Šiųmetis pavasaris taip pat prikrėtė išdaigų – daugelyje Lietuvos vietų gegužės vidury iškritęs sunkus ir storas šlapio sniego sluoksnis naudos tikrai nepridėjo.
O kur dar karantinas su visais apribojimais ir draudimais. Krašto ūkininkai, nors ir bando laikytis optimistiškai, neslepia – nenupirktas daržoves skaudama širdimi tenka pūdyti savo pačių laukuose.
Užsiliko burokai ir bulvės
Kaip „Rinkos aikštei“ pasakojo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, labiausiai nukentėjo tie ūkininkai, kurie turėjo sudarę sutartis su kavinėmis, restoranais. Pastarųjų veiklą uždraudus dideli kiekiai daržovių liko ūkininkų aruoduose, o dabar, veiklos apribojimus po truputį atnaujinant, daržovės jau gerokai prastesnės kokybės, o ir galvoti apie buvusį derlių nėra kada – pavasarinės sėjos darbai veja vienas kitą.
„Tie ūkininkai, kurie dirbo su prekybos tinklais, daržoves parsidavė. Tie, kurie dirbo su viešojo maitinimo įstaigomis, nukentėjo labiausiai. Tai visokiausi ūkiai, dirbę su kavinėmis, restoranais, mokyklomis, darželiais. Pardavimai sustojo.
Yra, kad ūkiuose likę ir du–trys tūkstančiai tonų neparduotų burokėlių, kiek mažiau – bulvių.
Didieji ūkiai, kuriems viską sužlugdė ši nenumatyta situacija pasaulyje, neretai turi paimtas dideles paskolas iš bankų – jų situacija nepavydėtina“, – kalbėjo Z. Cironkienė.
Ji kalbėjo, kad didžiausi burokėlių pardavimai ir būdavo nuo balandžio mėnesio. Dabar tenka burokėlius naikinti ir atlaisvinti vietą naujam derliui.
„Kitą kartą žmonės klausia, kodėl jos naikinamos, kodėl žmonėms neatiduoda. Atiduoda ir žmonėms, ir organizacijoms. Tačiau kiek gi tų šviežių burokų reikia žmonėms? Tai ne ta daržovė, kurios labai norėtų žmonės“, – sakė Z. Cironkienė.
Sunku ir kitiems
Asociacijos direktorė atkreipė dėmesį, kad bėdų patiria ir kitų daržovių augintojai. Ir ne tik su realizacija, bet ir su sėja.
„Jau treji metai, kaip ūkininkavimas nėra lengvas. Nėra iš ko tų „lašinių“ užsiauginti, kad būtų galima sunkesnius metus ramiau išgyventi. Daug pastangų ir lėšų kainuoja laistymas, dėl nepalankių gamtinių oro sąlygų tenka ir daugiau mikroelementų daržovėms parūpinti.
Smidrininkai nukentėjo – jie itin daug produkcijos tiekia viešojo maitinimo įstaigoms. Investicijos tikrai labai didelės, kai kurie ūkininkai apskritai šiemet pirmąjį derlių nuėmė. Jiems labai nepasisekė.
Su salotomis tas pats. Žinoma, kažkiek gelbėja prekybos centrai, bet jie visko tikrai nekompensuoja“, – kalbėjo Z. Cironkienė.
Valdžia kol kas tyli
Kol centrinė valdžia kas dieną vis informuoja apie tai, kaip bus skatinamas verslas, padedama žmonėms, ūkininkai ir vėl liko it musę kandę.
„Atsiduriame nekonkurencingoje situacijoje. Visos kitos ES šalys suskubo paremti daržininkus ir vaisių augintojus, kurie patyrė sunkumų. Tai yra produkcija, kuri stovi piramidės viršūnėje, visi bijo sektorių prarasti.
O mes nuo antros karantino savaitės jau skelbėme pavojų, bet reakcijos jokios nesulaukėme. Kažką lyg daro, bet apčiuopiamo – nieko“, – sakė Z. Cironkienė.
Tiesa, Žemės ūkio ministerija patvirtino, kad situacija žinoma, o sprendimai, kaip padėti ūkininkams, kol kas dar svarstomi.
„Situacija sudėtinga, nes nėra aiškus augintojų skaičius, neturime duomenų, kiek ir kokios produkcijos likę. Žinome, kad yra problemų su produkcija, kuri buvo skirta viešojo maitinimo sektoriui, tačiau visai kita situacija su parduodančiais prekybos centrams.
Suprantame daržovių augintojų nerimą. Žemės ūkio ministerija palaiko dialogą su Lietuvos daržovių augintojų asociacija, intensyviai bendradarbiauja kartu ieškant išeičių šioje situacijoje“, – teigė ŽŪM viešųjų ryšių skyriaus specialistė Jurga Vaičiūnė.
Dalį teko išmesti
Vienas stambiausių Kėdainių krašto daržovių augintojų ūkininkas Vidmantas Kvedaras neslepia – situacija sudėtinga, vis dėlto bandoma laikytis optimistiškai. Sako, džiaugiasi, kad pavyko visus darbuotojus išsaugoti, leisti jiems dirbti ir užsidirbti tokiu metu. Naujas sezonas neleidžia užsilikti senojo problemose – viskas juda pirmyn.
„Likę ir neišparduotų burokėlių, ir laukuose išmestų yra. Paklausos nėra. Veždavome juos restoranų tinklams, o kai jie užsidarė – mus tai labiausiai paveikė.
Atliekame inventorizaciją, tad kol kas tiksliai pasakyti, kokie nuostoliai, negaliu. Bet kiekiai nemaži. Ilgai sandėliuojasi jie, kokybė krenta.
Taip, įmonės pradės veikti netrukus, bet tokių pajėgumų kaip anksčiau, jau nebus.
Na, po truputį einame į naują sezoną. Daug bulvių pasodinta, morkų, burokėliai nauji, lauko agurkai. Manau, įsivažiuos viskas, nebus juk visada taip blogai.
Neapleidome žmonių. Pas mus dirba daugiau kaip pusantro šimto darbuotojų. Neatleidome jų, darbų yra su sėja, be to, ruošiame ir raugintas daržoves – čia taip pat reikia darbo rankų. Gerai nors kad žmonės gali dirbti ir užsidirbti“, – pasidžiaugė V. Kvedaras.
Jis sakė girdėjęs, jog Žemės ūkio ministerija ruošiasi kažkaip padėti ūkininkams, tačiau sako negirdėjęs, kad pagalba būtų siūloma stambiesiems.
Parduoda už savikainą
Bulves, burokėlius, kopūstus ir kitas daržoves auginantis Vidmantas Girdzijauskas neslepia – produkciją parduoti galima nebent už maždaug savikainą. Tokios pasaulinės situacijos akivaizdoje tikėtis pelno – naivu. O ir pagalbos iš centrinės valdžios jis sako nesitikintis.
„Realizuoti produkciją gal ir nėra sunku, bet kainos – arti savikainos. Ar čia džiaugtis, ar liūdėti – nežinau. Jeigu su ta pasiutusia korona daug kur Europoje sustojo pardavimai ir kai kuriose šalyse produkcija atidavinėjama už dyką vien tam, kad nereikėtų teršti savo laikų, tai mums galvoti, kad galime dar kažkokį pelną gauti – didelė iliuzija.
Visi dažnai sako, kad va, ūkininkai nuolat verkia, kad viskas negerai.
Bet iš tikrųjų negerai. Visas pavasaris buvo kritiškai sausas, kanaluose vandens nebuvo, pusantro mėnesio vandens neturėjome, o dabar, gegužės viduryje, gavome sniego. Vieni metai sausra, kiti metai – viskas skęsta. Tokia žemdirbio dalia.
Visi nori, kad būtų labai lengva pinigėlį uždirbti. O iš tikro didelė problema su darbo jėga, kurią mes prarandame, nes valstybė ir Europa remia tuos, kurie nedirba, jiems išmokas visokias ir garantijas duoda.
Žemdirbių veikla nebuvo sustojusi, tad ir į kompensacijas kažkokias nepretenduojame. Tiesą sakant, kuo mažiau tikiesi, tuo mažiau nusivili – tad ir nesitikiu aš tos paramos. Reikia mažiau verkšlenti ir išgyvensime kažkaip“, – kalba ūkininkas.
Likutis nedidelis
Kitas stambus bulvių ūkis, valdomas Povilo Dambrausko, gyvena kiek geresnėmis nuotaikomis. Laiku spėjus parduoti didelę dalį produkcijos, bulvių likučiai didelių problemų nekelia, o sezono pradžioje kilusius nesklandumus pavyko įveikti sunkiu darbu.
„Karantinas, aišku, nepadeda, bet didelių produkcijos likučių mes jau nebeturime.
Aišku, šiek tiek yra likę bulvių, kas nėra įprasta, nes paprastai tokiu metu bulvių mes jau neturėdavome. Taigi tai reiškia, kad paklausa yra gerokai sumažėjusi. Ir vis dėlto mūsų ūkyje nėra taip, kad būtų baisus perteklius ir didelis klausimas, kur tas bulves dėti. Taip, jų kažkiek yra, bet tai nėra didžiulė problema.
Bet aš žinau, kad pas kitus ūkininkus, kurie turi daugiau produkcijos, problema nemaža. Mums pasisekė, nes mes vienu laiku pardavėme daugiau bulvių. Būtume nepardavę, dabar tikriausiai taip pat būtume labai nepatenkinti.
Buvo vienu metu problemų ūkyje pradedant naują sezoną. Tikrai buvo laikas, kai po prakaitu visi daugybę valandų kas dieną dirbdavome, bet išsisprendėme.
Orai, aišku, nelepina – sniegas ant žemės gegužės vidury.
Na, bet ką padarysi? Juk nesėdėsi ir neverksi, sukamės, kaip galime“, – kalbėjo P. Dambrauskas.
Kol kas – ramu
O štai smulkioji ūkininkė Rasa Lydekienė, auginanti bulves, burokėlius, svogūnus ir šilauoges sako, kad kol kas laikosi ramiai, ir koronos sukeltų žemės ūkio sektoriaus nesklandumų nepatiria. Ji teigia, kad su problemomis gali susidurti gerokai stambesni ūkiai.
„Na, mes labai smulkūs ūkininkai ir viską realizavome rudenį. Šių dienų problemos mums, laimė, nėra aktualios. Aišku, nesklandumų yra – pavasaris toks, šalnos, bet tikrai labai neturime kuo skųstis“, – sakė R. Lydekienė.
