aA
Lidl“ aktyvi reklaminė kampanija, demonstruojanti, kad prekybos tinkle vis daugiau produktų lietuviškos kilmės, papiktino mėsos perdirbėjus – jie teigia, kad nors tinklas ir formuoja „lietuviško“ įvaizdį, realiai didesniems mūsų gamintojų produkcijos kiekiams durys užvertos.
Lidl
© Bendrovės archyvas

„Lidl“ keičiasi. Jei prieš metus ten praktiškai nebuvo mūsų įmonių produktų su prekės ženklais, dabar vienas kitas toks gaminys atsiranda. Tačiau kituose pas mus veikiančiuose užsienio kapitalo tinkluose, kurie neeksploatuoja lietuviškumo, realiai parduodama 75 proc. mėsos produktų vietos gamintojų. O „Lidl“ eksploatuoja lietuviškumą, bet mūsų gaminių yra labai mažai. Kiekių, kurie turėtų būti pagal jų komunikaciją nėra“, – kodėl pasipiktino tinklo reklamine kampanija aiškina Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Egidijus Mackevičius
Egidijus Mackevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Norėtų gaminti

Asociacijos vadovas prisipažįsta, kad lietuviai mielai pagamintų, ir netgi pigiau, produktus, kurie vežami iš kitur. E. Mackevičius sako, kad jei tinklas pardavinėja importinius produktus, tegul neformuoja nuomonės, jog jų pagrindas vietinių gamintojų produktai.

Paprašytas pakomentuoti šią situaciją, „Lidl" komunikacijos vadovas Valdas Lopeta atsakė:

„Lidl“ taiko itin aukštus kokybės standartus ir produkcijos kokybė yra vienas svarbiausių tikslų, kuriuos keliame visiems savo tiekėjams. Todėl džiaugiamės, kad toliau plečiant savo veiklą Lietuvoje, nuosekliai auga ir partnerysčių su vietos gamintojais skaičius. Šiuo metu dirbame su daugeliu didžiųjų Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių: „Biovela", „Krekenavos agrofirma", „Nematekas" ir kitomis. Lietuvių gamintojų teikiamos produkcijos santykis, palyginus su iš kitų šalių atvežama produkcija, nuolat kinta, nes kas savaitę peržiūrime ir pildome asortimentą. Greta nuosavų prekės ženklų, pastaruoju metu pradėjome dažniau skelbti akcijas pačių gamintojų prekės ženklų produkcijai, pavyzdžiui, prieš porą savaičių turėjome specialų „Biovela“ populiarių gaminių pasiūlymą.“

Valdas Lopeta
Valdas Lopeta
© DELFI / Tomas Vinickas

Negali sugriauti sukurtos technologijos

Petras Čepkauskas, mažmeninės prekybos ekspertas, „pricer.lt“ dalininkas, sako, kad „Lidl“ komunikacija, kai rudenį jie pradėjo aktyviai reklamuoti savo lietuviškas prekes logiška – šiuo metų laiku vietinis derlius pigus ir patrauklus pirkėjui.

„Naudodamiesi proga jie ne tik duoda pigų produktą, bet ir jų įvaizdis tampa labai lietuvišku. Nieko neprikiši – jų rinkodara gerai dirba. Esmė, kad nustatomas vietinių produktų kiekis reikalingas įvaizdžiui formuoti. Visi kiti vietiniai gali patekti bendromis sąlygomis – tai yra per kainą ir kokybę reikalingą tinklui. O čia mūsiškiams reikia konkuruoti su gamintojais iš Lenkijos“, – aiškina P. Čepkauskas.

Jis pabrėžia, kad „Lidl“ už vietinius tinklus pranašesnis ne tik rinkodara, bet ir technologiniu lygmeniu. Jie moka 30 proc. didesnes algas negu rinkoje, bet iš darbuotojų išspaudžia dvigubai daugiau dėl savo technologiškumo. Jeigu skaičiuotume eurais už veiksmą – tai iš tikrųjų jie sumoka mažiau už kitus tinklus.

„Spėju, būtent dėl to jie ir nedidina vietinių gamintojų dalies asortimente. Yra nustatytas procentas, kiek turi būti vietinių prekių ir viskas. Vietinio asortimento didinimas jiems nereikalingas – griaus visą puikiai veikiančią tinklo prekybos ir administravimo technologiją“, – analizuoja P. Čepkauskas.

Mėsininkams užkliuvo „Lidl“: jei jau giriatės lietuviškais produktais, pardavinėkite ir lietuviškas dešras
© DELFI / Andrius Ufartas

Silpnos pozicijos

Tiekėjai tuo metu sako, kad kol kas jų pozicijos tinkle silpnos.

„Pačių etikečių skaičius nepalankus lietuviškumui, bet ir tai dar realiai neparodo konkrečių lietuviškų prekių pardavimo kiekių. Tarkim aukštesnės klasės gaminių, tokių kaip lietuviško skilandžio ar skilandinės dešros, pardavimai numanomi neženklūs, lyginant su pigesniais gaminiais, tarp kurių vyrauja importiniai. Taip pat matome kad „Pikok“ ar „Baroni“ privačių ženklų dalis produktų gaminama pagal užsakymą tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“, – aiškina E. Mackevičius.

Asociacijos vadovas sako, kad mūsų gamintojai gali realiai patiekti reikiamą produkciją, ir, vertinant kuriamą lietuviškumo įvaizdį, taip ir turėtų būti, bet taip nėra ir labiau panašu į bandymą gudrauti. Tikrus pardavimo skaičius ir proporcijas išsiaiškinti praktiškai nerealu – tai paslėpta po privačių prekės ženklų etiketėmis. Tačiau faktas, kad importas statistikoje pamažu auga ir, asociacijos skaičiavimu, etikečių proporcijos rodo, jog tinklas, kuriame tik viena iš 4 prekių lietuviška, iš esmės manipuliuoja sau palankiu kontekstu, akcentuodamas lietuviškumą.

„Šūkis turėtų būti – „Lidl“ gali rasti lietuviškų mėsos prekių, jei pasistengsi. Iš kitos pusės, tai vienas iš geriausiai organizuotų tinklų su aiškiomis tiekimo sąlygomis, kiekiais, planavimu. Tik problema yra pakankami nedideli kiekiai, kuriuos perka iš vietinių gamintojų. Tą žinant reklamavimasis lietuviškumu atrodo kiek nekorektiškai“, – sako E. Mackevičius ir pastebi, kad visgi šio tinklo negalima kaltinti tuo, jog nesąžiningai elgiasi su tiekėjais. Jei sutartis pasirašyta, jos laikosi idealiai ir dirba ypatingai profesionaliai.

Lidl Gedimino 9
Lidl Gedimino 9
© Bendrovės archyvas

Siūlo gerinti kokybę

Tačiau pats „Lidl“ mato kitą priežastį, kodėl mūsų gamintojai nenoriai įsileidžiami į lentynas. Kaip teigė V. Lopeta, „Lidl“ kokybės reikalavimai daugeliu atvejų yra aukštesni už rinkos standartus, todėl daliai Lietuvos tiekėjų teko papildomai investuoti, kad jų gaminama produkcija atitiktų keliamus reikalavimus ir atsidurtų prekybos tinklo lentynose.

„Tam reikia laiko, tačiau džiaugiamės, kad per trejus veiklos metus partnerysčių su Lietuvos tiekėjais ir gamintojais skaičius nuosekliai augo ir tebeauga toliau. Jau turime nemažai sėkmės istorijų, kai tą padariusiems tiekėjams atsivėrė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkos, pavyzdžiui, „Varėnos pienelio“ eksportas, pradėjus bendradarbiauti su „Lidl“, išaugo beveik tris kartus“, – sako tinklo atstovas

Jis pabrėžia, kad reklaminėje kampanijoje būtent tai ir akcentuojama: atsakingas požiūris į produkcijos kokybę yra svarbiausias raktas, siekiant sėkmingos partnerystės su „Lidl“. Pačiose parduotuvėse rasti lietuvių gamintojų produkciją nėra sudėtinga, nes daugelį produktų žymime specialiu „Pagaminta Lietuvoje“ ženklu. Be to, asortimente nuolat siūlome ir pačių gamintojų prekių ženklais pagamintos produkcijos, pavyzdžiui, kas savaitę pirkėjai gali įsigyti skirtingų Lietuvos mėsos gamintojų dešrų ir kitų mėsos gaminių.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos analizė:

Skaičiuota vienoje iš Kauno „Lidl“ parduotuvių rugsėjo 13 d.

Viso 105 mėsos gaminiai - iš jų 77 importiniai, 28 lietuviški.

Iš tų 28 specialiu lietuviškų ženkliuku „pagaminta Lietuvoje“ pažymėta 17. Likę tik specialiai žiūrint galima atkreipti dėmesį į kilmės šalį. Dauguma gaminta su privačiomis tinklo etiketėmis.

Gaminius skaičiuoti kartu su paukštienos gaminiais – iš 105 buvo 9 vištienos ir 5 maišyti kiaulienos bei paukštienos.

Šviežia mėsa, pusgaminiai (be paukštienos) – 7 lietuviški ir 22 importiniai, praktiškai visi iš Lenkijos, didkepsniai iš Urugvajaus.

Apibendrinant, mėsos gaminių segmente lietuviškų 25 proc., šviežios mėsos segmente lietuviškų 30 proc.

Spalio 1 d. toks pat tyrimas atliktas Vilniaus Akropolio „Maximoje" parduotuvėje.

Vytinti, šaltai karštai rūkyti gaminiai 108 pagaminti Lietuvoje ir 27 atvežti iš užsienio.

Fasuoti pjaustyti gaminiai (dešros, kumpiai ir pan.) 61 lietuviški ir 54 užsienio.

Virti gaminiai 87 lietuviški ir 11 užsienietiškų.

Bendrai 256 lietuviški ir 92 importiniai.

Čia apytiksliai 70 proc. lietuviškumo ir 30 proc. užsienio, jei skaičiuotume pagal etiketes. Jei atmesti fasuotus pjaustytus – kur iš esmės nedidelės pakuotės, labai didelė įvairove – Vokietija, Italija, Čekija, Ispanija ir kt. ir tokie labiau pasigardžiavimo dalykai. Jei žiūrėsime į perkamiausių gaminių kategoriją, tai ten 195 produktai lietuviški ir 38 užsienietiški. Ir lietuviškumas čia dominuojantis.

Šviežia Akropolyje faktiškai visa LT, lenkiškos maičiau tik kelias pozicijas – vakuumuotas kumpis, šonkauliukai.

„Palyginus su „Lidl" lietuviškame tinkle proporcijos priešingos, o komunikuojama identiškai apie lietuviškumą. Jei tiksliai pamenu reklamą „Lidl" tai šūkis „vežame iš Lietuvos ūkių“ tinka apie salotas, bet dėl mėsos gaminių atveju tai labiau manipuliavimas kontekstu," – konstatuoja E. Mackevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(35 žmonės įvertino)
3.5143

Žemės mokestis – kiek moka lietuviai ir kitos šalys (78)

Iki lapkrčio 15 d visiems privačių žemės valdų savininkams privalu sumokėti žemės mokestį...

Palionis įvertino „žaliųjų kryžių“ akciją – iki išvažiavimo į gatves liko nedaug (115)

Lietuvos žemdirbiams neramios dienos – protestuojant prieš mokestines permainas pakelėse dygsta...

„Žaliųjų kryžių" statytojų planai: į rajonų centrus važiuos traktoriais, į Prezidentūrą trauks tūkstantine minia (253)

Panevėžio rajono pakelių laukuose ėmė dygti žali kryžiai. Tokiu būdu Dievo ir valdžios...

Eurostatas: žemės ūkio produkcijos nuosmukis Lietuvoje – vienas didžiausių ES (14)

Žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų nuosmukis Lietuvoje pernai buvo vienas didžiausių...

Penktadienis paskutinė diena sumokėti žemės mokestį (3)

Penktadienis yra paskutinė diena, kai žemės savininkai gali sumokėti žemės mokestį.

Top naujienos

Sunkios ligos kamuojamas Jurgis atsidūrė beviltiškoje padėtyje: nežinau, ką man reiks pasakyti savo dukrai (139)

„Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje „ DELFI diena “ sakė cukriniu...

55 tūkst. eurų dvikova: ar naujausio „iPhone“ objektyvas atsilaikys prieš profesionalią kino kamerą apžvalga (56)

Šių metų „Apple“ telefonų meniu trys modeliai – „iPhone 11“, „iPhone 11 Pro“ ir...

Gydytoja įspėja apie neatsargų vaistų vartojimą: po to žmonės patenka į reanimaciją ir niekas nebepadeda (12)

DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ pokalbis apie atsparumą antibiotikams — kasmet dėl šios...

Jasikevičius apie didžiausią sezono pergalę: gera treniruotė (19)

Kauno „Žalgiris“ pasiekė didžiausią sezono pergalę „Betsafe- LKL “ susitikime 108:64...

Pavojingai kaista abu Vokietijos visuomenės pakraščiai: grasinti imasi net moterims ir vaikams (210)

Jau kuris laikas Vokietijoje dažnėja pranešimų, rodančių, jog pavojingai kaista abu visuomenės...

5 faktai apie menopauzę – kurie iš jų tiesa, o kurie – mitas? (1)

Didžiausi pokyčiai moters kūną ištinka prasidėjus lytiniam brendimui, nėštumo metu ir sulaukus...

Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis vyras: užteko vieno lemtingo vakaro (9)

Apie ką galvoja žmogus, kuris atlieka bausmę? Ar jis permąsto gyvenimą, savo poelgių...

F-1 lenktynes Brazilijoje papuošė susidūrimu pasibaigusi „Ferrari“ pilotų dvikova (5)

Veiksmo nestokojusiose Brazilijos GP lenktynėse triumfavo Maxas Verstappenas, paskutiniuose metruose...

„Snapchat“ įkūrėjo sesuo pristatė garsinės erotikos svetainę (3)

Caroline Spiegel nesivaržo kalbėti apie seksą . 22-ejų metų verslininkė ir jaunesnioji...

Kuzminskas ir Kalnietis – vieni pagrindinių „Lokomotiv“ pergalės kalvių (5)

Iš Graikijos į Rusiją persikėlęs Mindaugas Kuzminskas sėkmingai debiutavo Vieningosios lygos...