aA
Šilutės rajono ūkininkas Vytautas Buivydas siekė pieną parduoti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje. Tačiau vyras liko nusivylęs, pasak jo, užsienio valstybės yra glaudžiai susijusios su Lietuvos didžiaisiais perdirbėjais, tad jam galimybių ten nėra.
Mėgino įsitvirtinti Latvijoje, bet teko trauktis – į ten neįsileido lietuviai
© DELFI / Karolina Pansevič

Perdirbėjai atkerta, kad rinka laisvai ir žemdirbiai, pavyzdžiui, lengvai parduoda žaliavą Lenkijai. O Lietuvoje pieno trūksta ir mūsų perdirbėjai konkuruoja bei masiškai veža žaliavą iš Estijos bei Latvijos.

Derybos vyko keletą mėnesių

Pieno gamintojas tikina, kad vyko net į keturias pieno perdirbimo įmones ir jam visur buvo siūloma ta pati kaina – 25 euro centai už litrą pieno. Anot V. Buivydo, bandydamas sudaryti sutartis su Latvija vargo gana ilgą laiką ir viskas sekėsi ganėtinai neblogai.

„Iš kitų šalių čia važiuodavo žaliavų gamyklos direktorių pavaduotojai. Tikėjausi, kad kažkas pavyks, bet pasirodo yra vykdomi kažkokie susitarimai. Jų reikalavimai buvo didesni negu mūsų perdirbėjų, bet čia buvo principo reikalas. Visgi rezultatas toks, kokio nesitikėjau“, – tikina jis.

V. Buivydo teigimu, tuo metu latvių siūloma pieno kaina jiems buvo labai patraukli, derybos vyko ne vieną mėnesį, kol buvo ieškoma, kas produkciją išvežtų iš Lietuvos.

„Pradžioje leidome jiems patiems ieškoti, kas išveš pieną, nes jie dengia išlaidas. Sąlygos juos tenkino, bet po keleto mėnesių pradėjo „mušti“ kainą. Jie bendradarbiauja su keturiomis Lietuvos perdirbimo įmonėmis, tris iš jų tikrai žinau, bet nenoriu viešai jų komentuoti.

Žinau daug situacijų, kai ūkininkai bandė pieną vežti į Latviją, todėl ir užsikabinau už šios galimybės. Ten reikalinga kokybė, o jos iš pieno surinkimo punktų, kur žaliavą pristato patys smulkiausi ūkiai, niekada nebus. Jeigu nėra kokybės ir tų pinigų negauni. Užsienyje reikalingi kokybės dokumentai, kad tavo pienas yra tikrai kokybiškas“, – situaciją aiškina ūkininkas.

Nepasitiki kooperatyvais

V. Buivydas atskleidžia netikintis, kad ateityje įmanoma užmegzti ryšius su Latvija. Vyras tikina, kad dabartiniai kooperatyvai elgiasi kaip panorėję ir yra apgaudinėjama daugelis žmonių.

„Latvijoje viskas surišta su mūsų didžiaisiais Lietuvos perdirbėjais. Jeigu labiau gilintis, čia reikėtų pradėti nuo mūsų kooperacijos. Aš nesu prieš tikrus kooperatyvus, čia jų yra vos keli. Tačiau nė vienai dienai nepasitikėčiau jais.

Nieko nebūčiau sakęs, jeigu jie tris dienas nebūtų važinėję per mūsų ūkius, patalpas ir ėmę pieno mėginių. Važiavo per keturis ar penkis rajonus, o aš visada buvau su jais. Nesupratau, kas nutiko, kodėl tiek tempė laiką. Tikrai žinau, kad pieno jiems reikia. Kooperatyvai dabar kovoja, dalis pieno išvežama į Lenkiją, lenkai taip pat atvažiuoja pas mus. Žiūrėsime kaip toliau bus, mes ūkininkai esame per daug užsiėmę savo vietiniu ūkiu“, – komentuoja V. Buivydas.

Vyras pabrėžia, kad kol kas parduoda produkciją Lietuvoje ir pagal galimybes bando šiek tiek didinti ūkį. V. Buivydo manymu, ateitis pieno pardavėjams nėra optimistiška ir kainos Lietuvoje „numuštos“, bet nėra ką daryti.

„Kiek supirkėjai mokės, tiek parduosime, nebemokės, tai likviduosimės. Daug kas po truputį traukiasi, nes nenori juodo darbo, keltis 5 valandą ryto ar dirbti be laisvadienių“, – neslepia vyras.

Egidijus Simonis
Egidijus Simonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvoje pieno trūksta

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis tikina, kad iš Lietuvos šiuo metu yra išvežama viso labo tik 3-5 procentai produkcijos, kai tuo tarpų į šalį įvežama net 28 procentai perdirbamo pieno.

„Kai mes perkame iš Estijos ir Latvijos, taip ūkininkai gali ir išvežti. Keli kooperatyvai, kurių netenkina kaina Lietuvoje, bando parduoti produkciją kitur. Vienas dalykas yra pieno kiekis, o kitas sudėtis ir kokybiniai rodikliai. Nežinau išvežamo pieno kokybinių rodiklių ir nenorėčiau jų komentuoti. Galbūt mūsų įmonėms kokybinis rodiklis nėra pakankamas, tad pienas parduodamas Lenkijai.

Latvijoje pieno kokybė yra labai gera, taip pat ir Estijoje. Pas mus surenkamas tarpininkų pienas iš smulkių ūkių, o jų sudėties rodikliai yra prasti. Tikriausiai latviams netinka toks pienas ar jo kaina“, – svarsto E. Simonis.

Laisva rinka

Asociacijos vadovo teigimu, yra laisva rinka ir jeigu produktas yra geros kainos ir kokybiškas, jis ir yra išvežamas. E. Simonis pabrėžia, kad išvežamam pienui iš Latvijos ir Estijos skaičiuojamos ir transporto išlaidos, tačiau jis vis tiek yra šiek tiek pigesnis, nei perkamas Lietuvoje iš stambiųjų ūkininkų.

„Latvijoje ir Estijoje irgi perkame iš stambiųjų ūkininkų, geros kokybės ir kainos atžvilgiu apsimoka parvežti, nes palyginus kaina mažesnė 10-15 procentų. Čia surinkimo kiekis mažas, o kaštai labai dideli, 30 procentų pieno superka tarpininkai, kooperatyvai ir individualios įmonės. Surinktas pienas parduodamas perdirbimo įmonėms arba nedidelis kiekis išvežamas į kitas šalis“, – teigia jis.

Mėgino įsitvirtinti Latvijoje, bet teko trauktis – į ten neįsileido lietuviai
© DELFI / Domantas Pipas

Pieno strategija

Pasak E. Simonio, Lietuvoje neužtenka pagaminamo pieno kiekio, tad dabar Žemės ūkio ministerijoje yra svarstoma pieno strategija, kaip atgaivinti pieno sektorių ir kaip būtų galima perskirstyti lėšas ir paramą ūkiams, kad jie modernėtų, stambėtų, didėtų gamybos efektyvumas ir būtų gaminamas didesnis kiekis pieno. Jo teigimu, didesni ūkiai gauna geresnę kainą už pieną.

„Kad būtų sudaryta sutartis su užsienio valstybe, tai turi ekonomiškai apsimokėti. Jeigu yra mažas pieno kiekis ir baltymai bei riebalai žemesni, tai jiems nereikia tokio pieno. Jie nori aukštesnių rodiklių, čia yra sutartiniai dalykai ir laisva rinka. Niekas negali uždrausti ar kažko apriboti.

Smulkieji ūkiai verkia, kad kaina yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Iš tikrųjų vidutinė kaina yra trečia ar ketvirta nuo Europos Sąjungos vidurkio. Bet reikia nepamiršti, kad Lietuvoje 74 procentai ūkių yra smulkūs, augina iki 10 karvių. Tokių ūkių Europos sąjungoje nėra, o supirkimas iš smulkiųjų ūkių labai daug kainuoja, todėl kaina ir yra žemesnė. Tiek latvių ir lenkų surinkimas kainuotų gal net daugiau, nes reikėtų atvykti į kitą šalį ir važinėti per pieno surinkimo punktus. Tai kaštai siekia 50-85 eurų už toną norint surinkti tokį pieną“, – lygina specialistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.0000

Ūkininkų aruoduose – pasmerktos daržovės, kurias per brangu net atiduoti labdarai (15)

Ūkininkams plušant laukuose ir net jau laukiant pirmojo šviežio derliaus, jų sandėliuose ir...

Balandį pieno supirkimo kaina mažėjo (2)

Žemės ūkio ministerija skelbia pieno supirkimo kainas.

JAV derlius užaugintas lauke, į kurį nebuvo įžengusi žmogaus koja, kodėl to nėra Lietuvoje (7)

Gyvybiškai reikšmingą agrosektorių pakeitė ir vis dar keičia inovacijos bei kokybiškos žinios....

Navickas pasakė, nuo ko priklausys tiesioginių išmokų ribojimo efektas (14)

Daliai Seimo narių siūlant iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiesiems...

Pristatė paramos planą žemės ūkiui – paaiškėjo, kas liko už borto papildyta ŽŪM komentaru (44)

Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas Žemės ūkio ministerijos parengtas Ekonomikos gaivinimo ir...

Top naujienos

Epidemiologė po Šeimos gynimo maršo: grėsmė išplisti virusui – milžiniška (163)

Epidemiologai nesiima vertinti savaitgalį vykusio „Šeimų gynimo maršo“, tačiau pasak jų,...

Seime – idėja dėl prabangos mokesčio: paskaičiavo, kiek brangių automobilių prisipirko įmonės (75)

Nepaisant karantino ir pandemijos, pernai įmonės Lietuvoje prabangiems automobiliams išleido 67...

Kalėjimų departamento Imuniteto tarnybos vadovė traukiasi, nors tyrimai dar nebaigti (4)

Prieš dvi savaites nuo pareigų laikinai nušalinta Kalėjimų departamento Imuniteto tarnybos...

Net 27 Europos šalyse COVID-19 atvejai krenta, nesiseka tik Lietuvai ir Danijai: kokia vasara laukia (284)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 17–18 savaitėmis, palyginti su...

1,5 milijono žmonių Galimybių pasu galės naudotis iškart: kokios papildomos paslaugos laukia (318)

Ekonomikos ir inovacijų minsiterija skaičiuoja, kad nuo pirmadienio startuosiančiu Galimybių pasu...

Analitikai: Rusija demaskuota, prie pabaigos artėja ištisa era (289)

6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pačiame Rusijos sostinės centre pastatyta milžiniška ir...

The Economist | D+

Paviešino protu sunkiai suvokiamą COVID-19 statistiką: tai parodo tikrąją pandemijos kainą

Praėjusią savaitę „The Economist“ paskelbė apytikrius duomenis, kiek, jų skaičiavimu,...

Renginių organizatoriai reikalauja Vyriausybę pasiaiškinti: kuo „Didysis šeimų gynimo maršas“ skiriasi nuo kitų renginių? (70)

Panevėžio „Cido“ arena ir renginių organizatorius „Seven Live“ antradienį išsiuntė...

Vilnietę pribloškė vaizdas Geležinio vilko gatvėje: išlipęs iš automobilio vairuotojas sutrypė per kelią ėjusius ančiukus (5)

Gegužės 14 dieną Vilniuje Geležinio vilko gatve centro link važiavusi Vaida Variakojienė...

Nuotolinių posėdžių kuriozai nesibaigia: vonioje kamerą įjungęs pusnuogis Kęstutis Masiulis sutrikdė kolegas (157)

Nuotolinių Seimo komitetų posėdžių kuriozai – nesibaigia. Antradienio rytą vykusio Seimo...