aA
Laidoje Delfi 11 buvo įvardinti šokiruojantys skaičiai – pusė šalies ūkių per metus gauna iki 4 tūkst. eurų pajamų, o pusę ES paramos pasiima 5 proc. ūkių.

Jurgita Stakėnienė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė sako, kad daugiau kaip pusė Lietuvos ūkių per metus pagamina produkcijos už 4 tūkst. eurų. Tai labai mažos sumos. Dėl tokios ūkių struktūros 95 proc. ūkių susirenka 50 proc. paramos, Likę 5 proc. ūkių gauna kitą pusę paramos.

„Taip yra dėl mūsų ūkių struktūros ir matome, kad ūkiai stambėja, nors mes, pavyzdžiui, už pirmuosius 30 ha mokame vadinamas „pirmųjų hektarų“ išmokas ir tam skiriame 15 proc. tiesioginių išmokų voko. Jei palyginsime, tarkime, Rumuniją, jie tam skiria tik 5,3 proc. ir vidutinis ūkis ten tik 4 ha“, – aiškina J. Stakėnienė ir sako, kad iki 30 ha ūkiai vidutiniškai gauna 203 eurus, o ūkiai virš tūkstančio ha 143 eurus už hektarą. Be to, smulkiems ūkiams numatyta daug kitos paramos.

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas atviras – dauguma mažųjų turės nunykti. Jie tiesiog negali atlaikyti konkurencijos su didžiaisiais, nes smulkiųjų produktyvumas kur kas mažesnis už prekinių ūkių, o vien tik ES paramos jiems išlikti nepakaks. Be to, dauguma mažų ūkių savininkų garbaus amžiaus, o jaunimas jų nepakeičia.

Be to, už produkciją jiems mokama kur kas mažiau nei didiesiems.

„Konkuruoti su didžiaisiais sudėtinga, nes šie pranašesni. Mažieji neturi kaip investuoti, o kooperuotis nenori“, – pripažįsta A. Gapšys ir būtent mentalitetą įvardina kaip pagrindinę priežastį, trukdančią išsilaikyti.

Pigios žaliavos tiekėjai

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas sako, kad bėda netinkama žemės ūkio politika. Nors draudžiama turėti daugiau kaip 500 ha žemės, tačiau vis tiek yra fizinių asmenų ir įmonių, kurios valdo kelis ir keliolika tūkstančių hektarų. Jei Seimas priima įstatymus, o vykdomoji valdžia nesugeba jų vykdyti, tai bėda, nes mes užsimerkiame ir tylime.

„Lietuvos ūkininkai buvome ir esame tik pigios žaliavos tiekėjais. Nyderlanduose vidutinė ferma 50 karvių ir šeima iš to gyvena. Jie ir paaiškino, kad jei parduotų tik žaliavą, gautų 30 proc. pajamų, dar 30 proc. pajamų gauna kai perdirba žaliavą ir likę 30 proc. kai parduoda per savo kooperatinę sistemą. Administravimui lieka tik 10 proc. Mūsų ūkininkai gauna gal tik 20 proc. pajamų, nes kainas supirkėjai yra sumažinę“, – aiškina V. Juodsnukis ir sako, kad pas mus kooperuoti tik 6 proc. ūkių, Europoje apie 80 proc.

Lietuvos kaimo mirtis – pusės ūkių metinės pajamos iki 4 tūkst. eurų, 5 proc. pasiima 50 proc. paramos
© DELFI / Domantas Pipas

J. Stakėnienės duomenimis 65 proc. ūkių laiko nuo 1 iki 5 karvių.

„Tokie ūkiai neišgyvens. Kažkas jiems tai turi pasakyti. Kooperacijai parama skiriama lengvatinėmis sąlygomis. Be to buvo daugybė paramos priemonių, pavyzdžiui, trumposios grandinės, kur iš paramos galima mokėti net algą pardavėjai. Per visą laiką atėjo tik 23 pretendentai“, – sako J. Stakėnienė.

Tačiau A. Gapšys pastebi dar vieną niuansą. Nors vidutinio Lietuvos ir ES ūkio dydis panašus – apie 20 ha – tačiau produktyvumas skiriasi kartais. ES vidutinės kainos kur kas didesnės. Pienas, jautiena pas mus perkamas 20–30 proc. pigiau nei Europoje, grūdai 10 proc. pigesni.

Trukdo mentalitetas

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininkas ne toks kategoriškas ir nelinkęs kaltinti tik valdžią. Jis įvardina kur yra bėda – tai mūsų pačių mentalitetas. Žmonės bijo kooperuotis, nes dar prisimena kolūkius. Iš kitos pusės, jei norime būti kaip vakariečiai, turime pasiekti ir tokių pat rezultatų, kaip ir jie.

„Einame teisingu keliu ir po truputį keičiamės, Kalbant apie Nyderlandus, ten primilžis 11 t, pas mus 6 ir smulkiesiems reikia pasakyti „jūs pasmerkti, niekas jums daugiau nemokės“. Jie turi arba parduoti karves, arba didėti iki vidutinio ūkio, nes kitaip kokybiškos žaliavos nepagamins ir didesnės kainos negaus. Kita dalis ta, kad kooperatyvai turi kaupti lėšas ir įgyti dalį perdirbimo įmonių, kad gautų balsą valdyboje. Kitaip taip ir liksime pigiausių žaliavų gamintojais“, – aiškina S. Daniulis.

Jo duomenimis, 5-8 proc. ūkininkų pagamina 95 proc. prekinės produkcijos. Kiti, kurie gauna iki 4000 eurų per metus, tai pensinio amžiaus žmonės, arba tie, kurie taip tiesiog gauna papildomas pajamas ir neina pašalpų. Žmonės miršta ir į jų vietą niekas neateina.

Visi vienoje krūvoje

„Mes lyginame Ramūną Karbauskį su ūkininku. Jis žaliųjų partijos pirmininkas, kuris atveža į Lietuvą daugiausia trąšų ir pesticidų. Mes Dainiaus Dundulio, „Norfos mažmenos“ savininko nevadiname smulkiu verslininku“, – piktinasi Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas ir sako, kad kai Lietuvoje kaip Didžiojoje Britanijoje šeimos savo žemes valdys po kelis šimtus metų, pas mus taip pat bus tradicijos. Galbūt dar po keliolikos metų ūkio struktūra susidėlios.

Jurgita Stakėnienė
Jurgita Stakėnienė
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak S. Daniulio, nors gauname vieną iš mažiausių paramų iš ES, tačiau konkuruoti turime dėl tų pačių lentynų parduotuvėse kaip ir kiti.

„Kol kas nieko nebuvo išrasta geriau už šeimos ūkį, o mes kuriame dvarus. ES eina kita kryptimi. Jie remia kaimą, ne vien tik žemdirbius, kaip mes. Šita politika nuvedė į aklavietę. Išnyko penki tūkstančiai kaimų“, – piktinasi V. Juodsnukis ir sako, kad problema neteisingas pinigų paskirstymas. 80 proc. paramos atitenka 20 proc. subjektų.

Pasak asociacijos vadovo, tai lėmė ir didžiulę emigraciją. Be to, mūsų žemės reforma buvo netinkama mūsų kraštui. Lietuvoje pasirinktas vienas iš didžiausių leistinų žemės plotų – 500 ha.

„Lenkijoje prieš tris metus buvo didžiulė konferencija, kurios tikslas nustatyti, kodėl žmonės emigruoja iš Rytų Europos šalių. Išvada buvo, kad ES lėšų davė pakankamai, tačiau vietos valdžia pinigus panaudojo netinkamai“, – sako V. Juodsnukis.

A. Gapšys prognozuoja, kad išliks mažieji, kurie pajamas gauna ne tik iš žaliavos pardavimo, bet ir papildomos veiklos. Pavyzdžiui, užsiima perdirbimu ir patys realizuoja savo gaminius. Kalbant apie kaimo ateitį, nors mažieji nyksta, tačiau juos keičia efektyvūs didieji. Pavyzdžiui, nors karvių skaičius mažėja gana ženkliai, tačiau pieno kiekis mažėja nedaug – didieji auga ir melžia kur kas daugiau.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
3.4667

Uogienių metas – kiek turguje prašo už uogas kaip taupo pirkėjai (14)

Rugpjūtis laikas, kai gausiai uždera uogos ir šis derlius jau kur kas pigesnis nei pirmosios sodo...

Lenkijoje ir toliau fiksuojami nauji afrikinio kiaulių maro židiniai ūkiuose

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nuolat atliekanti afrikinio kiaulių maro (AKM)...

Simonis: atlikus vieną įstatymo pakeitimą, galėtume pagerinti supirkimo kainų statistiką reali kaina nepakistų (8)

Lietuvoje pienas iš ūkių superkamas pagal pasenusią metodiką – pieno supirkimo taisyklėse...

Lietuvoje dešimtys ar šimtai sandėlių, kurių sprogimas būtų toks pat galingas kaip Beirute (151)

Libano sostinę antradienį supurtęs niokojantis sprogimas, kurio galia prilygo žemės drebėjimo...

Suskaičiavo apleistą žemę – kas laukia jos savininkų (50)

Registrų centro duomenimis, Ukmergės rajono savivaldybėje šiuo metu yra 1,6 tūkst. apleistos...

Top naujienos

Apsilankymas Žalgirio klinikoje dėl paprastos procedūros apkarto: spėkite, kiek už tai sumokėjau? (70)

Po karantino daugelis gyventojų susidūrė su sunkiai prieinamomis medicinos paslaugomis. Taip pat...

Lietuvoje įkūrė pirmąjį Baltijos šalyse krevečių auginimo ūkį: planas – užkariauti Europą (31)

Kaišiadorių rajone įsikūręs vienintelis Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse krevečių auginimo...

Prie Vilniaus – slaptos orgijos su nepilnamečiais (136)

„Buvau visas tarnybas įspėjusi, kad reikia saugoti vaikus – juk nenormalu, kai darbdavys...

Incidentas Vilniaus oro uoste: pasieniečiai dėl neaiškių priežasčių sulaikytus JAV piliečius paliko be geriamo vandens (357)

Joey Weissman ir Nellie Park, JAV piliečiai , prieš penketą valandų iš Danijos sostinės...

Veryga po 3 valandas trukusios FNTT apklausos: dabar elgtumėmės kitaip (205)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad per pandemijos piką daug sprendimų...

Savaitgalį Lietuvą užplūs tropinis karštis – kais iki 32 laipsnių (11)

Savaitgalį Lietuvą užplūs itin karšti orai – šeštadienį termometrai rodys 32 laipsnius...

Bandantys tyrinėti tamsias šio nacių pastato paslaptis praranda sveiką protą (30)

Tai labai neįprasta istorija apie didžiulį pastatą Vokietijoje, kuriame pačioje pradžioje, 1872...

Vilniuje nulūžo daugiabučio 15-o aukšto balkonas, evakuoti gyventojai (546)

Policijos departamentas informavo, kad rugpjūčio 7 d., apie 16 val. 50 min., Vilniuje, Architektų...

Testas: ar išlaikytumėte 2020 m. matematikos egzaminą? įvertinkite egzamino užduotis (269)

Šių metų matematikos egzaminas tapo kietu riešutėliu jį laikiusiems dvyliktokams. Paskelbus jo...

UEFA Čempionų lygoje – „Juventus“ nuo fiasko neišgelbėjęs Ronaldo dublis ir klaikus „Real“ gynėjo vakaras (5)

Po penktadienio vakaro rungtynių UEFA Čempionų lygos aštuntfinalyje liko tik du nežinomieji.

|Maža didelių žinių kaina