„Tvari, aplinkai draugiška gamyba tapo esminiu konkurenciniu pranašumu. Tvariai ir atsakingai pagamintos produkcijos tikisi ir vartotojai, ir mūsų verslo partneriai Baltijos šalyse, o ypač Skandinavijoje, kur tiekėjams keliami vis aukštesni tvarumo reikalavimai“, – sako Andrius Pranckevičius, AB „Putnu fabrika Ķekava“ valdybos pirmininkas ir AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas, rašoma pranešime.
Pasak A.Pranckevičiaus, tiems, kurie nieko negamina, lengva kalbėti apie nesunkiai pasiekiamą tvarumą. „Nors pasaulinė paukštienos gamyba nuo 1967 metų, kai buvo įsteigta „Putnu fabrika Ķekava“, yra stipriai pasikeitusi, o poveikis aplinkai tam pačiam kiekiui vištienos pagaminti per tą laiką jau yra sumažėjęs 50 proc., maisto pramonė vis dar yra ypatingai daug energijos ir vandens išteklių reikalaujanti šaka. Per metus mūsų paukštininkystės bendrovės sunaudoja daugiau kaip 23 tūkstančius megavatvalandžių (MWh) elektros energijos, virš 700 tūkst. kub. m. vandens ir 80 tūkst. MWh dujų. Šiandien ieškome tvaresnių išteklių, o ateityje bandysime sumažinti energijos vartojimą ir patys tapti elektros gamintojais“, – pažymi jis.
Per artimiausius 3–4 metus lietuvių valdomose maisto gamybos įmonėse Latvijoje planuojamos įvairios investicijos į žalius projektus, kurie leistų užtikrinti tvarią gamybą ir sumažintų jos kaštus, padėtų tapti konkurencingesniais bei energiškai mažiau priklausomais.
„Esame numatę iki 2030 m. įgyvendinti ambicingą tvarumo strategiją ir turime aiškų veiksmų planą, kuris apima 8 kryptis: įvairių išteklių, tokių kaip gamybai naudojamo vandens, energijos efektyvesnis valdymas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir atliekų mažinimas, perėjimas prie tvarių pakuočių ir dar aukštesnių darbo saugos bei gyvūnų gerovės standartų. Kiekvienoje šių krypčių esame užsibrėžę pasiekti esminių permainų per artimiausius 3–4 metus“, – pažymi A.Pranckevičius.
Pirmas žingsnis – perėjimas prie žaliosios energijos
Nuo liepos 1 d. visose „Linas Agro Group“ valdomose paukštininkystės įmonėse Latvijoje bus naudojama tik iš atsinaujinančių energetikos šaltinių pagaminta elektros energija. Bendrovės pasirašė metų trukmės sutartį su didžiausiu Baltijos šalyse energijos tiekėju AS „Latvenergo“, veikiančiu su „Elektrum“ prekės ženklu, dėl 100 proc. žaliosios elektros energijos tiekimo.
„Nors sprendimas pereiti prie žalios elektros energijos dėl didesnio elektros tarifo mums kainuos apie 9 tūkst. eurų per metus brangiau, būsime žengę pirmą didelį žingsnį link energetinio tvarumo ir sumažinsime CO2 išmetimus. O kitais metais planuojame ir patys pradėti gaminti elektrą savo poreikiams iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako A.Pranckevičius.
Kitąmet planuoja galingos saulės jėgainės statybas
Kitąmet paukštienos gamybos įmonės „Putnu fabrika Kekava“ teritorijoje planuojama įrengti galingą 2 MW saulės jėgainę.
„Namų darbus jau esame padarę. Parengtas projektas, gautas leidimas iš Latvijos elektros skirstomųjų tinklų ir statybų leidimas iš Kekavos savivaldybės. Skaičiuojame, jog saulės elektrinė pagamins apie 13 proc. įmonei reikalingos elektros energijos, o investicijos į žaliąją energiją atsipirks per artimiausius 7 metus. Ekspertų vertinimu, investicijos į tokios apimties projektą gali siekti apie 1,5 mln. eurų“, – sako Andrius Pranckevičius.
Šiemet bendrovė ketina konkurso būdu pasirinkti statybos rangovą, o saulės jėgainės įrengimo darbus planuojama pradėti 2022 m. III ketvirtį.
Saulės parkas su 4 864 saulės baterijomis bus įrengtas paukštininkystės bendrovės Kekavoje teritorijoje ir užims daugiau kaip 4 hektarų plotą. Vieną 1 MW galios modulį, užimsiantį 21 tūkst. kv. m., ketinama sumontuoti šalia paukščių auginimo pastatų. Antrą, šiek tiek mažesnės (0,99 MW) galios modulį planuojama įrengti šalia mėsos produktų gamybinių pastatų.
Šis „Linas Agro Group“ įmonės žaliosios energetikos projektas taptų vienu didžiausiu Latvijos pramonėje. Dešimt kartų mažesnio galingumo saulės jėgainę kol kas yra įsirengusi tik viena kaimyninės šalies žuvies perdirbimo bendrovė.
Apie „Linas Agro Group“ paukštininkystės verslą
AB „Linas Agro Group“ Latvijoje valdo keturias paukštininkystės įmones: AS „Putnu fabrika Kekava“, SIA „Lielzeltini“, SIA „Broileks“ ir SIA „Cerova“. Veikla apima pilną paukštininkystės ciklą: viščiukų perinimą, broilerių auginimą, paukštienos ir jos produktų gamybą, pašarų savoms reikmėms gamybą, mažmeninę prekybą vištiena ir jos produktais. Produkcija parduodama su prekiniais ženklais „Kekava“, „Bauska“, „Top choice poultry“ bei žyma „Užauginta be antibiotikų“. Paukštininkystės veiklos konsoliduotos pajamos 2019–2020 finansiniais metais siekė 74 mln. Eur, veiklos pelnas sudarė 2,9 mln. Praėjusiais metais įmonėse pagaminta 46 tūkst. tonų gyvo svorio paukštienos
