aA
Mėgstame girtis savo žemės ūkiu, tačiau skaičiai rodo, kad Europoje esame pakankamai atsilikę.
Karvės
Karvės
© Shutterstock

Šiandien Lietuvoje kiekviename hektare vidutiniškai sukuriama apie 700 eurų pridėtinės vertės, Lenkijoje 1700 eurų, o senosiose Vakarų valstybėse nuo 3000 eurų.

Ką galėtume pakeisti ir modernizuoti taip, kad būtų kuo daugiau naudos ne tik ūkininkais, bet ir visai šaliai, o pinigai nebūtų tiesiog išdalinti? Apie tai kalbėjome laidoje Delfi Tema.

„Kiekviena šalis savaip sprendžia su žemės ūkiu susijusias problemas. Tačiau ne visi keliai vienodi. Pavyzdžiui, Lenkija daug didesnė nei Lietuva ir jiems pokyčius įgyvendinti lengviau nei mūsų mažoje šalyje dėl masto ekonomikos“, – aiškina Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas.

Martynas Laukaitis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos narys, atkerta, kad kuriama vertė nepriklauso nuo šalies dydžio. Jei grįžtume prie statistikos, šiandien vidutinis mūsų ūkininkas tiesiog augina grūdus ir juos parduoda kaip žaliavą. Todėl viename hektare sukuriama maža pridėtinė vertė. Paprasčiau – iš vieno hektaro gaunama mažai pajamų. Kol grūdai nebus perdirbami ar bent jau sušeriami gyvuliams, tol padidinti vertės nepavyks.

„Be to, galime rinktis kultūras, kurios gali atnešti kur kas didesnes pajamas. Tai gali būti daržovės, šiltnamiai, kurie iš vieno hektaro atneš dešimtis kartų daugiau pajamų nei javai“, – dėlioja M. Laukaitis.

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas sako, kad statistika apgailėtina, nes mes pasukome ne ta kryptimi. Dėl klaidingos žemės ūkio politikos rezultatai menki.

„Galime įvardinti, kad kaimas miršta. Ta valstybė, kuri nesugeba išsaugoti kaimo ir sveikos žemdirbystės, perspektyvų neturi. Šiandien Lietuvoje apie 100 tūkst. smulkų ūkių ir laukiame permainų, nes dabar už ES pinigus kuriami dvarai ir didžiulės žemės ūkio bendrovės. Nueinanti valdžia taip pat išdalino paramą stambiesiems. Smulkieji palikti likimo valiai, neturi informacijos, ką ir kaip galėtų investuoti į ūkius“, – piktinasi V. Juodsnukis ir pripažįsta, jog mūsų bėda ta, kad gaminame tik pigią žaliavą.

Jis pabrėžia, kad mūsų smulkūs ūkiai neturi konsultantų paramos, nėra lengvatinių paskolų 10–15 metų, nes įsigyti žemę ir užsiimt ilgalaikėmis investicijomis iš savo lėšų smulkieji nepajėgūs.

A. Gapšys sako, kad mes negalime sakyti, jog mažieji ir šeimos ūkiai nereikalingi. Tuo labiau, kad ateitį reikėtų sieti su tokiais žemdirbiais, o ne su didžiaisiais. Turime išvystytą perdirbimo pramonę, kurią turėsim aprūpinti žaliava.

„Mes atsiliekame dėl to, kad visose grandyse mūsų efektyvumas mažesnis nei ES. Grūdų derlingumas pas mus trečdaliu mažesnis nei vidutiniškai Europoje. Tai reiškia, kad vien įsigyti traktorius neužtenka. Reikia ir naujų veislių, nes visi puikiai supranta, kad jei užaugintų trečdaliu didesnį derlių viename hektare, gautų trečdalių daugiau pajamų. Net pieno sektorius, kuris, lyginant su kitais sektoriais, pakankamai aukštame lygyje, turi bėdų.

Karvių primilžiai 20 proc. atsilieka nuo ES vidurkio. Nepakeitę karvių ir jų veislių nesugebėsime pasivyti senujų Europos šalių, o per šį našumą ūkininkas tiesiog praranda pajamas. Mums reikia galvoti, kaip iš atsilikusios ES šalies tapti konkurencinga valstybe. Kol kas konkuruoti galime tik tuo, kad mūsų kainos vienos mažiausių Europoje“, – nemalonius faktus vardina A. Gapšys ir pripažįsta, kad klaida mūsų įsitikinimas, kad viską išspręs naujos technologijos, tačiau nekeičiame bazinių dalykų.

Martynas Laukaitis
Martynas Laukaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

M. Laukaitis pabrėžia, kad kiekvienas ūkis turi teisingai susidėlioti prioritetus, pasakyti sau kur jo pranašumas ir rasti savo nišą. Tarkime, auginant braškes 3 ha ūkis ekonomiškai gyvybingas ir šeima gali iš jo pragyventi, nors jis nėra konkurentas žemės ūkio bendrovei, valdančiai tūkstantį hektarų. Netgi konkuruojant dėl darbuotojų ar žemės trijų hektarų ūkis bus pranašesnis už didelę įmonę.

„Priešprieša beprasmė ir nereikalinga. Nereikia maišyti socialinės politikos ir ekonomikos. Galbūt yra vyresnio amžiaus ūkininkų, kuriems nėra tikslo kažką keisti ir daryti ilgalaikių projektų. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Sukurkime tokiems žmonėms specialias programas, kad jie kurį laiką galėtų gauti pajamas ir iš jų oriai pragyventi. Tai nebūtų prekiniai ūkiai. Kas kita maži jaunų žmonių ūkiai, kurie kuriami kaip verslas“, – siūlo M. Laukaitis ir tiesiog pataria rinktis sritis pagal tai, kurios atneš didžiausią naudą ir kur kiekvienas įdėtas euras atneš didžiausią pridėtinę vertę. Pinigų pertekliaus niekada nebus.

V. Juodsnukis sako, kad nereikia socialinės paramos. Dabar 80 proc. paramos gauna stambieji ūkiai ir šią proporciją reikia pakeisti. Tada kaime galbūt pavyks išsaugoti žmones.

„Mes prisimename tik tai, kad blogai skirstomi pinigai ir vieniems duodama, kitiems neduodama. Tačiau tiesioginės išmokos 30 proc. pajamų. Kalbėkime apie likusius 70 proc. pajamų. Dėl to ir reikia keisti karves, kad pasivytume produktyvumu ES vidurkį. kad būtų didesni primilžiai ir didesnės pajamos. Iš kitos pusės, ES parama skiriama smulkiesiems palaikyti, o mes palaikome didžiuosius, nors jie turėtų sėkmingai ūkininkauti dėl masto ekonomikos“, – vertina A. Gapšys.

M. Laukaitis sako, kad našumas turi būti ūkio pagrindas. Nesvarbu didelis ar mažas ūkis. Jei žmogus neturi pakankamai lėšų, neturės iš ko investuoti, bankas jam neduos kredito, negalės gauti ES paramos. Niekas negalės jam padėti, jei jis neteisingai dirba iš pradžių. Kitaip perspektyvos nebus.

„Kuo ūkis geriau tvarkosi, tuo ES parama jam mažiau reikšminga. Pavyzdžiui, daržovių ūkyje iš hektaro pardavus produkciją galima gauti 3-4 tūkst. eurų pajamų, tiesioginės išmokos keli šimtai eurų“, – skaičiuoja M. Laukaitis ir sako, kad vieno recepto, kaip uždirbti nėra. Kiekvienas turi pats ieškoti savo kelio, galbūt kooperuotis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.6000

Trumposios maisto tiekimo grandinės – kaip tai vyksta?

Trumposios tiekimo grandinės, kai produktai iš lietuviškų ūkių trumpiausiu keliu tiekiami...

Taipėjaus maisto produktų parodoje kepėjai įvertino lietuviškus miltus

Birželio 22-24 d. žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis lankosi Taivane, Taipėjuje. Čia...

Ekonominių sunkumų dėl COVID-19 protrūkio patyrusius viščiukų broilerių augintojus pasiekė parama

Susiduriančius su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio viščiukų broilerių...

Pieno supirkimo kaina gegužę toliau augo

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gegužę siekė 527,1 euro už toną – 3,9 proc. daugiau...

Nauji draudimai daugiau tvarumo žemės ūkiui neatneš – būtina investuoti į tiksliąsias technologijas

Pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad tvaraus ūkininkavimo sąvoką Lietuvoje yra girdėję mažiau...

Top naujienos

Delfi Plius

Putinas seniai nekenčia Lukašenkos: norėjo nuversti ir susivaldė tik dėl vienos priežasties (1)

V. Putinas seniai nekenčia A. Lukašenkos ir kūrė planus, kaip 2020 metais vykusiuose Baltarusijos...

Delfi PliusGiedrė Balčiūtė

Su šia liga susiduria apie pusė visų vyrų: paūmėjimą dažnai išprovokuoja ir lytiniai santykiai

Skausmai pilvo apačioje, apsunkintas šlapinimasis, maudimas tarpvietėje, sėklidėse, varpoje,...

Švytinti pasaulio čempionė Meilutytė: emocijos kalba pačios už save specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Rūta Meilutytė auksiniu akordu užbaigė pasaulio plaukimo čempionatą Budapešte. Prie iškovotos...

Lukašenka: sankcijos Kaliningrado tranzitui laikytinos karo paskelbimu (2)

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka šeštadienį susitikime su Rusijos...

Po siaubingos avarijos – ypatingos kančios: sunkiai sužalotą moterį parnešė į namus ir davė 70 eurų

Važiuodamas atbulas siuntų bendrovės kurjeris nepastebėjo, kaip partrenkė ir sunkiai sužalojo...

Fantastika: Meilutytė iškovojo pasaulio čempionato auksą (9)

Budapešte besibaigiančiame pasaulio plaukimo čempionate Rūta Meilutytė iškovojo antrą...

Delfi PliusKristina Pocytė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Zelenskis įspėjo Europą dėl Rusijos agresijos: netikėtumai gresia ir Lietuvai (2)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad ši savaitė bus ne tik istorinė, bet...

Delfi PliusAndreas Kluth

„Bloomberg“: Kaliningradas – Europos bėdų simbolis

Rusijos Kaliningrado eksklavas – iki 1946 metų žinomas vokišku Kionigsbergo pavadinimu...

Karas Ukrainoje. Meras: Sjeverodoneckas visiškai okupuotas Rusijos, perspėja mieste likusius ukrainiečius (4)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Darbas užsienyje, šeima – Lietuvoje: psichologė pataria, kaip išsaugoti santykius

Noras užsidirbti , pasisemti patirties ar išmokti naujų dalykų dažną lietuvį išvilioja kurį...