aA
Ūkininkai garsiai paskelbė, kad svarsto apie naujos grūdų perdirbimo įmonės statybas, investcijos siektų šimtus milijonų eurų, tačiau aiškėja, kad į lietuviškų grūdų perdirbimą žvalgosi ne tik vietos žemdirbiai, bet ir tarptautinės korporacijos.

Apie tai kalbėjome laidoje Delfi 11.

Žemės ūkio kooperatyvas „Lagrenas“, vienijantis keletą didelių grūdų augintojų kooperatyvų, paskelbė, kad pradeda analizę, kokią grūdų perdirbimo gamyklą Lietuvoje verta statyti. Planuojama, kad bus investuota šimtai milijonų eurų ir vienas iš galimų produktų bioplastikas – mažiausiai kenksminga plastikų rūšis, gaminama iš atsinaujinančių gamtos resursų, t. y. augalų. Augaluose esančios celiuliozė, gliukozė, aliejai ar krakmolas, padedant organiniams tirpikliams, skaidomos į polimerus, kurie pakeičia įprasto plastiko polimerus, gaunamus iš naftos.

Pasak Dano Tvarijonavičiaus, „Roquette amilina“ valdybos pirmininko, žaliavos dar vienai perdirbimo įmonei mes turime daugiau nei pakankamai. Gerai, kad pagaliau pradėta garsiai kalbėti, ką su jais daryti ir planuojama imtis vadinamo gilaus perdirbimo.

„Amilina“ prognozuoja, kad šiemet kulsime 5,8-6 mln. t kviečių, nes derlingumas labai geras 8-9 t iš hektaro. Lietuvoje perdirbamas milijonas tonų, iš šio kiekio pusę „Amilina“, dar 300 tūkst. t lieka sėklai. Likusi dalis išvežama. Potencijos gamybai daug.

„Kiekvienas bent kiek didesnis ūkininkų suvažiavimas baigiasi pokalbiais, kaip perdirbti grūdus ir sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę. Galvojame, kad ūkininkai turi valdyti savo kooperatinę gamyklą, kaip tai padarė ir pienininkai, sudėtingomis sąlygomis pastatę „Pienas LT“. Tomis pačiomis temomis kalba ir daržovių augintojai“, – dėlioja Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius ir džiaugiasi, kad ūkininkai nusprendė jungtis, nes pavieniui perdirbimo įmonės nepastatys.

„Lagrenas“ vienija keletą kooperatyvų, kurių nariai valdo apie 20 proc. Lietuvos javų rinkos – daugiau nei milijoną tonų grūdų. Šią žaliavą kooperatyvai šiandien parduoda supirkėjams ir didžioji dalis šio kiekio išvežama.

Grūdai, žemės, pinigai
Grūdai, žemės, pinigai
© Shutterstock

„Lietuvos ūkis pakankamai jaunas ir pusė žemės nuomojama. Tai atima lėšas, kurias būtų galima skirti investiciniams projektams, nes žemę reikia nuolat pirkti. Dėl to trūksta lėšų investicijoms. Dabar žemdirbiai stiprina sandėliavimo infrastruktūrą, kuri bus reikalinga gamyklai. Kalbama apie investicinių fondų ir ES paramos pritraukimą. Parama, kurios nereikės grąžinti, palengvins tokios įmonės kūrimą“, – prognozuoja I. Jankauskas.

Jis sako, kad kalbama apie 200–300 milijonų eurų. Kooperatyvuose apie 250 ūkininkų ir kiekvienam metams bėgant teks įdėti milijoną eurų.

„Jei paanalizuosime ES ir Lietuvos grūdų prekybą, pagal kviečių eksportą buvome ketvirti. Europoje išveža apie 20 proc. derliaus, mes 70 proc. Tai rodo, kad žaliavos viduje neturime kur panaudoti ir reikia perdirbti, taip, kaip padarė „Amilina“, – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas ir sako, kad jau dabar kai eksportuojame malybos gaminius, kurie technologiškai gana paprasti, jų vertė 2-3 kartus didesnė nei pačių javų.

Ar atsipirks nauja gamykla priklausys nuo to, kaip efektyviai ji bus valdoma. „Pienas LT“ gali būti gerasis pavyzdys, nes kooperatyve pasidaro nesvarbi net supirkimo kaina, svarbi galutinio produkto kaina, nes nuo jo savo dalį gauna ir ūkininkas. Mes daugumą javų išvežame į Afriką ir Aziją. Reikia rinktis produktus, kurie reikalingi ten.

D. Tvarijonavičius žvelgia kiek skeptiškai ir sako, kad krakmolo ir gliukozės gamyba ES neremiama. Panašias gamyklas kooperatyvai įvairios šalyse statė ne vieną kartą ir rezultatai, būtent kooperatinių gamyklų, kol kas blogi.

„Naujausias pavyzdys – didelis Prancūzijos kooperatyvas savo gamyklą pardavė vienai didžiausių JAV korporacijų, užsiimančiai grūdais. Mokesčių mokėtojų ir Prancūzijos biudžeto pinigai galų gale atiteko tarptautinei korporacijai“, – dėsto D. Tvarijonavičius ir sako, kad visgi nėra beviltiška.

Ignas Jankauskas
Ignas Jankauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Verslininkas sako, kad į Lietuvą jau žvalgosi kelios tarptautinės įmonės, kurios norėtų perdirbti grūdus. Jei būtų greita 250 mln. eurų investicijos grąža, „Amilina“ gamybą būtų padvigubinusi. Nes šiandien rasti lėšų nėra sunku. Iš kitos pusės, bioplastiko gamybai tokios sumos būtų maža.

I. Jankauskas oponuoja, kad bioplastikas populiarus dėl didėjančio ekologinio gyvenimo būdo ir įvairių tai skatinančių paramos politikų. Visgi konkuruoti su įprastu plastiku kol kas negalima. „Lagrenas“ pasamdė vadybininkus, kurie ieško idėjų ir kurių užduotis atsakyti, ką daryti su lietuviškais grūdais.

„Tokie tradiciniai produktai kaip miltai perspektyvos neturi. Šalys, kurios perka mūsų grūdus juos kaupia kaip strateginę prekę ir perdirba patys. Todėl tenka ieškoti nišų, kurios būtų ne tiesioginis maisto vartojimas. Bioplastikas įdomus tuo, kad jo rinka ateityje gali būti didžiulė“, – dėlioja I. Jankauskas.

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas, analizuoja, kad paskutinius trejus metus augalininkystės ūkiai nebuvo pelningi ir juos gelbėjo tik tiesioginės išmokos. Tai reiškia, kad šioje srityje reikia kažką keisti. Supirkimo kainos nėra labai didelės ir atiduoti 10 proc. kainos tarpininkui prabanga. Reikia eiti į perdirbimą ir taip galima gauti didesnę grąžą nei parduodant žaliavą. Iš kitos pusės, „Lagreno“ projektas gali būti kaip žalioji investicija, kurią remia ES.

Danas Tvarijonavičius
Danas Tvarijonavičius
© DELFI / Domantas Pipas

I. Jankauskas kaip projekto naudą įvardina tai, kad atsiradus gamyklai bus įdarbinta gana daug žmonių. Pavyzdžiui, įmonėje, kuri perdirba 22 tūkst. t rapsų per metus, dirba 22 žmonės, o tokiam kiekiui investuoti pakaktų 2-3 žmonių.

„Manau, kiekvienas turi daryti savo darbą. Atsiradus gamyklai žemės ūkis ypatingai nepasikeis. Ši gamyba, kaip ir chemijos pramonė, nekuria daug darbo vietų, nes procesai labai automatizuoti, tačiau reikalauja labai daug investicijų. Į Lietuvą žvalgosi ne vienas ir ne du investuotojai. Su jais bendraujame ir kalbamės“, – projekto autorius kiek nuleidžia ant žemės D. Tvarijonavičius ir pastebi, kad kitos šalys dėl tokių investicijų konkuruoja kur kas pikčiau nei mes. Pavyzdžiui, vengrai ant įstatymo pažeidimo ribos. Brazilija turi milžiniškus pranašumus vien dėl gamtinių sąlygų kiekiai milžiniški, savikaina žema.

„Augintojai tokie patys investuotojai, kaip ir kiti. Jei jie nori investuoti, gali kalbėtis ir su mumis. Mūsų grupė gamino tris bioplastikus, dabar gamina vieną. Produktas sėkmingas, tačiau vien į mokslinius tyrimus investavome dešimtis milijonų eurų. Tai nėra strateginė mūsų kryptis. Mano žiniomis, Lietuva dabar domisi keturi bioplastiko gamintojai “, – dėlioja D. Tvarijonavičius ir aiškina, kaip atrodytų tokia gamykla.

Realiai, tai būtų ne viena, o šešios gamyklos. Pirmiausia malūnas, po to krakmolo ir gliukozės gamyklos, dviejų galutiniam produktui reikalingų komponentų gamyklos ir tik tada bioplastiko fabrikas. D. Tvarijonavičiaus vertinimu, visam šiam procesui reikia ne 250 mln. eurų, o bent 600 mln. eurų. Į pačią „Amilinos“ gamyklą investuota 250 mln. eurų.

D. Tvarijonavičius sako, kad projekto sėkmė priklausys nuo to, kaip pavyks rasti pirkėjus produktai, nes kol kas tai korporacijų žemė. Tokioms gamykloms reikia daug kapitalo ir rinkodaros. Šiandien artimiausia panaši gamykla Vroclave (Lenkija) ir antros tokios įmonės Baltijos šalyse nėra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.3684

Spalį Lietuva eksportavo daugiau grūdų (14)

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės spalį eksportavo daugiau grūdų, nurodo Žemės ūkio...

Kaip gaminama dirbtinė mėsa, kiek kainuoja ir ką tai reiškia ekologijai (45)

Patraukli naujovė, turinti labai neaiškų potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių...

Audinės bėga iš fermų: aiškinamasi, kiek tai pavojinga žmonėms ir naminiams gyvūnams (27)

Koronavirusas, patekęs į audinių fermas, atskleidė, kad šie žvėreliai ypatingai jautrūs ligai.

Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą, grūdų kokybė prastės, o derlius ir eksportas mažės. (4)

Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai...

Ūkininkai ir toliau nori lengvatinių paskolų (3)

Grūdų augintojų asociacija sako, kad lengvatinių paskolų priemonė žemdirbiams turėtų būti...

Top naujienos

Vokiečių virusologas net nenujautė, kaip toli nuaidės jo žodžiai apie COVID-19: Kinija sureagavo iškart (52)

Vienas žinomiausių Vokietijos virusologų Alexanderis Kekulé negalėjo nujausti, kaip toli – net...

Kalėdiniai vakarėliai šiemet gali atsieiti brangiau: įmonės virtualioms šventėms negaili ir 20 tūkst. eurų (36)

Pandemija šiemet iš esmės pakeitė Lietuvos įmonių šventinių vakarėlių formatą. Visi gyvi...

Atkeliauja šaltesni orai, bus dar žvarbiau (8)

Sekmadienio dieną vyraus apniukę orai , tik rytiniuose rajonuose po pietų, vėliausiai –...

Jogintė Užusienytė | D+

Susipažino internete, greitai permiegojo ir dingo: psichoterapeutas įvardijo keturias tokio elgesio priežastis

Internetinės pažintys visame pasaulyje tapo vienu iš patogiausių būdų susirasti antrąją pusę....

Eksperimentas virtuvėje: išrinko skaniausius marinuotus agurkus, tačiau užrašas ant pakuotės nemaloniai nustebino (99)

Marinuotų agurkėlių pasirinkimas Lietuvos prekybos centruose – stulbinančiai gausus. Kokių tik...

Pandemija kiša koją vienos gerbiamiausių sričių atstovams: žmonės atsiduria aklavietėje ir gali netekti darbo

Portalo „Nature“ surengta apklausa atskleidė liūdnas konkretaus akademinės bendruomenės...

Dailius Dargis | D+

Holivudo monstro buvusios žmonos išpažintis: sužinojusi ką jis padarė, pražilau per naktį

Iki šiol nė vienam žurnalistui nepavyko išpešti nė žodžio iš Jurijaus Kadamovo artimųjų ar...

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (416)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Po aistringos kovos projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora: lyderiai surinko vienodą skaičių komisijos balų (41)

Šeštadienio vakarą prie televizijos ekranų žiūrovus ir vėl pritraukė projektas „ Šok su...

Septyniolikmetės Emilijos mama papasakojo apie siaubą, kai dukra vos nemirė nuo COVID-19 ligos (490)

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, –...