Šiam perkėlimui prieštaravo ir profsąjungos.
Pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos (kurios perkėlimas formaliai turėjo būti pradėtas rytoj, vasario 8 d.) nariai paskelbė savo reikalavimus ir tikina, jog planas neparuoštas, neaišku ar išlaidos bus prasmingos, bet to, šioje organizacijoje panašaus masto reorganizacija jau vyko prieš dvejus metus.
„Vykdydami Vyriausybės programoje numatytą Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną aktyviai vykdome ir norime įtvirtinti nuostatą, kad perkeliama ministerija ir Nacionalinė mokėjimo tarnyba bei Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, kad būtų biudžete numatytos lėšos pagal poreikį. Kaune patalpos būtų nuomojamos iš privačių savininkų, o Vilniuje likusios patalpos naudojamos tik valstybės įstaigų projektams“, – projektą pristatė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė išbraukti nuostatą, kad Kaune patalpas privaloma nuomotis iš privataus savininko. Be to reikia akcentuoti, kad kalbama tik apie centrinę administraciją. Teritoriniai poskyriai nebus kilnojami.
Finansų ministras Vilius Šapoka taip pat pasiūlė pakoreguoti protokolą, nes kai kurie siūlymai prasilenktų su įstatymais. Pavyzdžiui, negalime nustatyti, kaip bus naudojamos Vilniuje liekančios patalpos.
G. Surplys sutiko su šiomis pastabomis ir sakė, kad Nacionalinės žemės tarnybos profsąjungos pastabos jam žinomos. Lygiai tokias pat pastabas pateikė ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai.
„Vyriausybės programoje nėra numatytas Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio, kaip ir kitų Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų perkėlimas į Kauną. Vyriausybės programos 235 punkte rašoma: „Stiprindami regioninę politiką, išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas – Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją“. Jokių užuominų apie NŽT centrinio ar kurio nors kito padalinio perkraustymą. Vyriausybės programoje kalbama tik apie tokios galimybės analizę. Bet analizės mes nematome. Jokio ekonominio pagrindimo nėra. Nėra jokių skaičiavimų, jokios šio projekto naudos bei kaštų analizės“,– sako NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Žemės ūkio ministerija planuoja, kad į Kauną būtų perkeliama pati Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – pavaldžios įstaigos).
Ministerijos atstovai savo ruožtu įvardina perkėlimo privalumus. Tai paskatintų Kauno regiono plėtrą, sustiprintų Vilniaus–Kauno jungtį, suteiktų daugiau galimybių aukštos kvalifikacijos specialistams, būtų skatinamas bendradarbiavimas su regione esančiomis mokyklomis, universitetais, mokslinių tyrimų institutais, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir kt.
Institucijos būtų lengviau pasiekiamos socialiniams partneriams ir interesantams iš visos šalies.
Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras. LEAN kokybės vadybos, e-valdžios principų, lankstaus ir individualaus darbo grafiko ir naujausių informacinių technologijų sprendimų diegimas leistų
efektyviau naudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius. ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos taptų geru pavyzdžiu visam valstybiniam sektoriui.
Siekiama perkelti ŽŪM ir jai pavaldžias įstaigas į vieną pastatą. Tai leistų sumažinti administracinę naštą pačioms organizacijoms ir jų paslaugomis besinaudojantiems asmenims. Efektyvesnis valdymas, biurokratinės naštos mažinimas, viešųjų paslaugų priartinimas prie piliečių prisidėtų prie visuomenės geresnio požiūrio į Valstybinių institucijų veiklą ir leistų taupytiviešuosius išteklius.
Vertinant ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimą, atsižvelgta į vykdomas funkcijas ir jų tęstinumo užtikrinimą, racionalų valstybės išteklių naudojimą.
Akcentuotina, kad efektyviau išnaudojamos patalpos, naujausių technologinių ir valdymo sprendimų diegimas, procesų efektyvinimas ir optimizavimas leistų sutaupyti apie 500 tūkst. Eur per metus valstybės lėšų.
Svarstant galimas ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimo alternatyvas, atlikta nekilnojamojo turto rinkos analizė – vertintas tiek valstybės valdomas turtas, tiek galimybė patalpas nuomotis iš privačių nekilnojamojo turto vystytojų.
Pažymėtina, kad perkėlimas į valstybės valdomas patalpas pareikalautų didelių rekonstrukcijos / pritaikymo išlaidų (apie 1000 Eur 1 kv. m.). Tikėtinas įgyvendinimo terminas būtų 24–36 mėn.
Privačių turto vystytojų siūlomų alternatyvų įgyvendinimo terminai būtų 6–12 mėn. su papildoma įrengimo investicija iki 200 Eur 1 kv. m.
Tikėtinos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vienkartinės perkėlimo išlaidos būtų 4-5 mln. Eur.
Didesnioji dalis šių išlaidų planuojama kompensacijoms dirbantiesiems, atsisakiusiems dirbti Kaune.
Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos
ir darbui pritaikytos patalpos. Ministerija Kaune įsikurtų 2020 m. pirmą ketvirtį.
Tačiau šį planą drumsčia profsąjungų nenoras, kad jų nariams skubiai reikėtų kraustytis į Laikinąją sostinę. Pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos profesinė sąjunga Vyriausybei įteikė savo reikalavimus.
Nacionalinės žemės tarnybos profesinė sąjunga kategoriškai prieštarauja skubotam, nemotyvuotam ir ekonomiškai-finansiškai nepagrįstam Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio perkėlimui iš Lietuvos Respublikos sostinės į Kauną ir sako, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) centrinio padalinio perkėlimas iš vieno miesto į kitą, keičiant buveinės adresą, pagal Darbo kodeksą yra esminis pakeitimas su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, išeitinėmis išmokomis darbuotojams ir kitomis išlaidomis. Tokia administracinė pertvarka gali būti prilyginta reorganizacijai, kuri NŽT jau buvo įvykdyta prieš metus.
Skaičiavimai rodo, kad vien tik NŽT centrinio padalinio perkėlimas iš Vilniaus į Kauną valstybės biudžetui kainuos apie 2 mln. eurų, o kokią naudą duos toks administracinis pokytis tikslių, aiškių, detalių ir pagrįstų skaičiavimų nėra.
Kita vertus, dauguma (daugiau kaip 80 proc.) NŽT darbuotojų šiuo metu dirba regionuose, 50-yje teritorinių padalinių. Nėra jokių kliūčių NŽT interesantams paslaugas gauti ne tik Kaune ar Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, 54-iuose miestuose bei miesteliuose. Kaune tokių padalinių yra net du – Kauno miesto NŽT ir Kauno rajono NŽT. Juose šiuo metu trūksta darbuotojų. Iš 2018 metais skelbtų ir vykdytų atrankų-konkursų į Kauno miesto ir Kauno rajono skyrių specialistų pareigas, dėl pretendentų trūkumo neįvyko kas trečias konkursas. Yra didelė rizika, kad perkėlus NŽT centrinį padalinį jo veikla dėl kvalifikuotų specialistų stokos bus sutrikdyta.
NŽT centrinio padalinio kėlimas į Kauną niekaip nesusijęs ir su regionine politika. Regioninės politikos tikslas yra sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių regionų, tai yra investicijos, švietimas, socialinė ir kultūros politika. NŽT – ne gamybinė organizacija, ji naujų darbo vietų nekuria, jos perkėlimas į Kauną niekaip nepaskatins mažiausiai Lietuvoje išsivysčiusių regionų plėtros. NŽT centrinis padalinys centralizuotai vykdo NŽT turto, dokumentacijos, finansų, personalo valdymą, informacinių sistemų administravimą ir metodiškai vadovauja teritoriniams NŽT padaliniams, atlieka tarp institucinio bendradarbiavimo funkcijas. Centrinio padalinio darbuotojai nuolat dalyvauja politikos formavimo procesuose, bendradarbiauja su kitomis institucijomis, kasdien vyksta į susitikimus, rengiamus Vilniaus mieste įsikūrusiose institucijose – LR Seime, LR Vyriausybėje, Vidaus reikalų ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijoje, Krašto apsaugos ministerijoje, Aplinkos ministerijoje ir kt.
„Mes tikrai ne prieš reformas, ne prieš permainas ir net ne prieš NŽT kraustymą į Kauną. Mes prieš nepasvertus, nepamatuotus sprendimus. Mes už atsakomybę ir racionalią kaitą. Tokios reorganizacijos, kurios neduoda jokios apčiuopiamos naudos ir tik eikvoja valstybės lėšas, diskredituoja patį reformų turinį, prasmę ir esmę, - sako A. Gelžinis.
Nacionalinės žemės tarnybos profsąjungos reikalavimai:
1. Atskirti NŽT centrinio padalinio perkėlimo į Kauną projektą nuo Žemės ūkio ministerijos perkėlimo projekto,
2. Atidėti NŽT centrinio padalinio perkėlimo procedūras tol, kol nebus ekonominio-finansinio pagrindimo
3. Įvertinti alternatyvas ar nebūtų racionaliau, efektyviau bei ekonomiškai naudingiau NŽT centrinį padalinį kelti į jau planuojamą „ministerijų miestelį“.
