Seimas pritarė komisijos, kuri turėjo vertinti, ar ministro atsakymai į interpeliaciją tenkina, išvadoms. Kęstutis Navickas liko poste.
Bronislovas Matelis pristatė komisijos, kuri turėjo įvertinti, ar K. Navickos atsakymai tenkina Seimo narius. Ši komisija pritarė. Už balsavo 6, prieš 5. Kęstutis Mažeika paprašė pusvalandžio pertraukos.
Po pusvalandžio pertraukos Kęstutis Mažeika uždavė klausimą B. Mateliui:
„Pusvalandžio pertraukos paprašiau paklausti, ar komisijos pirmininkas išgirdo atsakymą į klausimą, ar išgirdo atsakymą, kiek reikia ūkininkams protestuoti, kad ministras pasitrauktų.“
B. Matelis tiesiog konstatavo, kad dauguma komisijos narių buvo patenkinti.
I. Šimonytė sakė, kad pretenzijos ne dalykinės, o emocinės ir jos mažai susijusios su tuo, kas yra žemės ūkio ministras, o yra dėl Žaliojo kurso, kuris kelia daug iššūkių, nes reikia ir toliau mažinti emisijas.
„Reikia labai taikliai taikyti šias priemones, tačiau netinkama pasakyti, kad reikia atstatydinti ministrą dėl Žaliojo kurso. Kaip ir netinkama ir tai, kad sakyti, kad patinka kai kainos pasaulinėse rinkose kyla ir nepatinka kai krinta. Siūlau palaikyti nutarimo projektą ir nebegaišti laiko“, – emocingai pasisakė I. Šimonytė.
Angelė Jakavonytė sakė, jog ministrą palaiko dauguma Žemės ūkio ministerijos darbuotojų ir interpeliacijos jam tik trukdo.
Remigijus Žemaitaitis dalinosi įspūdžiai, kad jei pernai per metus vienas specialistas užpildydavo 700 deklaracijų, o šiemet bus tik 300. kitas dalykas, apie kurį verta pakalbėti, tai ekologiniai ūkiai, kurių pernai sumažėjo 2,3 proc. ir tai nutiko būtent dėl Žaliojo kurso ir aplinkosauginių priemonių. Kviečiu balsuoti prieš.
Kęstutis Masiulis kalbėjo už ministrą, tačiau sakė, kad nesupranta, kas vyksta salėje, kur turi būti dėstomi rimti argumentai, o dabar tiesiog vyksta cirkas. Jei interpeliacija reikalinga tik tautai pajuokinti, tai politikai ir taip randa tam pakankamai būdų. Dėl komedijos neverta nieko atstatydinti.
Giedrius Surplys aiškino, kad interpeliacija ne dėl Žaliojo kurso, o dėl klaidų ir supratingumo trūkumo. Iš pradžių liepė atkurti pievas, po to atsitraukė. Tada davė 8 mln. eurų pieno ūkiams, tačiau paaiškėjo, kad pavėlavo pasinaudoti parama, kai buvo kiekvienam ūkiui skirti po 15 tūkst. eurų. Kooperatyvai gauna po keliolika euro centų už kilogramą ir paramos taisyklės tokios, kad jos negali gauti.
Valdantieji iš anksto pareiškė, kad interpeliacijos nepalaiko, tačiau pripažino, kad gali būti netikėtumų, nes dalis valdančiųjų norėjo K. Navicko pasitraukimo. Kaip juos pavyko įkalbėti lyderiams nebuvo aišku, nes balsavimas slaptas.
Prieš prasidedant interpeliacijai Seimo pirmininkės sakė, kad priežasčių interpeliuoti ministrą nemato, o tai, kad tai jau antras bandymas tokiu būdu patraukti ministrą per kadenciją tiesiog parodo, jog tai ypatingai svarbi ir daug priešingų interesų turinti sritis prieš posėdį kalbėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen. Liberalų frakcija planavo nekeisti ministro, tačiau neatmetė, kad gali būti ir „atskiroji nuomonė“. Tikėtina, kad tai buvo užuomina į Kaimo reikalų komiteto pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris jau gana seniai aštriai oponavo K. Navickui.
Interpeliacijos nepalaikė ir premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad ūkininkai nepatenkinti ne K. Navicku, o Žaliuoju kursu, kurį nustatė ES. Be to, K. Navickas nedirba Aplinkos ministerijoje ir negali nuo Simono Gentvilo, aplinkos ministro, politikos įgyvendinant aplinkosauginius reikalavimus, apginti ūkininkų.
Navickas: sutinku, kad yra pieno krizė
Interpeliacija prasidėjo kaip ir numatyta. Kęstutis Mažeika jai prasidėjus sakė, nežinantis kito atvejo, kai tam pačiam ministrui tą pačią kadenciją buvo keliami fundamentiniai klausimai ir skelbiama interpeliacija. Jis ir apibūdino, kodėl opozicija siekia K. Navicko atsistatydinimo:
„Ministras jau 2,5 metų turi ministerijos portfelį ir komandą, kuri keitėsi ne vieną kartą. Netiesa, kaip sako premjerė, kad viskas gerai. Jau kelintą mėnesį tęsiasi pieno krizė ir nėra jokių sprendimų. Mažėja karvių ir ūkių skaičius. Užsidarinėja vidutiniai ūkiai. Karvių sumažėjo virš 20 tūkst. Tai milžiniškas smūgis visam ūkiui ir kaimui. Ekologinių ūkių sumažėjo 2 proc. kur pažadai, kad bus remiami smulkiausi ir ieškomos naujos rinkos? To nematome ir negirdime. Paskutinis premjerės pasakymas, kad ministrui yra galimybė dirbti jei sėkmingai vyks pasėlių deklaracijų, tačiau matome, kad ji jau vyksta ketvirta diena. Vakar viešoje erdvėje Seimo nariai ir žemdirbiai buvo nuraminti, tačiau realiai nė vienas ūkininkas pasėlių nėra deklaravęs.
Procesas įstrigęs ne tik dėl techninių kliūčių, bet ir sprendimų, kurie priimami naktimis. Rajonų žemės ūkio skyriuose išgirsite, kad nė vienas žmogus negali deklaruoti pasėlių. Raminimai, kad tai pasikeis po savaitės, tik raminimas. Šis darbas nebuvo padarytas. Nebuvo jokių realių mokymų, tik trys nuotoliniai mokymai apie naujoves, nes ministerijoje nėra pakankamai kompetetingų žmonių, kurie galėtų atsakyti į šiuos klausimus.
Atsakymų nesitiki niekas, tačiau prasidėjus pieno krizei sisteminome klausimus kol liko vienas. Tai ne politinis klausimas, o tiesiog žmogaus, kuris nesugeba „atstovėti“ srities, kurie jam patikėta. Vakar komiteto posėdyje buvo virš 100 klausimų vien dėl deklaravimo, o laikas bėga. Žinome, kad šiam procesui pasibaigus ūkininkams gresia sankcijos. Žmonės turės dar ne kartą lankytis žemės ūkio skyriuose, nes patiems deklaruoti praktiškai neįmanoma. Dabar Žemės ūkio ministerija palikta Aplinkos ministerijos kišenėje ir negali savarankiškai priimti pakankamai sprendimų. Geriausias pavyzdys Lenkijos žemės ūkio ministras, kuris pasielgė vyriškai ir neįsikibo į portfelį, kuris laikinas.
Norėdamas, kad daugiau žalos nebūtų daroma, kreipiuosi į valdančiuosius, nes sprendimų, kurių reikia žemės ūkiui, nėra.
Paskutinis akcentas – gyvūnų gerovė ir deklaruojantieji jau mato, kad jų laukia didžiuliai siurprizai ir sunku net suprasti, kas rašė šias taisykles. Siūlau pažiūrėti principingai ir išgelbėti Lietuvos žemės ūkį, kuris kasdien traukiasi.“
K. Navickas gavo 30 minučių atsakymams. Jis nurodė, kad dėl pasėlių deklaravimo viskas vyksta kaip numatyta, tačiau problemų pieno sektoriuje išties yra.
„Paklausius kolegos K. Mažeikos atsakymus atrodo, kad gyvename virtualioje realybėje. Kol kas viskas vyksta kaip planuota. Tai, kad pirmas dvi savaites sistema veiks ne pilnai pranešėme iš anksto. Valstybės sprendimų įgyvendinimo politika priklauso nuo duomenų kokybės. Pavyzdžiui, jau daug metų galioja tvarka dėl vandens telkinių apsaugos juostų, kai reikia deklaruoti, tenka grįžti prie liniuotės. Ieškojome, radome ir rasime palankius sprendimus ūkininkams, nors tai iš dalis Aplinkos ministerijos atsakomybė.
Kalbant apie atsistatydinimo institutą, tai prieš porą valandų kalbėjau su naujuoju Lenkijos žemės ūkio ministru, jei tai būtų daugiau nei vienos dienos naujiena nebus. Tikėtis, kad visuomenės dėmesys aplinkosaugai mažės neverta. Tiesioginės išmokos turės būti susietos su viešosiomis gėrybėmis. Kol kas tai yra tik švelnus poslinkis link aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės. Manau, randame ir rasime dėl to susitarimą su ūkininkų bendruomene.
Kalbant apie ūkininką kaip maisto gamintoją, atsiranda problema, kad žemdirbys pradeda būti nevertinamas. Aš užsibrėžęs mažinti skirtumus tarp aplinkosaugos ir žemės ūkio. Ūkininkams irgi reikia būti atviresniems ir išeiti iš savo bendruomenių informacinio lauko ir girdėti, ką kalba miesto žmonės. Džiaugiuosi Simono Gentvilo pakalba ir tikiuosi, kad padarysime ūkininkams ir visuomenei palankių sprendimų.
Kitas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, tai valstybės tarnybos ydingumas. Čia turime judėti valstybės valdymo pertvarkos link. Socialinis saugumas negali pateisinti nekompetencijos ir nepasiektus rezultatus. Jei galėčiau atsukti laiką ar daryčiau tą patį? Taip.
Valstybė neturėtų mokėti už tai, kas nėra valstybės funkcija.
Kalbant apie deklaravimą, tai visoje ES turi būti parodomos ir suprojektuotos aplinkosauginės priemonės. Jos ne tik tam, kad išsaugoti gyvąją gamtą, bet ir dirvožemį, kuris yra mūsų žemės ūkio pagrindas. Visos mūsų numatytos priemonės numatytos gamybinėms ir tausojančioms priemonėms.
Sutinku, kad yra pieno krizė. Jei žiūrėtume į ilgalaikes perspektyvas, tai nuo 2004 m. mūsų žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė padidėjo 3,5 karto. Praeiti metai nebuvo krizinei. To nerodo skaičiai. Tačiau dabar nukrito ne tik pieno, bet ir grūdų kainos, o pernykštės energijos ir trąšų kainos buvo didelės. Dėl to nepalikome ūkininkų ir jų nepaliksime ateityje.
Pieno krizė tai laiku nepriimtų sprendimų pasekmė. 2016 m. EK atliko vertinimą ir yra išvados, kad pas mus maži ūkiai nesikooperuodami neturi derybinės galios tinkamai apginti savo interesus. Dabar, turėdami šią krizę, paramą skyrėme patiems smulkiausiems ūkiams, kad jie išliktų gyvybingi. 8 mln. eurų paramą gaus virš 90 proc. ūkininkų. Radikaliai pakeitėme įstatymą, sąlygas ir paramą kooperatyvams. Tam, kad pieno gamyba bent nemažėtų skirtas 144,5 mln. eurų. Norint rezultato reikia ir ūkininkų įsitraukimo“, – kalbėjo ministras.
Giedrius Surplys klausė dėl 8 mln. eurų, kurie buvo skirti ūkininkams, tačiau buvo EK reglamentas nukentėjusiems dėl karo Ukrainoje ir kodėl tuo nebuvo pasinaudota. Taip pat ministro teirautasi, kodėl krito pieno eksportas.
K. Navickas sakė, kad dėl paramos klausimas buvo keliamas, tačiau pernai nebuvo poreikio skirti iš šios paramos, nes ji skiriama sodams, paukštienos, kiaušinių ir kiaulienos sektoriams.
„Jo galiojimas pasibaigęs ir šiemet tuo pasinaudoti negalima. Pirmadienį tą patvirtino Europos Komisija. Kalbant apie pieno rodiklius, nenoriu spekuliuoti, gali būti, kad žalio ir tarpinių produktų kiekis mažėjo, tačiau galbūt augo sūrių ir kitų produktų eksportas. Tačiau be skaičių nespekuliuosiu“, – sakė jis.
K. Mažeika sakė, kad ant pelkės pamatai nebūna gerai padėti: „Kiek per jūsų kadencijos laiką buvo įkurta kooperatyvų, kiek jie sustiprėjo ir kodėl teigiate, kad Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių per daug.“
K. Navickas sakė, kad pelkių ir pamatų nekomentuos, nes tai asmeninis požiūris, tačiau yra bendras klimato kaitos planas ir CO2 jame turi mažėti, o žemės ūkis gali absorbuoti, ne tik didinti, nes kitaip tektų mažinti gyvulininkystę, kurią norime didinti.
„Absorbcijai geriausia šlapynės. O kooperatyvų nesteigia ministerija. Niekada nesakiau, kad pieno perdirbimo įmonių yra per daug. Sakiau, kad jei perdirbėjai neišlaikys gyvybingų vidutinių ūkių, jiems truks pieno. Tuo labiau, kad atsiras didelė perdirbimo įmonė Estijoje“, – atsakė jis.
Kęstutis Vilkauskas klausė apie trumpąsias grandines, ar į jas bus įjungiamos savivaldybės, asociacijos.
K. Navickas teigė, kad nori, jog ūkininkų užaugintas ir paruoštas maistas greičiau atsirastų valstybės valdomų įstaigų valgyklose – darželiai, mokyklos, ligoninės. Sėkmės tokiam veiksmui reikia savivaldybės įsitraukimas. Anot jo, susidomėjimas nebuvo didelis, tačiau dabar jau yra du projektai ir tai ne tik Žemės ūkio ministerijos nuopelnas, bet ir Kauno rajono savivaldybės bei tenykščių ūkininkų.
Seimo narys Viktoras Fiodorovas komentavo, kad kol kas neišgirdo argumentų, kodėl turėtų pakeisti nuomonę dėl interpeliacijos. Klausė, kokia buvo pozicija dėl 30 mln. paramos Lenkijai ir kitiems dėl kritusių grūdų kainų.
K. Navickas atsakė, kad ne jo reikalas keisti įsitikinimus.
„Kalbant apie paramą, tai buvo pasienio šalių pagalbos paketas kelioms šalims. Lietuva visada pasisakė, kad tam neprieštarauja ir prašo žiūrėti plačiau, nes problemų patiria ir kitos šalys. Renkami argumentai ir skaičiai. Šitos konsultacijos vyksta“, – kalbėjo ministras.
Agnė Širinskienė tikino, kad kurioziškai nuskambėjo kai buvo atsakymas K. Mažeikai apie šlapynes ir tikino, kad viceministras Egidijus Giedraitis prieš valandą pripažino, jog dalis deklaravimo sistemos neveikia, o K. Navickas tikina, jog viskas veikia.
Į tai reaguodamas K. Navickas sakė, kad tai, jog dvi savaites paraiškos nebus galima pateikti pilnai yra žinoma seniai ir apie tai informuota, nes dalis duomenų iš ŽŪM nepavaldžių institucijų bus gauta paskutinę minutę. Šių savaičių reikia korekcijoms ir taisyklių keitimui.
Toliau komentavo Edmundas Pupinis ir sakė, kad natūralu, jog per keliolika metų sumažėjo ūkių, laikančių po kelias karves, tačiau nedidėja ir dideli ūkiai. Jie tiesiog iš gyvulininkystės traukėsi į augalininkyste. Galbūt parama skirstoma neteisingai.
K. Navickas atsakė, kad augalininkystės ūkiuose reikia mažiau darbo jėgos, ilgą laiką nereikia dirbti ir grūdų kainos buvo labai palankios pakankamai ilgai.
„Tai nuo Lietuvos žemės ūkio politikos nepriklauso. Net dabar kalbama, kad net Strateginiame plane numatytos priemonės palankesnės augalininkams, tačiau parama skirstoma ne tik per plotinę, bet ir per susietą paramą. Ši dalis padidinta, tačiau bėda ta, kad išmokas ūkininkai gaus tik metų pabaigoje“, – komentavo jis.
Valius Ąžuolas tikino, kad liūdna, jog kitos institucijos nepateikė laiku duomenų, tačiau ką ministerija darys, kai ūkininkai bus stebimi palydovu ir baudos rašomos automatiškai. Kaip ūkininkai išvengs baudų. Kitas klausimas, kad kai kreipiasi dėl europinės paramos, ji kooperatyvui negali būti skiriama.
K. Navickas atsakė, kad jau dabar aišku, kad teks „tikrinti su liniuote“, nes vis tiek reikia nueiti į vietą ir matyti praktiškai.
„Dėl kooperatyvo reikėtų tikslesnio klausimo, kokia konkrečiai paramos priemonė. Vienos skirtos kooperatyvams, kitos ūkininkams. Pakeitėme 2 proc. pelningumo rodiklį, kuris dabar yra geresnis ir palankesnis ūkininkams“, – toliau atsakinėjo ministras.
Zigmantas Balčytis sakė, kad jam vis tiek neatsakyti klausimai, nes atstovauja Šilutės rajoną, kur daugiau nei pusė smulkių pienininkų ypatingai sunkioje padėtyje ir nesulaukia paramos. Kitas klausimas – kas vyksta, nes niekas nesusigaudo, kaip deklaruoti. Ir kodėl Estijoje gamyklos statomos, o pas mus bankrutuoja.
K. Navickas sakė, kad nenorėtų kaip politikas kištis į verslo santykius ir komentuoti Lukšių pieninės bankroto. Kalbant apie paramą, ministras nurodė, kad Šilutės ūkininkai gaus daugiausia paramos Lietuvoje, antroje vietoje Šilalė. Pasak jo, paraiškos renkamos.
„Dėl deklaravimo tai žemės ūkiai žino, kad mes skatiname deklaruoti per sistemą ir tai tikrinamos klaidos“, – pridėjo jis.
Rasa Budbergytė klausė, kaip esant tokioms aukštoms maisto produktų kainoms ministerija pasistengė, kad kainos mažėtų.
K. Navickas atsakė, kad su milžinišku Kauno rajono savivaldybės įsitraukimu tikisi, jog trumpųjų grandinių projektas bus sėkmingas.
„Be to, reaguodami į pieno krizę iš karto pasakėme, kad reikia ir ūkininkų įsitraukimo. Matome, kad yra galimybė piktnaudžiauti perdirbėjams, kurie mažina kainą kooperatyvams. Tikiuosi, šią savaitę baigsime derinimo pažymą ir su šiuo įstatymu keliausime į Vyriausybę“, – komentavo jis.
Vigilijus Jukna sakė, kad į vieną galimą klausimą dėl ES paramos ministras dalinai atsakė. Kitas klausimas dėl gyvulių veislininkystės sistemos. Veislinių telyčių eksportas sumažėjo 3,5 karto. Ar numatoma šios sistemos stiprinimas, kad ši rinka pajudėtų į priekį.
„Antradienį Liuksemburge turėtų paaiškėti bent jau kryptis, nes vakar paskelbta, kad 100 mln. eurų įliejama gelbėti pasienio valstybėms, tačiau dirbama ne tik techniniame, bet ir politiniame lygmenyje. Kalbant apie veislininkystę, nemanau, jog buvo geras sprendimas veislininkystės tarnybą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Ją tiesiog suvalgė. Dabar rengiame visą naują veislininkystės strategiją, kad riboti ištekliai duotų gerą rezultatą, nes Lietuvoje šiai sričiai turime didelį potencialą“, – atsakinėjo ministras K. Navickas.
Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad su nauju žemės ūkio ministru buvo šiltas pokalbis, o kaip vertina tai, kad prieš tai buvęs ministras atsistatydinimo kai papiketavo penki ūkininkai, o K. Navickas nesitraukia, nors protestuoja tūkstančiai.
K. Navickas sakė, kad Lenkijos ministras pasitraukė, nes nematė išeities, kaip padėti savo šalies ūkininkams.
Laima Nagienė klausė, kiek kainavo programinė įranga ir kaip gali būti, kad viceministras tikina, jog programinė įranga nebuvo testuota. Kas už tai atsakys?
Į tai K. Navickas atsakė, kad naudojama sena programinė įranga, tačiau problema ne ji, o duomenys, kurie patiekiami. Kaip teigia, problema jų tikslumas. Kai kuriuos, pavyzdžiui, kūdras, pavienius medžius, galima įbraižyti ranka.
Po klausimų vyko diskusija
Giedrius Surplys sakė, kad interpeliacija tai nėra ministro atsakymai į klausimus ir atkreipė dėmesį, kad tiek atsakydamas į klausimus raštu, tiek dabar, nepateikė atsakymą į vieną klausimą, kuris buvo užduotas. Klausimas buvo, „kiek turi tęstis žemdirbių streikai, kad ministras turėtų atsistatydinti.“. Atsakymas buvo, kad ministras nori tęsti šią kadenciją ir dirbti kitą.
„Išgirdome ir įdomių teiginių. Pasirodo, ŽŪM per pandemiją mus išgelbėjo, kad turėtume maisto. Apie kažkokius šaldytuvus, kurie turėjo būti pripildomi. Mano supratimu, atsakymo į klausimą neišgirdome. Prašome leisti slaptu balsavimu priimti sprendimą, ar ministras gali tęsit darbus“, –dėstė G, Surplys ir tikino, kad ūkininkai ir žemės ūkis atsakymuose buvo pamiršti, nors yra galybė paramos priemonių, tačiau, deja, nepanaudotas ūkių modernizacijai lėšas – 4 mln. eurų – atiduoti techninei pagalbai. Ministerijos ir jos įstaigų reikmėms.
Vakar buvo neoficialiai išplatinti ministro atsakymai į klausimus raštu
„Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus Jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas?“, – klausiama Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva parengtame interpeliacijos dokumente.
Tiesa, kontekstui nurodomos ir šios aplinkybės: „Jau kelis mėnesius tęsiasi pieno gamintojų protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų. Prie protesto jungiasi praktiškai visi žemės ūkio sektoriai. Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas. Po kaimyninės Lenkijos ūkininkų protestų atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Henrykas Kowalczykas. Atsistatydinęs Premjerės patarėjas Ignas Jankauskas pasakė, kad esame didžiausioje žemės ūkio krizėje.“
„Sunku nuneigti, kad ministrui yra nemažai klausimų, rytoj jis į juos ir atsakys. Bet manyčiau, kad dabar, šiuo metu – šią savaitę, kitą savaitę – kalbėti apie interpeliaciją ministrui tikrai nėra laikas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
„Dabar vyksta tokie svarbūs dalykai kaip pasėlių deklaravimas. Tai yra procesai, kurie, natūralu, reikalauja maksimalaus ministerijos, paties ministro įsitraukimo“, – kalbėjo ji.
Seimo pirmininkė sutinka su premjerės Ingridos Šimonytės pozicija, jog ministro darbas turėtų būti vertinamas jam atlikus žemės ūkio sektoriuje prasidėjusius svarbius procesus.
Valdančiųjų atstovai ministrą gina – argumentas tas, kad balandžio 17 -ąją, pirmadienį, prasidėjo visuotinė pasėlių deklaracija. Tai atsakingas procesas, kurio negalima trikdyti. K. Navicko likimas, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, priklausys būtent nuo deklaracijos rezultatų. Kaip savo feisbuko paskyroje rašo buvęs I. Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas, šie rezultatai bus, geriausiu atveju, rudenį.
Ministras Navickas atsakyme opozicijai aiškina, kad deklaravimui ruoštasi ne vieną mėnesį, atsisakyta taikomų ilgalaikių sankcijų. Taip pat jis teigia, kad pieno krizė yra anksčiau nepriimtų sprendimų išdava. Anot jo, jau 2016 metais Europos Komisija pažymėjo silpną ūkininkų derybinę galią. Ministras teigia, kad jau skirta 8 mln. Eur labiausiai nukentėjusiems ūkiams. O taip pat pieno krizės priemonių paketą papildys ir ES paramos priemonės.
Taip pat K. Navickas tikina, kad per kadenciją daug dėmesio skirta skaidrumui.
„Daugelį kadencijų nejudintos žemės ūkio sistemos pertvarkos ir skaidrinimas yra viena priežasčių, kodėl viena po kitos rengiamos interpeliacijos ir aršiai puolama mano komanda“, – teigia jis.
Jis įsitikinęs, kad žvelgiant į nuveiktus darbus, anot jo, esame gerame ir teisingame kelyje bei jaučia pareigą likti ministru, kad galėtų tęsti pradėtus svarbius darbus.
Pateikiame visą ministro Navicko atsakymą į opozicijos užduotą klausimą:
„Praėję beveik 2,5 metų darbo einant žemės ūkio ministro pareigas buvo didelių naujovių žemės ūkyje periodas, prasidėjęs COVID pandemija ir jos padarinių švelninimu. Priemonės, kurios buvo taikytos dėl pandemijos apribojimų nukentėjusiesiems paukštienos, kiaulienos ir daržovių sektoriuose, pasiteisino. Maisto nepritrūkome, verslai toliau vysto veiklą.
2021-ieji – bendrosios žemės ūkio politikos reformos metai. Reformos, kuri į Europos Sąjungos 2023–2027 m. žemės ūkio politiką įneša ženklų poslinkį link tvarios gamybos ir didesnio dėmesio gamtos apsaugai.
Vienas svarbiausių ir didžiausių darbų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) parengimas ir suderinimas su Europos Komisija. Visus metus truko 2021–2022 metų sandūroje Europos Komisijai pateikto Strateginio plano projekto tobulinimas. Tai buvo intensyvių derybų metas – planas buvo koreguojamas tiek pagal Europos Komisijos, tiek pagal Lietuvos ūkininkų bei kitų socialinių partnerių pastabas. Derybas vainikavo Europos Komisijos sprendimas, patvirtinantis 4,3 mlrd. Eur finansavimą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 m. programiniam laikotarpiui. Kitaip nei iki šiol, Strateginis planas apima ir tiesiogines išmokas, įskaitant naująsias ekoschemas, ir kaimo plėtros priemones, paramą vyno, bitininkystės, vaisių bei daržovių sektoriams.
Nepaisant didelių ES žaliojo kurso tikslų, Strateginis planas visų pirma yra orientuotas į žemės ūkio produkcijos gamintoją, į apsirūpinimo maistu tikslą – beveik 50 proc. visų Strateginio plano lėšų numatyta būtent tam pasiekti. Vienas svarbiausių tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą ir atsparumą, didinant jų pajamas.
Lietuva Strateginiame plane ekoschemoms skyrė minimalią pagal reglamentą reikalaujamą dalį – 25 proc. nuo tiesioginių išmokų „voko“ (palyginkime: Estija ekoschemoms skyrė 28 proc., Olandija – net 32 proc. tiesioginių išmokų lėšų). Net ir privalomos ekoschemoms skiriamos lėšos Lietuvoje savo apimtimi bei turiniu labiau orientuotos į gamybos palaikymą, kokybės gerinimą ir skatinimą (augalų kaita, tarpiniai pasėliai, bearimė žemdirbystė, sertifikuotos sėklos naudojimas, gyvūnų gerovė, ekologinė gamyba, aukštesnės kokybės produktų gamybos schemos ir kt.). Daugiau nei 80 proc. ekoschemoms numatytų lėšų skirta būtent gamybinėms veikloms (iš 750 mln. ekoschemoms skirtų lėšų – 609 mln. Eur).
Šiemet prasidėjus Strateginio plano įgyvendinimui girdime abejonių, kad gali strigti pasėlių deklaravimas, prasidėjęs šį pirmadienį. Priemonių sąrašas gerokai išplėstas, nemaža dalis naujovių, todėl, kaip niekad iki šiol, sutelkėme pastangas, kad šis procesas vyktų sklandžiai, o atsiradusios kliūtys būtų šalinamos nedelsiant.
Pasirengimas pasėlių deklaravimui truko ne vieną ir ne du mėnesius – įvairiuose šalies rajonuose ūkininkams aktyviai pristatinėjome Strateginio plano aktualijas bei nuostatas. Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) specialistai kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Žemės ūkio duomenų centru nuo kovo 14 d. organizavo tikslinius informacinius seminarus, mokymus savivaldybių žemės ūkio specialistams, taip pat ir ūkininkams, kurių metu supažindino su 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo taisyklėmis.
Šie susitikimai leido identifikuoti problemiškiausius klausimus ir naujų priemonių poreikį informaciniams šaltiniams sukurti, kad ūkininkai galėtų kuo paprasčiau ir greičiau gauti visą būtiną su deklaravimu susijusią informaciją. Tad ŽŪM interneto svetainėje buvo sukurta dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltis, kurioje jau yra apie 200 praktinių klausimų, susijusių su naujais geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimais bei ekoschemomis. Taip pat sukurtas el. pašto adresas tiesiogines@zum.lt, kuriuo ūkininkai gali pateikti savo klausimus, susijusius su naujomis taisyklėmis, deklaravimu. Tokie klausimai iš karto perduodami atsakingam specialistui, o ūkininkas gauna atsakymą tiesiogiai. Be viso to, deklaravimo laikotarpiu, nuo balandžio 20 d., kiekvieną ketvirtadienį rytais (8–10 val.) rengiamos nuotolinės ūkininkų konsultacijos. Nuotolinio prisijungimo nuoroda skelbiama ŽŪM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Svarbu ir tai, kad pratęsėme pagrindinį deklaravimo laikotarpį dviem savaitėms, kad ūkininkai spėtų viską suvesti laiku, kelis kartus patikrinti paraiškos duomenis ir turėti pakankamai laiko konsultacijoms.
Iki rugpjūčio 31-osios atidėta prievolė pildyti elektroninį augalų apsaugos žurnalą, o ūkininkams, dalyvaujantiems įgyvendinant ekoschemas ir kaimo plėtros intervencines priemones, kuriose draudžiamas trąšų naudojimas, žurnalus (pildomi Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje) apie šių produktų panaudojimą kituose valdos laukuose reikės užpildyti ne per 5 darbo dienas, bet per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų produktų panaudojimo.
Besirengdami deklaravimo pradžiai padarėme visus būtinus pakeitimus, kad ūkininkams, planuojantiems dalyvauti Gyvūnų gerovės priemonėje, nereikėtų anksčiau teikti paraiškų (išbrauktas terminas „iki gegužės 15 d.“). Ūkininkams taip pat nereikės pildyti žurnalo apie ganymo pradžią, pakaks tai pažymėti Ūkinių gyvūnų registre.
Atsisakyta ir ilgalaikių sankcijų. Ankstesniu programiniu laikotarpiu, nustačius pažeidimų dėl neteisingo deklaravimo, t. y. radus skirtumą tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto, be einamųjų metų sankcijos už šį pažeidimą keletui metų būdavo taikomos ir ilgalaikės sankcijos. Nuo šiemet ilgalaikių sankcijų atsisakyta – sankcijos bus taikomos tik už einamaisiais metais padarytus pažeidimus. Taip pat atlikta daug kitų palengvinimų ekoschemose, geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) ir kituose reikalavimuose.
Girdime, kad mūsų aplinkosaugos įsipareigojimai per dideli, iš gamybos bus išimta net 4 proc. dirbamosios žemės, tačiau tai nėra tiesa – rastas optimalus balansas: negamybiniai plotai deklaruojami taikant koeficientus, pavyzdžiui, paliekamos daugiamečių žolių juostos vandens apsaugos juostose užskaitomos taikant 3,3 koeficientą, be to, leidžiama deklaruoti natūralius mažuosius kraštovaizdžio elementus, už kuriuos ankstesniais deklaravimo laikotarpiais nebuvo mokama parama.
Jau prieš deklaracijos pradžią, išbandę deklaravimo sistemą realiomis sąlygomis, pamatėme, kad kyla didelė deklaravimo klaidų tikimybė ne dėl ūkininkų kaltės. Nedelsdami pakeitėme deklaravimo taisykles, dabar galima deklaruoti pagal faktinį atstumą nuo vandens ar šlaito viršutinės briaunos, o ne pagal skaitmeninius žemėlapius.
Šiemet gausu naujovių ir pakeitimų, nors pasėlių deklaravimo sistemos techniniai sprendimai yra suprojektuoti, tačiau iššūkių kyla dėl praktinio taisyklių taikymo. Siekdami išlaikydami esminį tikslą – skatinti ir padėti ūkininkams dalyvauti kuo daugiau priemonių, pirmąsias dvi savaites, kad išliktų galimybė atlikti minimalius ūkininkams palankesnius pakeitimus, deklaravimas vyksta nesuteikiant teisės paraiškas patvirtinti. Tai yra svarbu ne tik siekiant suvaldyti teisėtus lūkesčius, bet ir sudaryti visiems vienodas sąlygas.
Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemdirbiai galės sukurti paraišką, tikslinti jos duomenis, įbraižyti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei visa tai išsaugoti. Šiomis savaitėmis deklaruojantys ūkininkai sulauks didesnio dėmesio ir konsultacijų. Po šių dviejų savaičių ūkininkai paraiškas jau galės tvirtinti.
Jau dabar skyrėme išskirtinį finansavimą žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, investuojantiems į ankštinių kultūrų perdirbimą. Kodėl ankštiniai? Nes tai – unikali kultūra, kuri savo šaknyse sukaupia azotą ir taip kultūroms, auginamoms po jų, reikia mažiau sintetinio azoto: sveikiau žmogui, dirvožemiui, gamtai, taip pat reikia naudoti mažiau trąšų, taigi ir sutaupoma. Laimi visi!
Projektų investicinei paramai gauti ekonominio gyvybingumo nustatymo reikalavimuose iki nulio procentų sumažinome grynojo pelningumo reikšmę (anksčiau buvo 2 proc.), taip atsižvelgdami į pasikeitusią situaciją rinkose, infliaciją bei socialinių partnerių nerimą dėl rodiklių nepasiekiamumo.
Taigi dirbame girdėdami, bendradarbiaudami su ūkininkais, siekdami bendro tikslo, kad priemonės būtų kuo palankesnės jiems ir atneštų naudos visuomenei.
Per šiuos metus, kai esu ministras, su komanda ir ŽŪM specialistais nuveikėme daug daugiau reikšmingų darbų. Pavyzdžiui, Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF) 2021–2027 metų programa, kurią patvirtino Europos Komisija – dar vienas svarbus žingsnis, siekiant įgyvendinti bendrą Europos Sąjungos žuvininkystės politiką ir jos prioritetus. Šiai programai skirta daugiau kaip 87 mln. Eur, iš jų ES įnašas – 61,183 mln. Eur.
Optimistiškai nuteikia ir augantis lietuviškų maisto ir žemės ūkio produkcijos eksportas. 2022 m. I pusmetį šių produktų eksportas į ES ir trečiąsias šalis išaugo 20 proc., palyginti su 2021 m. I pusmečiu. Sėkmingai spręstos Lietuvos įmonėms kilusios problemos, reaguojant į Kinijos įgyvendintas prievartines ekonomines priemones ribojant lietuviškos kilmės eksportą į šią šalį, padedant nukreipti prekybos srautus į kaimynines rinkas (Taivaną, Japoniją ir kt.). Gauti nauji eksporto leidimai žemės ūkio ir maisto produktų (jautiena, paukštiena, kviečiai, žuvies produktai, pieno produktai, kiaušinių produktai ir kt.) eksportui į prioritetines rinkas, įskaitant JAV, Japoniją, Taivaną ir kitas Pietryčių Azijos šalis, iš esmės padidinantys eksporto rinkų diversifikavimą ir suteikiantys papildomas galimybes Lietuvos verslui.
ŽŪM iš savo asignavimų ėmė remti labdaros ir paramos organizacijas, kurios surenka perteklinį maistą iš ūkininkų ir maisto pramonės įmonių ir taip prisideda prie maisto atliekų mažinimo šiuose sektoriuose. 2022 m. išmokėta iki 200 tūkst. Eur, o 2023 m. šiai priemonei skirta 400 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Trumpos maisto tiekimo grandinės, kooperacija, perdirbant savo užaugintą produkciją, pradėjo skintis kelią. Ūkininkams pirmą kartą siūloma steigti regioninio lygmens logistikos centrus. Jau turime du pirmuosius pavyzdžius – Kaune ir Kauno rajone atsiras du logistikos centrai.
Pakeistos Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės: išplėstas ženklintojų ratas, nustatyta ženklinimo ir registravimo tvarka.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad ŽŪM po intensyvių derybų ir konsultacijų su Europos Komisija pavyko pakoreguoti daugiamečių pievų referencinių dydžių skaičiavimo metodiką. Dėl to Lietuva neperžengė leistinos pievų plotų sumažėjimo ribos ir ūkininkams suartų pievų atkurti nereikėjo.
Interpeliacijos klausimo preambulėje teigiama, kad „esame didžiausioje žemės ūkio krizėje“. Padėkite man suprasti iš kur tai kyla? Statistiniai duomenys rodo priešingą padėtį. Žemės ūkio sukurta bendroji pridėtinė vertė (BPV) 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo 44,2 proc., o palyginti su 2004 m. – 3,5 karto. Eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo 29,4 proc., o palyginti su 2004 m. – 9,1 karto. Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos balansas teigiamas nuo 2004 m. ir 2022 m. siekė 1 778 mln. Eur.
Tiesa, šių metų pradžia kėlė nerimą, prasidėjo pieno krizė. Ūkininkai, pernai įsigiję kainų aukštumas pasiekusių trąšų ir nukritus grūdų supirkimo kainoms, rudens laukia su nerimu. Situaciją stebime ir mes.
Pieno krizė, deja, yra nepriimtų sprendimų išdava. Jau 2016 metais Europos Komisija, vertindama ES šalių pieno sektoriaus struktūrą, pažymėjo: silpna ūkininkų kooperacija nestiprina jų derybinių galių pieno tiekimo grandinėse; per mažas skaičius pieno kooperatyvų patys perdirba pieną. Visi turime sutelkti pastangas, kad būtų išnaudotas visas jo potencialas, reikia daugiau laiko ir priemonių, visų pirma, kalbant apie kolektyvinius veiksmus, kurie yra platesnio užmojo nei kolektyvinės derybos. Todėl bus svarstomas šio rinkinio taikymo pratęsimas po 2020 m., atsižvelgiant į poreikį skatinti didesnę gamintojų integraciją į gamintojų organizacijas.
Po 2014–2015 metų krizės, 2017 m. buvo patvirtinta Pieno strategija, kurioje numatyta, kad reikia padidinti pieno gamybą iki 3 mln. t per metus, tačiau pamiršta pridėti konkrečias priemones ir pinigus, mes tai padarėme ir 2021–2022 metais vien investuojantiems į žemės ūkio valdas buvo skirta 144,5 mln. Eur. Be to, tais metais pienininkystės sektoriui (įskaitant paramą pieniniams buliams, 10,8 mln. Eur) buvo skirta 84,7 mln. Eur susietosios paramos. Palyginti su 2015–2020 m. vidurkiu, pieninių karvių susietosios išmokos 2021–2022 metais padidėjo apie 60 proc. (vidutiniškai nuo 110 Eur už karvę iki 175 Eur už karvę).
Reaguodami į sunkią pieno gamintojų finansinę padėtį, skyrėme 8 mln. Eur labiausiai nukentėjusiems ūkiams. Paraiškos priimamos nuo balandžio 17 d. 9 ūkininkai iš 10 atitinka reikalavimus nacionalinei paramai gauti. Jie kviečiami kreiptis į savivaldybių žemės ūkio skyrius ir užpildyti prašymą gauti pagalbą. Iš visų 11 899 pieno gamintojų reikalavimus paramai gauti atitinka 10 615 – apie 90 procentų ūkių.
Pagalbą gaus visi pieno gamintojai, kurie už natūralaus pieno kainą gavo 0,35 Eur/kg ir mažiau, imant vidutinę 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kainą. Pripažintų kooperatyvų nariams išmoka didesnė 10 proc.
Pieno krizės priemonių paketą papildys ir ES paramos priemonės, kuriose pieno ūkiams skiriamas ypatingas dėmesys:
- išimtinai pienininkystės sektoriaus paraiškos ūkiams modernizuoti bus priimamos šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Šiai investicinei paramai skiriami 9 mln. Eur remiant didesnės apimties projektus iki 1,5 mln. Eur projektui;
- smulkiems ūkiams – gyvasties kaime laikytojams – 2023 metais skiriame 16 mln. Eur, iš kurių 5 mln. „rezervuojami“ smulkiems pieno ūkiams. Apie 1000 smulkių ūkių (iš jų – 400 pieno ūkių), kurie teiks paraiškas šių metų gegužę–birželį, galės būti modernizuoti neprisidėdami nuosavų lėšų (nes parama šimtaprocentinė);
- nuo 2024 m. papildomas paramos priedas prie susietosios paramos pienininkystės sektoriuje bus numatytas ūkiams, kurie bent vienus metus yra pripažintų kooperatyvų nariai. Paramos priedas bus mokamas už kiekvieną to ūkio karvę, tačiau ne daugiau kaip už 150 karvių.
Pabaigai noriu akcentuoti, kad nuo pat savo kadencijos pradžios didelį dėmesį skyriau žemės ūkio sistemos efektyvumui didinti ir skaidrinti.
Per vieną kadenciją privatizuoti perduotos net trys valstybės valdomos įmonės, dar viena perduodama privatizuoti šiuo metu. Šių įmonių kapitalo valdymas valstybei niekada nebuvo pagrįstas jokiais argumentais ir iš esmės rinkos sąlygomis buvo ydingas. Griežtai laikydamiesi EBPO rekomendacijų konsolidavome panašią veiklą vykdančias tris valstybės įmones. Visos šios sisteminės pertvarkos bandytos įgyvendinti ir buvusių žemės ūkio ministrų, tačiau nesėkmingai.
Išskirtinį dėmesį skyrėme pavaldžių įmonių ir įstaigų valdysenos pokyčiams, vadovaudamiesi geriausios valdysenos rekomendacijomis. Pirmaisiais kadencijos metais visose kontroliuojamose įmonėse depolitizavome įmonių valdymą sprendimų teisę įmonių valdybose palikdami nepriklausomiems valdybų nariams. Eliminavus piktnaudžiavimo valstybės valdomose įmonėse schemas, daugelis jų pradėjo dirbti pelningai arba bent jau gerokai sumažino valstybei kaip akcininkui generuojamą nuostolį.
Kadencijos pradžioje ŽŪM iš esmės garsėjo ir kaip daugiausiai šaldytuvų turinti ministerija, o keli pirmi darbo mėnesiai – vienas nenutrūkstamas žemės ūkio produkcijos / dovanų dalijimas visais įmanomais lygiais. ŽŪM iš esmės yra ūkininkų ministerija, tačiau niekam net minčių nekildavo dovanas deklaruoti ar jų neimti.
Tik pasibaigus 2021 metų pavasario karantinui patvirtinome Nulinės tolerancijos korupcijai politiką. Politika taikoma visam ŽŪM įstaigų sektoriui (ŽŪM ir visoms jos valdymo srities įstaigoms ir valstybės valdomoms įmonėms). Iki 2021 metų pabaigos trukęs vidaus ir išorės pasipiktinimas ŽŪM dabar tapo norma, atnešti į ŽŪM dešrą pasidarė nepatogu nei vienai, nei kitai pusei, o 2022 metų pabaigoje ŽŪM, kaip reikšmingai sustiprinusiai antikorupcinę aplinką, buvo įteiktas „Skaidrumo akademijos“ baigimo sertifikatas.
Manau, kad daugelį kadencijų nejudintos žemės ūkio sistemos pertvarkos ir skaidrinimas yra viena priežasčių, kodėl viena po kitos rengiamos interpeliacijos ir aršiai puolama mano komanda.
Atsižvelgiant į nuveiktus darbus man abejonių nekyla – esame gerame ir teisingame kelyje, tačiau tai dar tik pradžia. Turime dar daug padaryti. Su Europos investiciniu banku konsultuojamės dėl finansinės priemonės tiksliajai žemdirbystei, siekiame toliau mažinti biurokratinius reikalavimus ūkininkams, kuo daugiau informacijos perkeliant į skaitmenines platformas, daug dirbame, kad padėtume formuoti palankų ūkininko, kaip maisto gamintojo, įvaizdį.
Gerbiamieji, padėti labai geri pamatai žemės ūkio transformacijai ir klestėjimui, tai sustiprins mūsų žemės ūkio konkurencingumą. Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau Jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia – ir dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko. Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus, kuriančius pokytį žemės ūkio sektoriuje.“
