aA
Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties plotų pirkimo – pardavimo sandorių pradėjo mažėti prieš porą metų. Ūkininkai savo ruožtu kalba apie tai, kad žemės rinka stagnuoja, nes nėra mokių pirkėjų, be to, veikia ir prieš keletą metų įsigalioję saugikliai, gerokai apriboję stambių investuotojų veiklą.
Net ir atpigusi žemė pirkėjų nesuvilioja: ūkininkaujantys renkasi kitą išeitį
© DELFI / Domantas Pipas

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas skaičiuoja, kad po prastų derlių jau trečius metus iš eilės žemės kaina krenta. Per tą laiką ji derlinguose regionuose mažėja po tūkstantį eurų per metus už hektarą. Pasiūla auga. Jei prieš kelis metus už derlingus plotus mokėjo po 7-8 tūkst. eurų už hektarą, dabar galima nusiderėti iki 4-5 tūkst. eurų.

„Žemės kaina vėl įdomi investuotojams, tačiau tenka pripažinti, kad vadinamieji saugikliai veikia ir stambioms įmonėms įsigyti didelius plotus jau sudėtinga. Pasiūla išlieka panaši, tačiau galinčių pirkti mažėja. Efektyviausia susijusių asmenų nuostata. Sudėtinga rasti šešis niekaip nesusijusius asmenis, kad jų vardu būtų galima įsteigti įmonę ir taip įsteigus keletą įmonių pirkti masyvus. Be to, anksčiau niekas netikrino, ar žmonės tikrai nesusiję. Gaudavai leidimą kartą per metus ir pirkai visus metus. Dabar leidimo reikia kiekvienam sklypui“, – kaip pasikeitė rinka aiškina A. Macijauskas ir prognozuoja, kad žemės savininkų lūkesčiai kol kas didesni nei perkančiųjų.

Statistika kitokia

„Žemės kainos prieš kurį laiką krito ir dabar stovi vietoje. Dabar daug kur jos pora tūkstančių eurų už kvadratinį metrą mažesnės nei prieš tris ar keturis metus. Ūkininkai tiesiog neturi apyvartinių lėšų, bankai paskolų neduoda, nes daugumo žemdirbių pelno nuostolio ataskaitos prastos. Dėl to stoja ne tik sklypų pirkimas, bet ir investicijos į technikos atnaujinimą“, – aiškina Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad žemės ūkio paskirties žemės sandorių skaičius nuosekliai ir gan sparčiai augo iki 2014 metų. Šis augimas iš dalies gali būti siejamas su tuo metu įsigaliojusiais žemės ūkio paskirties žemės ribojimais. Įsigaliojus šiems pakeitimams matome, kad vėliau per metus buvo sudaroma ir įregistruojama 9-10 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių.

Žemės kaina
Žemės kaina
© Organizacijos archyvas


Šaltinis: Registrų centras

„Vidutinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainų pokyčius iš dalies taip pat galima sieti su minėtais pasikeitimais, kadangi didžiausias metinis vidutinių kainų pokytis būtent ir buvo fiksuotas 2013-2014 metais. Vėlesniais metais vidutinės kainos augo nuosekliai, metinis augimas siekė 6-8 proc. Tokį kainų augimą galima sieti su bendra šalies ekonomine padėtimi, taip pat su tuo, jog pirkėjams patrauklių žemės ūkio paskirties žemės sklypų pasiūla vis mažėja, tad pirkėjai už norimą žemės sklypą pasiryžta mokėti vis didesnę kainą“, – dėsto P. Rudzkis.

J. Talmantas aiškina, kad Registrų centro duomenys nėra labai tikslūs.

„Kai kuriuose rajonuose iš bendro ploto neišbraukia komercinių sklypų ir jie į statistiką įtraukiami kartu su žemės ūkio paskirties plotais. Už kelių hektarų plotą sumokami ir milijonai. Jei liktų tik žemės ūkio paskirties plotai, vaizdas būtų visai kitoks“, – tikina Ūkininkų sąjungos pirmininkas ir pabrėžia, kad žemdirbiams keli metai iš eilės buvo nepelningi, todėl mokių pirkėjų nėra daug.

Bijo dėl ateities

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius sako, kad ūkininkai vengia investuoti, nes tam reikia skolintis, o perspektyvos neaiškios. Be to, niekas nežino, kokie bus kompensaciniai mechanizmai, jei nutiks dar viena stichinė nelaimė. Jo duomenimis kainos keletą metų praktiškai nekinta. Priklauso nuo sklypo patogumo, vertės ir to, kaip jo reikia konkrečiam ūkininkui.

„Ūkininkus žeidžia ir valstybės politika. Pavyzdžiui, „Rail Baltica“ valstybės reikmėms paėmė sklypus, nustatė, kad vidutinė kaina 5 tūkst. eurų už hektarų, nors atskiri sklypai buvo kur kas brangesni, o žemės ūkio bendrovėms nuo šios sumos dar reikėjo sumokėti PVM“, – piktinasi J. Sviderskis.

Tačiau žmonės neskuba investuoti didžiulių pinigų ir dėl to, kad nemato asmeninės verslo plėtros ateities.

„Vidutinis ūkininkų amžius apie 60 metų ir jei paskola keliolikai metų, tai per tą laiką nuomojantis jam kišenėje tiesiog liks mažiau pinigų, nes kredito grąžinimas ir palūkanos didesnės nei nuoma. Jaunųjų ūkininkų strategija kitokia, tačiau jaunimas nenori eiti į kaimą“, – apie motyvaciją kalba A. Macijauskas.

Pasak asociacijos vadovo, ūkininkai pirkti neskuba ir mieliau sudarinėja ilgalaikes nuomos sutartis 10-15 metų. Kol kas taip pigiau nei skolintis ir pirkti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
3.2667

Kailinių gyvūnų laikytojams – 2 mln. eurų paramos (4)

Kailinių gyvūnų – šinšilų ir audinių – laikytojai, nukentėję nuo koronaviruso krizės,...

Žemės ūkis ir pandemija: kuriems sektoriams aukso amžius, kuriems kritimas (6)

Žemės ūkio ir maisto produktų sektorius išliko atsparus pirmuoju COVID-19 krizės etapu,...

Ekologiškų grūdų iš Lietuvos augintojų trečią ketvirtį supirkta trečdaliu daugiau nei pernai (3)

Ekologiškų grūdų supirkimas iš Lietuvos augintojų trečią ketvirtį, palyginti su pernai,...

Audinių verslas Lietuvoje: dideli pinigai ir neaiškūs investuotojai (68)

Panevėžio rajono Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas juokauja, kad prieš ketverius metus lyg...

Ūkių pardavimai restoranams krito 7 kartus: baiminamasi, kad nebus kur dėti daržovių (68)

Daržovių augintojai su nerimu stebi, kaip vystosi antroji pandemijos banga, nes uždarius restoranus...

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (64)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (102)

Vilniaus universiteto dėstytojas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys,...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (17)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (24)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (301)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (33)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Agnė Keizikienė | D+ nariams

Kartą ir visiems laikams: ginekologė „nubraižė“ žemėlapį, kaip rasti G tašką (1)

Apie G taško egzistavimą ir moteriško orgazmo galimybes žmonės ginčijosi jau prieš 2 tūkst....

Kurjeriams – pats darbymetis: siuntų kiekis kai kur jau gerokai viršija praėjusių metų Kalėdų lygį (15)

Siuntas pristatančiose bendrovėse – pats darbymetis. „ DPD Lietuva “ komunikacijos vadovas...

Tarp jau ne kartą išsipildžiusių „Simpsonų“ pranašysčių – baugi prognozė 2021-iesiems: pateikta net konkreti data (27)

2021 metų sausio 20 dieną animacinio serialo „ Simpsonai “ kūrėjai prognozuoja Springfildo...

|Maža didelių žinių kaina