskyrimu, užsitęsė, kadangi ES teisės aktų ir kitų dokumentų galutinės versijos dėl šių vietovių išskyrimo tvarkos ir sąlygų buvo patvirtintos tik 2013 metų gruodžio mėnesį, išskyrus gaires dėl vietovių ribų koregavimo, kurios buvo atnaujintos ir papildytos 2016 m. liepos mėnesį. Vykstant teisėkūros procesui, su EK vyko intensyvūs techninio pobūdžio susitikimai, diskusijos, siūlymai ir derybos dėl vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo tvarkos ir taikymo sąlygų.

Kada įsigalios naujasis žemėlapis

Naujasis išskirtų vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, skaitmeninis žemėlapis su šių vietovių ribų nustatymo tvarka ir pagrindimu įtrauktas į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programos) IV pakeitimą, kuris šių metų sausio 17 d. išsiųstas EK derinti ir tvirtinti.

EK pritarus Programos pakeitimui, 2018 m. parama bus teikiama jau pagal naująjį žemėlapį.

Būtina pabrėžti, kad tik gavus EK pritarimą bus galima galutinai atsakyti, kurios seniūnijos, įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą, bus priskirtos prie vietovių, turinčių gamtinių trūkumų.

Kaip išskiriamos vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių

Vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, išskyrimas yra griežtai reglamentuotas ir privalo būti atliktas dviem etapais: nustatant gamtines kliūtis tam tikroje teritorijoje pagal biofizikinius kriterijus ir po to dar atliekant šių teritorijų ekonominį vertinimą.

Valstybės narės (tarp jų ir Lietuva) turėjo vadovautis Jungtinių tyrimų centro (JTC) prie EK parengta metodika, kuri buvo taikoma pirmajame vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo etape, t. y. nustatant vietovių atitiktį ES nustatytiems 8 biofizikiniams kriterijams.

Lietuva neturėjo jokios galimybės taikyti savų papildomų kriterijų. Metodikoje nurodyti klimato, dirvožemio ir reljefo kriterijai, skirti klasifikuoti žemei pagal jos tinkamumą žemės ūkio veiklai. Vadovaujantis JTC metodikos reikalavimais, būtina sąlyga didelių gamtinių kliūčių vietovių išskyrimui – ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje turi atitikti bent vieną biofizikinį kriterijų, atsižvelgiant į nurodytą kriterijaus ribinę vertę (slenkstį).

I vietovių išskyrimo etape, remiantis 4 (kiti 4 Lietuvai neaktualūs) biofizikiniais kriterijais (žema temperatūra, nepalankia dirvožemio tekstūra ir akmenuotumu, blogu dirvožemio drenažu ir blogomis cheminėmis dirvožemio savybėmis) ir jų ribinėmis vertėmis, gamtinė kliūtis buvo nustatyta 519 šalies seniūnijų, kuriose gamtinių trūkumų procentas yra ne mažesnis kaip 60 proc. nuo viso seniūnijos žemės ūkio paskirties žemės ploto. I etape iš viso atrinktų 519 seniūnijų teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 3 199 315 ha arba 95,2 proc. viso šalies žemės ūkio paskirties žemės ploto (3 361 862 ha).

Ūkis
Ūkis
© Shutterstock

II etape vadovautasi EK ekspertų grupės parengtomis gairėmis dėl tikslaus nustatymo metodo taikymo išskirtų pagal biofizikinius kriterijus vietovių ribų korekcijai. Šio metodo tikslas – išbraukti vietoves, kuriose nustatytos didelės gamtinės kliūtys yra pagrįstos biofizikinių kriterijų taikymu, tačiau ūkininkavimo sąlygos yra artimos šalies vidurkiui. Šiame etape pasirinktinai buvo galima taikyti tam tikrą gairėse siūlomą ekonominio vertinimo kriterijų, kurio ribinė vertė (slenkstis) – 80 proc. nuo atitinkamo kriterijaus vertės šalies mastu. Kaip galimus kriterijus EK įvardijo standartinės produkcijos vertę, vidutinį derlingumą, gyvulių tankį, šiltnamius, daugiamečių augalų tankį, natūralų dirvožemio produktyvumo rodiklį, ūkininkavimo sistemas, produkcijos gamybos būdus (metodus).

Tikimės, kad EK pritars ministerijos siūlymui, jog vietovių atrankai būtų taikomas didesnis nei numatyta gairėse (0,80), t. y. 0,85 koeficientas. Reikėtų suprasti, kad žemės ūkio naudmenų kokybinio įvertinimo balai seniūnijos lygmeniu yra vidutinis dydis, kurio skaitinė reikšmė nesutampa su žemės kokybės lygiu tam tikruose atskiruose žemės sklypuose.

Kaip pasiskirstė seniūnijos?

II etapo metu buvo atrinktos 168 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 883.860 ha ir kurios 2017–2013 m. programiniu laikotarpiu turėjo mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą (MPŪV) bei 52 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 141 242 ha, 2017–2013 m. programavimo laikotarpiu neturėjo MPŪV statuso.

Iš viso, vadovaujantis seniūnijų vidutiniu našumo balu, atrinkta 220 (iš 519) seniūnijų, iš kurių 161 seniūnija turi lygų ar mažesnį už 32 vidutinį našumo balą, t. y. Vnb≤32, ir 59 seniūnijos, kurių vidutinis našumo balas atitinka sąlygą 33≤Vnb≤34. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas tose seniūnijose sudaro 1 025 102 ha.

Kas bus su vietovėmis, kurių statusas pasikeis

Seniūnijos, kurios 2017–2013 m. programiniu laikotarpiu turėjo MPŪV statusą, tačiau po Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 3 dalyje nurodyto naujo ribų nustatymo nebeatitinka reikalavimų, turės 2 metų trukmės pereinamąjį laikotarpį, kad ūkininkaujantieji jose galėtų adaptuotis prie pasikeitusio paramos režimo. Iš viso tokioms vietovėms yra priskiriamos 69 seniūnijos, jų bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 500 276 ha. Dėl naujojo ribų nustatymo remtinų vietovių plotas šalyje sumažėja 20,3 proc. arba 261 133 ha lyginant su MPŪV.

Kaip vertinami žemės našumo duomenys

Seniūnijų atrankai buvo naudojami žemės našumo vertinimo duomenys, kurie Lietuvos mastu yra taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d. Šie žemės našumo vertinimo duomenys buvo parengti pagal 2013 m. sausio 1 d. turimus duomenis.

Vertinant žemės našumą didelę įtaką turėjo 2008-2012 metais atliktų dirvožemio viršutinio sluoksnio agrocheminių savybių stebėjimų tyrimų, nustatant rūgštingumą, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekį dirvožemyje, rezultatai. Taip pat vertinant žemės našumą buvo naudojami dirvožemio granulometrinės sudėties pagal lygiašonį Fere trikampį duomenys, 2000-2012 m. parengti visai Lietuvos teritorijai.

Rengiantis žemės našumo vertinimui kai kuriose savivaldybių teritorijose po 1991 metų papildomai buvo atliekami ir dirvožemio tyrimai, paimant pavyzdžius analizėms ir tokiu būdu patikslinant seniau atliktų dirvožemio tyrimų rezultatus. Nemažą įtaką žemės našumo vertinimo duomenims darė ir žemių melioracinės būklės ir užmirkimo duomenys, kurie kasmet atnaujinami pagal savivaldybės administracijos specialistų pateiktus melioracijos statinių inventorizacijos ir apžiūros vietovėje duomenis.

Informacija apie žemės ūkio naudmenų našumo vertinimo erdvinius duomenis yra skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale ir Žemės informacinėje sistemoje.

Vadovaujantis Žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 m. programa, vertinamų sklypų žemės našumo balai ir vertinamų teritorijų vidutiniai našumo balai atnaujinami kas 5 metai. Atnaujinus žemės našumo vertinimo duomenis, reikėtų atlikti ir gamtinių kliūčių vietovių peržiūrą, todėl tikėtina, jog sudarytas žemėlapis keistųsi į vieną ar kitą pusę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Verslas PliusArūnas Milašius

Buvęs ūkininkas paskaičiavo: kada grūdų ūkis jau tampa verslu

Buvęs ūkininkas, dabar premjerės patarėjas Ignas Jankauskas suskaičiavo, kad grūdų ūkį jau...

Rusija atsakė į JT pasiūlymą mainais už leidimą eksportuoti grūdus leisti išvežti kalį

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sureagavo į žinią, kad mainais į laivų...

Policija prigavo nelegalius pesticidus platinusį ekologinio ūkio savininką (1)

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių...

Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą (1)

Žemės ūkio ministerija siūlo laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš...

Absoliutus kviečių kainų rekordas – ko tikėtis toliau

Indijai uždraudus kviečių eksportą, pirmadienį šių grūdų kainos pasaulyje pasiekė rekordines...

Top naujienos

Kelionėmis į Baltarusiją ir pokalbiais su Lukašenka pagarsėjusi veikėja svajoja apie susitikimą su Lavrovu (17)

Į Baltarusiją „tiesti tiltų“ nuolat vykstanti už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio...

Dėliojami nauji reikalavimai statant daugiabučius: kainos augtų dar labiau

Karas Ukrainoje atnešė pokyčių ir į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija ėmėsi civilinės...

Įtakingas JAV leidinys: požiūris į Rusiją keičiasi, todėl aptartos pagalbos Lietuva gali nebesulaukti (2)

Pasirodė pirmieji signalai, kad kai kurie Vakarų partneriai jau nemato reikalo ginti Baltijos...

Karas Ukrainoje. „Azov“ pulko vadų atsakas rusų propagandistams: mes vis dar „Azovstal“ gamykloje nuo karo pradžios – pirmas aukščiausių JAV ir Rusijos generolų pokalbis (1)

Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas susitiko su NATO kolegomis ir teigiamai...

Po JAV perspėjimo JT posėdyje – arši Rusijos ambasadoriaus reakcija (2)

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios...

Po sustabdytos „Barcos“ – karti tiesa Jasikevičiaus lūpose: neturime „žudiko“ instinkto specialiai „Delfi“ iš Belgrado (2)

Po pirmosios rungtynių pusės „Barcelona“ turėjo geresnes pozicijas pergalės link – Eurolygos...

Zelenskis kalba apie pragarą Donbase

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis situaciją Donbase pavadino „pragaru“....

Delfi PliusArūnas Spraunius

Kaip Maskva ir Pekinas „draugauja prieš Vakarus“: Kinija prieš Ameriką kovos, kol „baigsis“ rusai

Istoriko ir ekonomisto pokalbio fragmentas „Svoboda“ gegužės 13-ąją. Istorikas Michailas...

Liga, dažniausiai sukeliama vieno produkto, gali baigtis mirtimi: požymiai, dėl kurių būtina kuo greičiau kreiptis į medikus

Šią ligą dažnai sukelia alkoholis. Jos metu serga ne tik kasa, bet ir visas organizmas. Verta...

Paaiškėjo tikroji priežastis, kodėl per „Eurovizijos“ finalą netikėtai dingo Laura Pausini: maniau, kad viskas dėl nuovargio

Viena iš pagrindinių neseniai pasibaigusio „Eurovizijos“ dainų konkurso vedėjų prisipažino,...