Dabar kirtavietėse paliekama pūti daugybė atliekų – šakų, viršūnių, smulkių medelių, nuopjovų ir pan. Biokuro pasiūla vidaus rinkoje pastaruoju metu sumažėjo ir dėl stipriai išaugusio medienos eksporto.
Energijos išteklių biržos „Baltpool“ rugsėjo duomenimis, šiam šildymo sezonui ilgalaikiais sandoriais perkamo biokuro vidutinė kaina sudarė apie 237 eurų už toną naftos ekvivalento (tne) – 31 proc. didesnė palyginti su praėjusio šildymo sezono vidutine tiekimo kaina, kuri buvo apie 180 eurų už tne.
Kaip aiškinama, biokuro kainos kilo dėl pabrangusios malkinės medienos. Be to, brango dyzelinas, augo atlyginimai.
Ragina rinkti kirtimų atliekas
Apie biokuro pasiūlos vidaus rinkoje didinimą prabilęs premjeras Saulius Skvernelis žurnalistus tikino, kad bus daroma intervencija į sektorių, bei pažadėjo prireikus Valstybinių miškų urėdiją (VMU) aprūpinti papildoma technika tam, kad miškininkai galėtų sėkmingai dalyvauti biokuro tiekime. Tačiau toks premjero planas biomasės energetikos specialistų neįkvepia.
„Ar gali rimtas ūkininkas staiga pradėti tiekti ne grūdus, o miltus? Aišku, jei jam lieps, tai nusipirks malūną ir mals, bet vis tik jis yra grūdų augintojas. Taip ir dėl VMU, kuri pateikia apie 2 proc. biokuro. Tai nėra urėdijai svarbus verslas – miškininkai ruošia žaliavą, kurią parduoda rinkoje biokuro gamintojams. Aišku, jei lieps premjeras ar ministras, gal ir bandys kažką daryti“, – DELFI dėstė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas.
Pasak jo, mūsų miškuose biokuro potencialas žymiai didesnis, nei reikia energetikos sektoriui, tačiau racionaliai jo išnaudoti nesugebame – ne visą žaliavą paimame.
„Urėdija turėtų pasistengti pateikti daugiau žaliavos į rinką, kad būtų galima stabilizuoti biokuro kainą. Asociacija seniai siūlo, kad reikia rasti būdų, kaip miškuose efektyviau surinkti kirtimų atliekas, jas parduoti biokurui gaminti ir padidinti pasiūlą. Gal paaugus jo kainai, tiek VMU, tiek privačių miškų savininkams apsimokės rinkti šakas, nebemerks jų į šlapynes“, – kalbėjo V. Ramanauskas.
Pasigenda aukštesnės kainos
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis DELFI pabrėžė, kad miško savininkai ir VMU miškininkai pagrindinę savo pajamų dalį gauna iš rąstinės medienos pardavimo, o žaliava biokurui yra tik nedidelis papildomas uždarbis, sudarantis apie 10–15 proc.
„Norint didinti kirtimo atliekų surinkimą pirmiausiai reikia didinti šios veiklos ekonominį patrauklumą pirminėje grandyje, išmokti dalintis energetikos sektoriuje uždirbamais pelnais padidinant žaliavinės medienos biokurui rinkos kainą, mažinti dėl perteklinio reguliavimo atsirandančias sąnaudas ir bent dalinai subsidijuoti veiklą jaunuolynų ugdyme“, – siūlė LMSA vadovas.
Pasak jo, bendras miškuose sukauptas medienos kiekis jau ženkliai perkopė pusę milijardo kietmetrių, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, miškuose yra apie 21 mln. kubinių metrų sausuolių, kasmetinis medienos prieaugis – apie 20 mln. kubinių metrų, kasmet iškertama apie 10 mln. kubinių metrų – iš to kiekio – apie 7 mln. kubinių metrų yra likvidinė rąstinė mediena, iš kurios iki 20–25 proc. sudaro malkos, o iš kirtavietėse liekančių kirtimo atliekų tik nedidelė dalis – iki 10–15 proc. surenkama ir panaudojama biokuro gamybai.
„Skaičiuojama, kad miško kirtimo atliekų panaudojimo energetikai potencialas, jei biokuro gamintojai mokėtų už žaliavą priimtiną kainą, sudaro apie 40–50 proc. Kasmet panaudojame tik apie 65 proc. medienos prieaugio, o tvaraus ūkininkavimo galimybės – naudoti apie 90–95 proc.“, – tvirtino A.Gaižutis.
Rinkos saugiklis suveiktų?
Biokuro pasiūla vidaus rinkoje sumažėjo ir dėl nevaržomo žaliavinės medienos išvežimo į užsienį. Asociacijos „Litbioma“ prezidentas užsiminė, kad per pastaruosius dvejus metus šalies medienos eksportas išaugo, matyt, apie 6 kartus, todėl mūsų lentpjūvės netenka antrinės žaliavos, kurios biokurui gaminti pateikdavo pakankamai rimtą kiekį – apie trečdalį.
Spalį Seime įregistruotame Miškų įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti ją šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys.
„Biokuro rinkai toks saugiklis naudingas, bet ar tai patiks miškų savininkams? Jiems gali atrodyti, kad kuo didesnė supirkėjų konkurencija, tuo brangiau jie gali parduoti“, – pastebėjo V. Ramanauskas.
Anot A. Gaižučio, vargu ar kas galėtų paprieštarauti tokiai idėjai, jei prie šio siūlymo dar būtų pridėta sąlyga, kad žaliavinė mediena įsigyjama analogiškomis rinkos kainomis, kokias už ją yra pasirengę sumokėti tokios pirmumo teisės neturintys pirkėjai, ir kad pasinaudodami pirmumo teise įsigiję žaliavinės medienos biokuro gamintojai negali jos patys neapdirbtos perparduoti.
Žvalgosi į urėdiją
LMSA pirmininkas įsitikinęs, kad didesnis naujojo reguliavimo poveikis būtų pirminiam medienos perdirbimo sektoriui, bet kažkiek įtakos darytų ir biokuro rinkai.
„Privačių miškų savininkų naujasis reguliavimas, jei būtų įvestas, tiesiogiai nepaliestų, nes kol kas privačios bendrovės bei asmenys, parduodami rinkoje žaliavinę medieną, nesinaudoja šia elektronine sistema. Tačiau akivaizdu, kad netiesioginis poveikis būtų, kadangi VMU yra dominuojantis rinkos žaidėjas ir į jos taikomas sąlygas orientuojasi kiti žaliavinės medienos tiekėjai“, – kalbėjo jis.
A.Gaižutis atkreipė dėmesį į kitą klausimą – kaip tai techniškai būtų realizuota? Pasak jo, Vyriausybė jau pernai lapkričio pabaigoje yra pavedusi Aplinkos ministerijai pagal panašią idėją parengti prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena tvarkos pakeitimus, tačiau ir iki šiol jokio suderinto darbo grupėje pakeitimų dokumento nėra parengta.
Priklauso nuo ne vienos sąlygos
Kokios neišnaudotos galimybės biokurui gaminti glūdi mūsų miškuose, kiek pajėgi VMU padidinti biokuro pasiūlą, DELFI klausė pusę šalies miškų ploto valdančios urėdijos. VMU direktoriaus pavaduotojas Valdas Kaubrė komentavo: „Pagal galiojančius teisės aktus didžiąją dalį, daugiau nei 93 proc., pagamintos žaliavinės medienos VMU realizuoja didmeninės prekybos aukcionuose, kuriuos administruoja valstybės valdoma UAB „Baltpool“.
Iš viso šiemet per devynis mėnesius VMU pardavė 2,6 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Šį rugsėjį didmeninės prekybos rinkoje įmonė pardavė 269 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos. Iš šio kiekio 43,6 tūkst. kubinių metrų sudarė malkinė mediena ir 14,8 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo liekanos.“
Jis nurodė, kad miško kirtimų liekanų susidarymas kirtavietėse priklauso nuo tuo metu vykdomų kirtimų apimčių, medynų rūšinės sudėties, meteorologinių ir gamtinių sąlygų, o vidutiniškai miško kirtimo liekanos sudaro 5 proc. nuo visų žaliavinės medienos pardavimų, 15 proc. nuo viso žaliavinės medienos kiekio sudaro malkinė mediena.
VMU miško kirtimus vykdo vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu patvirtinta valstybinių miškų kirtimo norma penkerių metų laikotarpiui ir kiekvienais metais aplinkos ministro įsakymu tvirtinama metinė kirtimo norma.
