Ministro sprendime rašoma, kad ūkį buvo numatyta statyti per arti prie gyvenamųjų namų, o planuojant naujų įmonių statybas, pirmiausia reikia rinktis apleistas, negyvenamas teritorijas.

Uogrės savivaldybė nepakankami kruopščiai ištyrinėjo projekto vystymo vietą, atitikimą norminiams aktams ir ilgalaikę Uogrės karšto plėtros strategiją, rašoma sprendime, rašo delfi.lv.

Naują kiaušinių ir kiaušinių produktų gamybos ūkį Latvijoje nori steigti kompanija „Gallusman“, priklausanti ukrainiečių ir latvių investuotojų grupei „Ovostar Union“.

Svarstomi keli variantai ūkiui – Uogrės, Valkos ir Tukumo rajone. Iki 2026 m. į gamybą planuojama investuoti 85 mln. eurų ir sukurti 200 darbo vietų. Investuotojai planuoja statyti ūkį 8-iems mln. vištų.

Šio paukščių fabriko statybų pristabdymas bus atokvėpis Lietuvos paukštininkams, kuriuos spaudžia ukrainiečiai.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Europa kaip vieną iš paramos formų šiai šaliai palengvino prekybos taisykles ir leido nesilaikyti kai kurių normų, privalomų ES. Šiuos palengvinimus ir kvotų žemės ūkio produkcijos importui suteikimą jau pajuto ir mūsų perdirbėjai bei ūkininkai – jiems sudėtinga konkuruoti su kur kas pigesne ukrainietiška produkcija. Tačiau valstybei ši problema nerūpi.

„Jei kalbėsime apie paukštieną, tiesiai į Lietuvą jos įvežta nedaug ir ji skirta tolimesniam perdirbimui. Tačiau ukrainiečiai rado kelią kaip įvežti krūtinėles į ES.

Nors pati krūtinėlė apmuitinama, tačiau jie palikdavo kaulo gabaliuką ir veždavo be muito. Daug tokios produkcijos atgabenta į Lenkiją ir spaudimą kainai mes pajutome. Kas kita kiaušiniai, kurie importuojami į Latviją ir iš ten į Lietuvą. Jie pigesni nei latviški ar lenkiški. Parduotuvėje kiaušinis parduodamas mažiau nei po 9 centus už vienetą. Mūsų gamintojai negali pagaminti pigiau nei už 6 ct. Ukrainietiškų paukštininkystės produktų gamybos savikaina iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvos“, – aiškina Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.

Jis paaiškina ir kodėl atsiranda toks skirtumas. Ten pigesni grūdai, mažesnis darbo užmokestis ir ukrainiečiams nereikia laikytis kai kurių ES reikalavimų. Pavyzdžiui, keisti visus narvus, kad būtų įvykdyti gyvūnų gerovės reikalavimai. Vien tai mūsiškiams kainavo milijonus.

Kiaušiniai iš Ukrainos įvežami be muitų pagal kvotas. Mūsų augintojų skaičiavimu, jei būtų muitas, kaina susilygintų su pagamintais pas mus ir galėtume konkuruoti. „Ant jų kiaušinių parašyta, kad jie neatitinka ES reikalavimų. Klausiame, kodėl jie parduodami kaip lygiavertė ES gamintojų produkcija.

Tačiau valstybinės priežiūros ir tokius veiksmus ribojančių priemonių nėra“, – piktinasi V. Tėvelis ir sako, kad nerimą kelia tai, jog šiuos kiaušinius perka ar planuoja pirkti ir įmonės, aprūpinančios maistu valstybines įstaigas – ligonines, darželius, kariuomenę. Iš ten mūsiškiai taip pat bus išstumti.

„Kiaušinių gamintojai ekonomiškai gyvena ne pačius geriausius laikus. Mes sunerimę. Iš 5 didžiausių Europos kontinento kiaušinių gamintojų du Ukrainoje. Pernai metus mūsų kompleksai metus baigė be pelno arba nuostolingai. Kai kurie sumažino paukščių skaičių. Dabar grūdai atpigo ir galime sakyti, kad dirbame su nedideliu pelnu“, – dėlioja V. Tėvelis ir sako, kad Lietuvoje, jei skaičiuosime visą ES, mes 5 vietoje nuo galo pagal kiaušinių kainą, broileriai pigesni tik Lenkijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)