V.Leščauskaitė dalyvavo Copa-Cogeca (ES profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto ir ES žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) darbo grupės ir Kooperatyvų koordinavimo komiteto posėdžiuose.
- Apie ką buvo daugiausiai kalbėta posėdžiuose, kuriuose dalyvavote kaip Žemės ūkio rūmų atstovė, ir kas kelia didžiausią nerimą Copa-Cogeca nariams? - domėjosi naujienų agentūra ELTA.
- BŽŪP darbo grupėje Copa-Cogeca ekspertai pristatė esminius Europos Komisijos pasiūlymo dėl politikos ateities aspektus. Atskirai apžvelgtos siūlomų reformų pasekmės kaimo plėtrai ir nauja „žalioji architektūra“ - aplinkai ir klimatui palankūs politikos elementai.
Kol kas daugiausiai nerimo iš Bendrosios ES žemės ūkio politikos elementų kelia biudžetas. BŽŪP biudžeto mažėjimas yra nepriimtinas kone visiems Copa-Cogeca nariams, bet šiek kiek skiriasi nuomonės, kaip šią problemą reikėtų spręsti. Daugelis šalių yra pasiryžusios didinti savo įnašus į ES iždą, kad būtų galima išlaikyti BŽŪP biudžetą bent jau dabartinio lygio. Bet toks problemos sprendimo būdas netenkina kai kurių Skandinavijos šalių, kuriose vyrauja euroskeptiškos visuomenės nuomonės. Dar nemažai kalbėta apie paprastinimą.
- Bendrosios žemės ūkio politikos ar kažko kito?
- Taip, ilgai kalbėta apie tai, kad BŽŪP būtina paprastinti, bet dabartiniuose pasiūlymuose galima įžvelgti paprastinimą tik iš Briuselio perspektyvos. Tai reiškia, kad patikėjus daugiau sprendimų šalims narėms, sumažėja darbo Europos Komisijai. Kol kas neaišku, ar siūloma nauja sistema išties bus paprastesnė ūkininkams.
- Ar tai kartu nereikštų ir tos politikos nacionalizavimo, ir kokias būtų galima numatyti to pasekmes?
- Manoma, kad perleidus daugelio klausimų sprendimo teisę šalims narėms, kyla pavojus, kad skirtingose šalyse pasirinktos priemonės ir paramos schemos pernelyg skirsis, kas iškreips rinką ir konkurenciją tarp ūkininkų. Europos Komisija ramina valstybes nares, kad politikos bendrumas bus išlaikytas, nes Komisija tvirtins strateginius planus, tačiau netolygių sąlygų baimė išlieka. Patys BŽŪP strateginiai planai taip pat kelia nerimą. Baiminamasi, kad gali pernelyg užsitęsti jų tvirtinimas.
Diskusijų taip pat kyla dėl lėšų perkėlimo tarp ramsčių - pagal dabartinius pasiūlymus, iš pirmo ramsčio (tiesioginių išmokų) į antrąjį (kaimo plėtrą) bus galima perkelti net daugiau nei 30 proc. lėšų. Tačiau Europos šalių žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai nerimauja, kad nacionalinės vyriausybės gali pernelyg dideles sumas skirti kaimo plėtros projektams, ypač kai ES kaimo plėtrai skirs mažiau lėšų, ir taip bus prarastos saugumo garantijos, kurias ūkininkams suteikia tiesioginės išmokos.
- Pastaruoju metu ir Žemės ūkio rūmai daug diskutuoja su šalies žemdirbiais dėl būsimų permainų skirstant tiesiogines ES išmokas. Kas šiuo požiūriu verčia sunerimti ūkininkus?
- Iš tikrųjų ir tarptautinėje plotmėje ypač daug diskusijų sulaukė Europos Komisijos pasiūlymas privalomai riboti tiesiogines išmokas - jas mažinti nuo 60 tūkst. Eur, ir visiškai „nukirpti“ sumą, viršijančią 100 tūkst. Eur metinės vieno ūkininko gaunamos visų tiesioginių išmokų sumos. Tokiam siūlymui nepritaria Estija, Latvija, Vyšegrado šalys, Ispanijos kooperatyvų atstovai.
Prancūzijos atstovai susitikime, kuriame dalyvavau, teigė, kad jų ūkininkus išmokų ribojimas paveiks mažai. Belgijos žemdirbių savivaldos lyderiai pasisakė už pagalbą mažiems ūkiams, o jaunųjų ūkininkų organizacijos CEJA atstovas sakė palaikąs patį principą, tačiau paramos perskirstymas turėtų vykti ne pagal ūkių dydį, o apribojant „sofos ūkininkų“ galimybes gauti paramą.
- O kokią poziciją posėdyje išsakėte Jūs?
- Posėdžio metu pabrėžiau išorinės išmokų konvergencijos - tiesioginių išmokų vienodinimo - būtinybę. Priminiau, kad Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna mažiausias tiesiogines išmokas visoje ES. Mums žadėjo, kad vidurkį pasieksime 2013 metais, deja, to neįvyko. Vėliau mums siūlė įvairias schemas - atotrūkį tarp mūsų išmokų ir tam tikros vidurkio dalies mažinti trečdaliu, dabar - perpus. Nežinome, kaip Komisija sukuria tokias formules, tačiau taip ilgai besitęsiantis mūsų ūkininkų diskriminavimas yra nepriimtinas. Siūlymas mažinti kaimo plėtros biudžetą ir tikėtis, kad vyriausybės užpildys spragą, padidindamos bendrą finansavimą, taip pat yra žalingas - šalių galimybės skirti tam lėšų yra labai nevienodos. Mūsų ūkininkai statomi į nepavydėtiną poziciją - jie ne tik kad gautų mažiausias tiesiogines išmokas, bet ir kaimo plėtros parama būtų mažesnė nei Vakarų kaimynams.
Tačiau būtina paminėti, kad Europos Komisijos pasiūlymuose yra ir pagirtinų elementų. Tai - parama jauniesiems ūkininkams ir kartų kaitos skatinimas, parama rizikos valdymo priemonėms, gamintojų grupėms bei ūkininkų bendradarbiavimui.
