aA
Jei iki gruodžio nebus rastas sprendimas, išmokų už ekologinį ūkininkavimą, sudarančių svarią pajamų dalį, kitais metais neteks 1500 iš maždaug 2400 ekologinių ūkių. Daugeliui tai gali reikšti pasitraukimą iš šios srities.
Aromatinių žolynų ekologinis ūkis. Paliūniškis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau tai ne vienintelis iššūkis, kuris gali tekti šiam sektoriui – tuo, kas jame vyksta, nepatenkinti ir kolegos, ūkininkaujantys tradiciškai. Jie tikina, jog neteisinga, kad iki šiol ekologai remiami lėšomis, kurios buvo paimtos iš jų.

Baigiasi laikotarpis

„Biudžete pinigų nebėra ir kitais metais ūkiams, kurių penkerių metų laikotarpis baigiasi, gali tekti gyventi be išmokų. Mėginame kartu su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu derėtis su Europos Komisija, kad būtų galima pritaikyti schemą 5 plius 1 ir tuos metus, kai nenumatyta parama, finansuoti iš kitų programų lėšų. Tai turėtų paaiškėti iki gruodžio vidurio. Ūkių, kuriems gresia likti be išmokų, – 1500 iš 2400“, – apie nelinksmą padėtį aiškina Tomas Demikis, „Ekoagros“ kokybės vadovas.

Jau keletą metų į sektorių negali „ateiti“ ir naujų ūkių – tiesiog nėra pinigų. Metams nutraukti ekologinį ūkininkavimą ir paskui prie jo grįžti nepavyks, nes vien pereinamasis laikotarpis yra dveji metai.

„Atlikome apklausą – dauguma sako, kad mėgins tęsti veiklą, nes nenori prarasti įdirbio ir rinkos. Tačiau girdime signalų, kad naujas laikotarpis gali būti nukeltas ilgiau nei metai. Tada būtų tragedija“, – dėlioja T. Demikis, bet spėlioti, kokia tikimybė, kad bus priimtas lietuviams palankus sprendimas, nežino niekas.

Ūkiai prašo nors kokios paramos, kad galėtų pratempti tuos metus, atsakymo nori kuo greičiau, nes jau pradeda planuoti pavasario darbus.

Atleidinės žmones

„Parama ekologiniams ūkiams visoje ES vertinama kaip kompensacija už mažesnį derlių. Jei jos neliks, teks atleisti dalį žmonių, nebedaryti investicijų. Tai ir bus gerovės valstybė“, – prognozuoja Donatas Vaitelis, Kėdainių raj. valdantis 400 ha ūkį ir auginantis 200 mėsinių galvijų bei samdantis 5 žmones.

Jei išmokų nebus, teks atleisti 3 žmones. D. Vaitelis sako, kad Žemės ūkio ministerijos valdininkai pas juos nuolat vežioja žmones kaip į pavyzdinį ūkį, kur viskas sutvarkyta. Tačiau jei nebus paramos, teks atsitraukti keletą metų atgal.

„Ūkininkaudami ekologiškai derliaus gauname mažiau. Krenta ir mūsų užaugintų grūdų vartojimas, nes jie brangesni. Aš pats nesitrauksiu, nes taip dirbu jau 14 metų, investavau į reikiamas technologijas. Imsiu paskolą apyvartinėms lėšoms: ekologinio ūkio išmokos – tai trečdalis viso ūkio pajamų. O pasitraukti sudėtinga, nes paskui į šią sritį galima grįžti tik trečiais metais. Dvejus metus turėsi ūkininkauti ekologiškai su kur kas mažesniu derliumi ir tik trečiais metais gausi išmokas“, – liaudiškai aiškina D. Vaitelis ir sako, kad jis dabar sudėtingoje padėtyje.

Ekologinių išmokų greičiausiai nebus: mokesčiai didėja, lengvatinis dyzelinas branginamas ir jo bus mažiau.

Ekologiškai ūkininkaujant išeina vidutiniškai 200 eurų hektarui. Tai viena tona grūdų, nors tradiciniuose ūkiuose grūdų užauginama dvigubai daugiau. Kėdainiuose tai yra 8 t, o ekologiniame ūkyje – 4 t, tačiau pastarasis derlius 20 proc. brangesnis ir kartu su išmoka uždarbis panašus kaip ir tradiciniame ūkyje.

Ūkininkas vardija ir laimėjimus. Šiemet 70 proc. grūdų maistiniai, o to pasiekti gana sunku. Norint išgyventi, teks auginti pigesnius pašarinius javus. Jis skeptiškai vertina ir pasiūlymą riboti ūkių plotą. Stambūs ūkiai kuria verslą su visiškai kita pridėtine verte nei smulkūs. Kam juos draskyti.

„Valstybė turėtų stengtis, kad visiems būtų gerai, o ne žiūrėti, kaip iš vienų atimti ir kitiems pridėti“, – filosofiškai dėsto D. Vaitelis.

Netinka visiems

Šiandieninė padėtis, kai šis verslas tapo „uždaru klubu“ ir finansuojamas paėmus lėšų iš tradiciniams ūkiams skirtos paramos, netenkina nei pačių ūkininkų, nei valdininkų.

Aušrys Macijauskas
Aušrys Macijauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„2017 m. paaiškėjo, kad ekologiniams ūkiams trūksta pinigų, nes lėšų paskirstymas buvo blogai suplanuotas. Tada nuspręsta, kad reikia iš tiesioginių išmokų, tai yra iš kiekvieno Lietuvos ūkininko, paimti po 10 eurų nuo kiekvieno hektaro, ir šie pinigai bus skirti ekologiniams ūkiams. Reikia suprasti, kad tai – šiek tiek žaidimas skaičiais. Kalbant paprasčiau, išmokos turėjo visiems didėti po 7 eurus už hektarą, o realiai sumažėjo 3 eurais“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

A. Macijauskas piktinasi, kad visiems reikia mokėti, kad paremtų vieną sektorių, nors dar 2014 m. buvo aišku, kad lėšų pritrūks. Jei dar bus mažinamos išmokos, tradiciškai ūkininkaujantys žmonės tam planuoja priešintis ir siūlo mažinti išmokas iki tos ribos, kad jos užtektų. Siūlo didžiausias išmokas mokėti 5 metus, o paskui jas mažinti.

T. Demikis sako, kad tai netiesa. Ekologijai palaikyti skiriamas atskiras vokas. Didesnė bėda, kad šiam laikotarpiui buvo suderėta 140 tūkst. hektarų, dabar tokio ploto – 240 tūkst. hektarų. Lėšų trūksta. Paraiškos pradėti tokią veiklą nepriimamos ir, tarkime, jei grįžta emigrantų ir nori kurti ekologinį ūkį, jie taip ūkininkauti gali, bet paramos negaus. Konkurencinės sąlygos visiškai skirtingos. Už hektarą, priklausomai nuo auginamos kultūros, nuo 100 iki 300 eurų. Parama mokama su visomis kitomis išmokomis, kurias gauna tradiciniai ūkiai.

Saulius Daniulis
Saulius Daniulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Uždaras klubas

„Ekologinių ūkių bėda ta, kad tai – uždaras klubas. Jei šiandien jaunas ūkininkas nuspręstų dirbti ekologiškai, jis jokios paramos negautų. Naujų šaukimų nėra, nes nėra pinigų“, – piktinasi A. Macijauskas ir sako, kad tai skandalinga situacija, apie kurią kalbės ir su nauju Europos Komisijos komisaru. Lietuvai gali būti pritaikytos sankcijos, nes ES reglamentas sako, kad jaunieji ūkininkai turi turėti galimybę naudotis visomis egzistuojančiomis paramos schemomis. Lietuvoje jau penkerius metus tokia galimybė apribota.

Ekologiniai ūkiai nesutinka su tokiu požiūriu.

„A. Macijauskas sako A, bet nesako B. Išmokų lėšos buvo perdalytos, tačiau jos visos nebuvo atiduotos ekologiniams ūkiams, o skirtos padidinti išmokas dirbantiesiems nederlingose žemėse. Be to, buvo perskirstytos lėšos ir dalis jų skirta cukriniams runkeliams auginti: jie auginami derlingiausiose žemėse“, – sako Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, ir piktinasi, kad, pavyzdžiui, tradiciniams ūkiams sąlygos kur kas palankesnės nei ekologiniams.

Kalbant apie visas išmokas, S. Daniulis sako, kad valdininkai padarė klaidų įvertindami, kokie bus ekologiniai ūkiai, ir, kai į šį sektorių su dešimtimis tūkstančių hektarų įsiliejo „Auga Group“, pinigų tiesiog pritrūko.

„Negalime piktintis, kad į šią programą nepriimami nauji ūkiai. Tiksliau, jie gali „ateiti“, bet išmokų nebus. Tai tokia pat situacija, kaip ir su bet kokiom paramos programom. Kai pinigai baigiasi, naujos paraiškos nepriimamos“, – dėsto S. Daniulis ir sako, kad jam nepatinka, jog tokie ūkiai tiesiog vertinami vos ne kaip nusikaltėliai.

Andrius Palionis
Andrius Palionis
© DELFI / Andrius Ufartas

Nori riboti dydį

„Mano asmeninė pozicija – mes turime riboti ekologinių ūkių dydžius. Pirminis mano siūlymas, kad, jei Žemės saugiklių įstatyme nuosavos žemės kiekis ribojamas 500 ha, tai galbūt tokio dydžio pakaktų ir ekologiniams ūkiams. Didesnis ūkių skaičius duos geresnių rezultatų, nei finansuoti didžiausią ES ekologinį ūkį“, – sprendimą siūlo žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir sako, kad čia problema – ne tik išmokų dydis, bet ir tai, jog mes negalime riboti jaunų ūkininkų vienos ar kitos srities pasirinkimo.

Be to, tik laiko klausimas, kol į šią sritį patrauks didieji šalies ūkiai, nes tuo keliu nuėjo Vakarai. Tuo labiau kad ateinantis finansinis laikotarpis bus kur kas „žalesnis“ nei dabar, ir „ekologiški“ reikalavimai tik didės.

Šiandien ekologiškai ūkininkauti teoriškai galima, tačiau pradedantieji pretenduoti į išmokas negali.

„Lietuvai reikėtų mokytis iš klaidų. Negali taip būti, kad per ateinantį finansinį laikotarpį ekologiški plotai mažėtų, o ne didėtų“, – dėsto S. Daniulis.

T. Demikis sako, kad sprendimas riboti ūkių, kuriems skiriama parama, logiškas. Keliolika ūkių valdo daugiau kaip 1000 ha.

„Nustatyti tokią tvarką – šalies vidaus reikalas. Kadaise buvo įvestos paramos „lubos“ ir žmonės, kad neprarastų pinigų, tiesiog suskaldė ūkius – viename kieme formaliai įsikūrė keturi skirtingi ūkiai, valdomi tos pačios šeimos narių“, – patirtimi dalijasi T. Demikis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.3333

Alytaus rajono ūkininkai turėtų sunaikinti laikomus gyvūnus (15)

Alytuje vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti ir ūkininkai,...

Lietuvos ūkininkų protestai persikėlė į Briuselį: papiktino valdžios prioritetai kelių ir fontanų statybai (45)

Lietuvos ūkininkai Briuselyje pradeda Žemės ūkio rūmų protesto akciją, kuria reikalauja...

Lietuvos ūkininkai protestuoja Briuselyje (2)

Lietuvos žemdirbiai ketvirtadienį rengia protestą Briuselyje, kur išreikš nepasitenkinimą dėl...

Svitojus apie užburtą ratą – didesnė ES parama kuria tik dar didesnes problemas (53)

Gruodžio 12 d. Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių ūkininkai renkasi protestuoti...

Planuose – leisti už ES paramą pirkti žemę (49)

Žemės ūkio ministerija svarsto sekantį finansinį laikotarpį sukurti dar vieną paramos formą...

Top naujienos

Profesorius papasakojo, kodėl smegenys ima vis mažiau atlikti savo darbą: pateikia 6 žingsnius, kaip to išvengti (32)

Žmogaus smegenys, kaip ir raumenys, negaudamos pakankamai darbo ir nespręsdamos užduočių praranda...

Įvardijo prasčiausias Vilniaus mokyklas: vadovai nesupranta vertinimo ir peikia reitingų sistemą (100)

Nors pirmajame geriausių Lietuvos gimnazijų penketuke – net kelios Vilniaus ugdymo įstaigos,...

JAV netrukus turės nepaskandinamą lėktuvnešį? (271)

Nedidelė maždaug 8,2 kvadratinio kilometro ploto vulkaninės kilmės sala Rytų Kinijos jūros...

Prognozuoja, kokia laukia likusi žiema Lietuvoje: visoje Europoje pastebėjo ryškią anomaliją (70)

Naujausios orų prognozės rodo, kad sezoninė to paties centro prognozavimo sistema rodo, kad visa...

Atidarė Suvalkuose naują prekybos centrą lietuviams: pamiršta tai, kas „svarbiausia“ (289)

Suvalkų miesto šiauriniame pakraštyje, prie išvažiavimo į Lietuvos pusę, atidarytas naujas...

Plungėje pasmaugtos moters vaikai: nepasidaro lengviau, kad žudiką išlaikys iš mūsų pinigų (61)

„Nepasidaro lengviau išgirdus, kad mamos žudikas nuteistas. Mamos tai nesugrąžins“, – sako...

Šiauliuose iškils didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras planuoja sukurti 1000 darbo vietų (65)

2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje...

Marc Champion ir Aliaksandr Kudrytski

Artėja vienintelės Europoje sovietinės ekonomikos „paskutinioji diena“ (1)

Pasibaigus komunizmo epochai Baltarusija išsaugojo senąsias gamyklas, darbo vietas bei socialines...

Paklausykite: jūros vargonai Kroatijoje įkvėpė sukurti vėjo vargonus

Zadare, Kroatijoje esantys jūros vargonai – didžiuliuose marmuro laiptuose įtaisyti...

Rusija išbandė didžiulį atominį ledlaužį (1)

Milžiniškas Rusijos atominis ledlaužis „Arktika“, laikomas pajėgiausiu tokio tipo laivu ir...