aA
Lietuvos ūkininkai Briuselyje pradeda Žemės ūkio rūmų protesto akciją, kuria reikalauja vienodų sąlygų su ES šalimis senbuvėmis.

Briuselyje vyksiančio Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos susitikimo metu Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai, drauge su Lenkijos žemės ūkio rūmais bus ir kolegos iš Čekijos, Vengrijos, galimai – ir iš Latvijos bei Estijos.

„Mes padedame derybininkams, kurie derasi aukštesniame lygmenyje dėl mūsų interesų. Jei mūsų čia nebus ir ūkininkai neprotestuos, bus pasakyta, kad tiesiog nėra problemų. Taip Europos biurokratams parodome, jog problema yra. Kitaip jie pagalvos, kad visos problemos išspręstos. Dabar mes tiesioginių išmokų hektarui gauname mažiau kaip 180 eurų, o ES vidurkis 266 eurai. Norime būti kuo arčiau šio vidurkio“, – aiškina Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Jis sako, kad akcijos duoda efektą, nes buvo protestuojama ir prieš prasidedant šiam finansiniam periodui. Tada išmokos buvo padidintos daugiau nei žadėta.

Lietuvos prioritetas Sanglaudos fondas, bet ne ūkininkai

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus vaizdo įraše teigė, kad gilinantis į valstybių išsakytus prioritetus – žemės ūkio paramą palaikė Lenkija, Estija, Latvija, Vengrija, bet ne Lietuva.

„Lietuva labiau palaikė Sanglaudos fondų didinimą. Tai nėra žemės ūkis, tai nėra kaimo plėtra. Atvykę už savo lėšas ūkininkai kelia reikalavimus, kad kaimo plėtra būtų viena iš prioritetų, mus atstovaujančios valstybės atstovai, ministrai, kelia kitus prioritetus. (…) Tikimės, kad Vadovų Taryboje prezidentai ir premjerai išsakys pozicijas, kad žemės ūkis ir kaimo plėtra reikalingi. (…) Ignalinos atominės elektrinės uždarymui reikia milijardų, Sanglaudos fondui reikia. Be abejo jie reikalingi, bet matome, kaip jei panaudojami, tai nėra darbo vietų kūrimas, tai fontanų sukūrimas miesto centruose, kelio statybos, galbūt kaimo mokyklų renovacijos, kurios vėliau uždaromos. Tai minkštosios programos“, – sako jis.

Skaičiai, kuriais piktinasi mūsų ūkininkai:

Lietuvai naujuoju 2021 – 2027 m. laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. Eur (2018 m. kainomis) arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. Eur t. y. 26,2 proc. mažiau negu 2014–2020 m. laikotarpiu.

Pasiūlytas tiesioginių išmokų konvergencijos scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos vos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 m. Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 Eur už ha lygį, arba tik 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 Eur. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio. Lietuva yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o Belgija, Olandija, Graikija – viršūnėje.

Protesto reikalavimai:

Tiesioginės išmokos 2021-2027 m. programiniu laikotarpiu – ne mažesnės kaip ES tiesioginių išmokų vidurki

Parama Kaimo plėtros programai – ne mažesnio kaip 2014-2020 m. programinio laikotarpio lygio;

Vienodos nacionalinio prisidėjimo ribos žemės ūkio paramos schemoms – įskaitant Kaimo plėtros programą;

Radikaliai supaprastintos paramos sistemos ir sumažinta administracinė našta;

Konkretūs finansiniai ir organizaciniai mechanizmai, skatinantys ir padedantys įsikurti jauniesiems ūkininkams, taip pat priemonės, skirtos naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams.

Palaiko ūkininkus

Prezidentas Gitanas Nausėda ELTA sakė, kad Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl 2021–2027 metų finansinės perspektyvos, kuriais būtų mažinamas Sanglaudos fondų finansavimas.


„Lietuvai nėra priimtini nauji pasiūlymai dėl daugiametės finansinės perspektyvos, kurie numato drastiškai mažesnį Sanglaudos fondų finansavimą. Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas ir, deja, įgyvendinti mūsų tikrai netrokštamą dviejų greičių Europos modelį“, – trečiadienį konferencijoje, skirtoje aptarti Lietuvos užsienio politiką, sakė G. Nausėda.

Prezidentas sakė suprantantis ir šalies žemdirbius, kurie yra nepatenkinti tiesioginių išmokų atotrūkiu tarp valstybių narių.

„Visiškai suprantu ir Lietuvos ūkininkus, kurie piktinasi dėl netesimų pažadų mažinti tiesioginio mokėjimo atotrūkį tarp valstybių narių, kas savo ruožtu sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas“, – teigė G. Nausėda.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Ūkininkų aruoduose – pasmerktos daržovės, kurias per brangu net atiduoti labdarai (13)

Ūkininkams plušant laukuose ir net jau laukiant pirmojo šviežio derliaus, jų sandėliuose ir...

Balandį pieno supirkimo kaina mažėjo (2)

Žemės ūkio ministerija skelbia pieno supirkimo kainas.

JAV derlius užaugintas lauke, į kurį nebuvo įžengusi žmogaus koja, kodėl to nėra Lietuvoje (7)

Gyvybiškai reikšmingą agrosektorių pakeitė ir vis dar keičia inovacijos bei kokybiškos žinios....

Navickas pasakė, nuo ko priklausys tiesioginių išmokų ribojimo efektas (14)

Daliai Seimo narių siūlant iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiesiems...

Pristatė paramos planą žemės ūkiui – paaiškėjo, kas liko už borto papildyta ŽŪM komentaru (44)

Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas Žemės ūkio ministerijos parengtas Ekonomikos gaivinimo ir...

Top naujienos

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis užfiksavo, kaip per savaitę butas pabrango 100 tūkst. eurų: brokeris patarė, kaip ir kada geriausia pirkti

Nuosavo būsto ieškantys vilniečiai stebisi kone kasdien augančiomis būsto kainomis . Kai kurie...

Bloomberg | D+

Nemaloni pasaulinė ataskaita: dauguma miestų vis dar neturi planų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos

Į priemones kovoti su klimato kaita ir švelninti gamtos stichijų pasekmes savo bendruomenėms...

Švedų kaimelio eksperimentas gali tapti pavyzdžiu visiems: mažesnės sąskaitos – tik papildomas privalumas

Tūkstančio metų senumo Švedijos kaimelis gali tapti pavyzdžiu vietiniams ateities energijos...

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (361)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (965)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (203)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris (1)

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (18)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (115)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (350)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...