Šiemet nuimtas pirmasis komercinis derlius – 2 tūkst. tonų grūdų, kurių pasėlių plotus kitąmet ketinama dvigubinti. Veislę vystančios grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ atstovai tikina, kad derliaus analizė itin palanki: tai Baltijos šalių klimatui pritaikyta avižų veislė, rašoma pranešime.
Šis lietuvių, latvių ir suomių agronomų komandų projektas turi ambicijų sukelti perversmą Lietuvos ir Latvijos žemės ūkyje ir iš naujo atgaivinti avižų grūdinę kultūrą.
Briuselis siūlo iki 2030-ųjų metų perpus sumažinti pesticidų ir bent penktadaliu – trąšų naudojimą. Ūkininkai sako, kad dėl to užaugintų mažesnį derlių, kuris lemtų jų produkcijos kainų kilimą. Tačiau agronomai ir selekcininkai siūlo išeitį – naujos veislės, kurios sąlygotų mažesnes emisijas ir mineralinių trąšų poreikį. Viena iš tokių galėtų būti – „Herkuless Baltic“, kuri, pasak Lietuvoje ją vystančios „Malsenos“ atstovų, jie norėtų pasiekti, kad ji taptų švariausia aviža pasaulyje.
VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Vytautas Liakas taip pat tikina, kad avižos – palankesnė kultūra naujųjų ES reikalavimų kontekste. Jos nereikalauja tiek daug investicijų, lyginant su kviečiais.
„Šiandien turime žemdirbių kartą, kuriai dar trūksta žinių, kaip be trąšų ar naudojant mažesnes jų normas užauginti derlių. Mūsų dirvožemis ir taip yra smarkiai stekenamas, jis sparčiai smėlėja. Todėl atsigręžti į naujas veisles, kurioms reikia mažiau trąšų – būtina. Štai aviža paliks dirvoje anglies, organinių medžiagų, todėl tai tinkamas augalas simbiozei su kitais augalais. Avižos pritaikymo būdų galime rasti įvairių – net dvinariams, daugianariams pasėliams“, – tikina dr. V. Liakas.
„Herkuless Baltic“ vystymo programoje šiemet dalyvavo 15 Lietuvos ūkininkų. Iš 400 ha ploto buvo prikulta beveik 2000 tonų grūdų. Kitais metais planuojama didinti šios veislės plotus maždaug iki 1000 hektarų.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria naujos veislės vystytojai – avižų realizavimo rinkų trūkumas. A. Noreikia tikina, kad svarbiausia didinti Lietuvos ir Latvijos, kaip avižų krašto, žinomumą.
Avižos Lietuvoje populiariausios tuose regionuose, kur žemiausias žemės derlingumas, tačiau šie plotai ateityje galėtų plėstis.
„Grūdinės kultūros populiarumą diktuoja rinka, todėl jei augintojui už rapsus ir kviečius moka brangiau, jis tikrai neaugins avižų. Jei rinka pasikeistų, jei išaugtų avižų kaina ir ūkininkas galėtų pakankamai uždirbti, situacija pasikeistų. Mes skatiname ūkininkus sėti avižas, kaip vieną geriausių mūsų klimato sąlygomis augalų. Pavyzdžiui, nuimi derlių, pasėji avižas ir po to gali sėti kviečius. Jos neturi bendrų ligų ir palieka daug anglies lauke, todėl tai naudingas augalas. Tačiau vis tiek ūkininkai išlieka skeptiški, nes kai kuriems iš jų trūksta žinių ir noro mokytis“, – teigia VDU profesorius.
