Tačiau Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimais, priimtais 2015 metų gruodį ir 2018-ųjų gegužę, įtvirtintas superkamo pieno rinkos reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, o jų priėmimo tvarkos atitiktis Konstitucijai nebuvo tiriama, nurodė KT.
„Įsigaliojus šiam nutarimui, nurodyti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai liks galioti, tačiau įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas gali būti nenuoseklus ir su spragomis“, – pranešė KT.
Anot jo, neapibrėžtumui pašalinti reikalingas laikas, todėl nutarimas bus oficialiai paskelbtas 2020 metų liepos 1 dieną.
Tai, kad įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, KT nusprendė pernai balandį, nagrinėdamas bylą dėl Miškų įstatymo.
KT pažymėjo, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas skubiai buvo priimtas nenurodant motyvų, nesant grėsmės valstybei ar visuomenei. KT taip pat pabrėžė, kad prašymas dėl šio įstatymo gautas anksčiau nei teismas suformavo poziciją dėl teisės aktų priėmimo skubos tvarka.
Tuo metu pataisomis įtvirtinta tvarka, įskaitant draudimą pieno supirkimo kainą mažinti daugiau kaip 3 procentiniais punktais be rinkos priežiūros institucijos leidimo, neprieštarauja Konstitucijai, nusprendė KT.
„Šiomis nuostatomis nėra užkertamas kelias žalio pieno pardavėjams, pirkėjams, perdirbėjams laisva valia tiek sudaryti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, tiek jas pakeisti ir nutraukti, taip pat susitarti dėl kitų konkrečių toms imperatyvioms teisės normoms neprieštaraujančių sutarties sąlygų“, – nurodė KT.
Dėl įstatymo atitikties Konstitucijai į teismą 2016 metais kreipėsi Seimo narių grupė.
Nagrinėdamas bylą KT prašė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įvertinti, ar pieno supirkimo tvarka neprieštarauja ES teisei. Pastarasis pernai lapkritį konstatavo, kad įstatymo nuostatos neprieštarauja ES teisei.