Kitas rimtas darbas, kuris jo laukia – derybos dėl ES paramos.
Ministras prisipažino, kad susitikime su Prezidente Dalia Grybauskaite buvo pasakyta, jog derybos dėl išmokų dydžio vienas pagrindinių darbų. Šiuo metu turime Europos Komisijos pasiūlymą, pagal kurį ES parama bus mažesnė, tačiau išmokos didės. Viską susumavus, finansinė parama ūkininkams bus panaši kaip dabar. Tačiau tai tiesiog pradinė pozicija, nuo kurios pradedama derėtis. Palyginimui, Latvija jau oficialiai pareiškė, kad jos ūkininkams išmokos nemažės.
„Turime suprasti, kad ES tai visi mes. Visada yra galimybės derėtis ir siekti geresnių rezultatų. Siūlyti savo taisykles ir pokyčius. Būsiu aktyvus. Tuo labiau, kad argumentas, kuriuo EK grindžia išmokų nelygumą – tuo, kad Vakarų Europoje kainos didesnės – jau neatitinka tiesos“, – sako ministras.
Kitas jo darbas tai įvairių alternatyvų veiklų kaime kūrimas, kad neliktų vien stambūs ūkiai.
„Mūsų ūkio vidutinis dydis 19 ha. Jis panašus, kaip ir daugelyje ES šalių, išskyrus tokias šalis, kaip Čekija, Slovakija, Rytų Vokietija, kur jie gerokai didesni. Natūralu, kad ūkiai stambėja, nes atsiranda masto ekonomija. Tačiau Lietuvoje vietos turi užtekti visiems, tiek mažiesiems, tiek stambiesiems“, – sako G. Surplys ir sako, kad jei ūkis didžiulis, būtų sąžininga būti solidariu su kaimo žmonėmis ir prie gerbūvio prisidėti daugiau.
Ministras sako, kad eis tuo keliu, kad viršijus tam tikrą ribą ES parama nebebus duodama. Koks tai dydis dar nenuspręstas (Lietuvoje, neformaliai, ypatingai dideliu ūkiu laikomas ūkis dirbantis virš 500 ha, – red. past.). Su tokia politika sutinka netgi didieji ūkiai.
„Manau, kad mano privalumas tas, jog nesu žemės ūkio profesionalas ir ieškau kompromiso su visais“, – dėsto ministras.
