Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška sako, jog vėlyva žiema ir pavasaris yra žemdirbių finansavimo pikas,rašoma pranešime.
„Investicijas į žemės įsigijimą bei reikalingą techniką žemdirbiai paprastai susiplanuoja rudenį, jau nuėmę derlių, nes tai leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir realias savo galimybes, taip pat – poreikį plėstis ar atsinaujinti. Šiuo metu žemdirbiai bankuose yra vieni aktyviausių klientų, o finansų sektorius išgyvena jų sezoninį finansavimo piką“, – teigia Medicinos banko atstovas.
Kaip ir rekordines santaupas 2020 metais sukaupusių namų ūkių, taip ir žemės ūkio atstovų finansinę situaciją Lietuvoje veikiantys bankai vertina palankiai, rodo naujausia centrinio šalies banko apklausa. Anot J. Ivaškos, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių finansavimas sudaro vis didesnę paskolų portfelio dalį.
Kartu finansavimo ekspertas pastebi, jog keičiasi ir pačių žemdirbių prioritetai: pernai daugiau kaip 2,6 mlrd. eurų vertės produkcijos pagaminusiame sektoriuje vyksta gana aktyvus vidinis migravimas.
„Aktyviausi yra grūdinių kultūrų augintojai, Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio, Anykščių rajonų ūkininkai. Kur derlingesnės žemės, ten populiariausia augalininkystė, kur mažiau derlingos – pienininkystė, gyvulininkystė. Vis dėlto, stebime bendrą tendenciją, kad dėl mažų supirkimo kainų pieno ūkiai šalyje mažėja, nemaža dalis ūkininkų traukiasi iš šio verslo ir nutaria išbandyti save gyvulininkystėje ar augalininkystėje“, – teigia J. Ivaška.
Perspektyvą žemdirbystėje matantys smulkieji ūkininkai pastaruoju metu aktyviai stengiasi įsigyti žemės nuosavybės teise, nes jiems sunku nurungti didesnę nuomos kainą galinčius mokėti stambiuosius žemdirbius.
„Kadangi auga žemės nuomos kainos, mažesnieji ūkininkai stengiasi išsipirkti žemę, kad nebepriklausytų nuo žemės savininkų, kuriems didieji ūkininkai ar kooperatyvai lengvai gali pasiūlyti didesnę nuomą. Dėl šios priežasties auga žemės įsigijimo finansavimo apimtys. Tuo pačiu dalį lėšų investavus į ūkio plėtrą, modernizavimą, įsigijus ilgalaikio turto, finansinių srautų sureguliavimui reikia papildomų apyvartos lėšų“, – tendencijas brėžia J. Ivaška.
Anot jo, žemės ūkio finansavimo apimtys nesumažėjo ir koronaviruso COVID-19 pandemijos metu, jos kaip tik išlaiko augimo tendenciją. Tiesa, nors ūkiai plečiasi ir modernizuojasi, tokio didelio naujos technikos pirkimo bumo šiuo metu nėra, nes europinės paramos lėšomis finansuojama jau tik nedidelė dalis tokių projektų.
Medicinos banko duomenimis, populiariausi žemės ūkio verslų finansavimo sprendimai yra paskolos įkeičiant žemę ir nereikalaujant žemės vertinimo. Jei yra trumpalaikio finansavimo poreikis, paklausiausias su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) išmokomis susietas kreditas be materialaus turto įkeitimo. Šiuo metu itin populiarūs kreditai ir lizingas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) garantija, nes yra kompensuojamos palūkanos bei garantinė įmoka.
