„VMVT skatina smulkų verslą ir jo plėtrą Lietuvoje, todėl nuolat ieško būdų, kaip mažinti tiek administracinę, tiek ir finansinę naštą. Mažoms skerdykloms privalomi mėginių tyrimai yra nemaža finansinė našta, nes tokie tyrimai kainuoja, todėl ieškojome būdų, kaip užtikrinant maisto saugą ją būtų galima sumažinti. Nuo šiol atsiranda galimybė pažeidimų neturinčioms skerdykloms imti mažiau mėginių laboratoriniam ištyrimui“, – komentuoja VMVT direktorius Mantas Staškevičius pranešime spaudai.
Privalomi tyrimai būtini dėl maisto saugos
Maisto gamintojus atlikti būtinus produkcijos tyrimus pagal nustatytus mikrobiologinius kriterijus įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai.
Tokie tyrimai yra ypač svarbūs, siekiant užtikrinti, kad maisto produktai nesukeltų apsinuodijimo, o maiste neslypėtų ligų sukėlėjai, nepriimtiną riziką žmonių sveikatai keliantys įvairūs toksinai ar mikroorganizmai.
Pavyzdžiui, tokie produktai, kaip šviežia mėsa, paukštiena, taip pat ir kiti, kurie vartojami žali ir ne visai išvirti (pusgaminiai) yra mikrobiologiškai jautrūs produktai ir kelia didelę riziką žmonių sveikatai. Todėl, anot specialistų, mėginių ėmimas gyvūnų skerdimo aplinkoje yra veiksminga priemonė, kuri padeda laiku nustatyti ir užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų užkratui mėsoje.
Kaip dažnai tirti numato teisės aktai
Mėsos perdirbimo įmonės pačios gali nuspręsti, koks mėginių dažnumas yra tinkamas, tačiau Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų tam tikrais atvejais numato ir konkretų mėginių ėmimo dažnumą, tad tokiu atveju šie turi būti imami ne rečiau kaip nustatyta.
Minėtas Reglamentas numato ir išimčių. Pavyzdžiui, kai yra pagrindas, remiantis rizikos analize ir leidus kompetentingai institucijai, mažoms skerdykloms ir smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius ir šviežią paukštieną nedideliais kiekiais gaminančioms įmonėms leidžiama netaikyti nustatyto mėginių ėmimo dažnumo.
Gairės leis įvertinti skerdyklos rizikingumą
VMVT, vadovaujantis Reglamento leidžiama išimtimi, parengė mikrobiologinių mėginių ėmimo dažnumo suretinimo gaires. Jos leis geriau suprasti mėginių taikymo reikalavimus mažoms skerdykloms ir gyvūninio maisto gamintojams bei padės įvertinti rizikas, o tuomet pateikti VMVT išvadą – galima jose sumažinti tyrimų skaičių ar ne.
Pasak veterinarijos specialistų, šiomis gairėmis siekiama visoms mažo pajėgumo skerdykloms taikyti vienodus rizikos vertinimo kriterijus ir užtikrinti, kad mėginių ėmimo dažnumas būtų proporcingas galimos rizikos lygiui.
