aA
Aiškindami apie pašarinių grūdų stygių kiaulių ir paukščių augintojai prašo leisti atsivežti jų iš trečiųjų šalių be tarpininkų. Pabrangę pašarai stipriai augina produkcijos savikainą, tačiau gamintojai tikina, kad išaugusių sąnaudų dalintis su vartotojais dabar negalės.
Kiaulių ir vištų augintojai nebeįperka lietuviškų grūdų, prašo leidimo įsivežti pigesnių
© Reuters / Scanpix

Ir kiaulienos, ir vištienos rinkoje turime perteklių, o tai turėtų slopinti jų kainos kilimą. Vis tik garantijos, kad ši mėsa nebrangs, nėra – raktai prekybininkų kišenėje.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tvirtino, kad palaiko kiaulių bei paukščių augintojų prašymą.

Sunerimo dėl grėsmės verslui

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) ir Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) kreipėsi į ŽŪM ir ką tik parengė prašymą dėl galimybės įsivežti bemuičių pašarinių grūdų iš trečiųjų šalių be tarpininkų.

„Pašarų trūksta. Nors šiemet derlius mažesnis, bet daugiau nukulta geros kokybės grūdų, kuriuos pirkti kiaulių augintojams per brangu. Todėl kreipiamės į ministeriją, kad laisviau galėtume įsigyti pašarinių grūdų iš trečiųjų šalių. Šiandien tai gali daryti tik stambūs prekiautojai, atitinkantys nustatytus reikalavimus“, – DELFI sakė LKAA direktorius Algis Baravykas.

LPA vadovo Vytauto Tėvelio pastebėjimu, paukštininkystės komerciniai ūkiai taip pat labai skundžiasi dėl pašarų stygiaus, o jų kaina išaugo jau 30 proc.

„Paukštynų atstovai turi informacijos bei savo ryšius trečiosiose šalyse, kur būtų galima gauti pigesnių grūdų. Kam mums reikalingas tarpininkas, kuris nori savo dalies ir taip pakelia importuojamų pašarų kainą? Dabar paukštininkystės verslas nėra toks pelningas kaip gali atrodyti. Jei užsitęs tokia situacija ir negausime pigesnių pašarinių grūdų, laukia išbandymai. Kai kurie ūkiai gali tapti nuostolingais ir balansuoti ties išlikimo riba“, – DELFI dėstė jis.

ŽŪM atstovai DELFI lakoniškai atsakė, kad palaikytų kiaulių bei paukščių augintojų norą patiems atsivežti pašarinių grūdų, bet sprendimo galimybes svarstys tik gavusi konkrečių asociacijų prašymą.

Bendra skirtingų grūdų kategorijos neišnaudota kvota siekė apie 130 tūkst. tonų. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad tiek Ukraina, tiek Kazachstanas ir t.t. tokį, o gal būt net didesnį grūdų kiekį galėtų pateikti Lietuvai.

Kiaulių ir vištų augintojai nebeįperka lietuviškų grūdų, prašo leidimo įsivežti pigesnių
© DELFI / Andrius Ufartas

Kiaulienos brangimas – nebent kitąmet

Pašarai sudaro apie 70 proc. kiaulienos bei per 60 proc. paukštienos savikainos. Tačiau A. Baravykas tikina, kad šiuo metu kiauliena tik pigs, nes sezonas baigiasi ir rinkoje turime jos perteklių, o cikliškas kainos augimas turėtų būti tik kitų metų vasarą.

„Rudenį kiaulienos kaina nukrenta, nes sumažėja vartojimas. Dabar daug paršelių turintys ūkiai vis tiek turės juos užauginti, nepaisydami išaugusių sąnaudų dėl brangstančių pašarų. Be abejo, jie patirs didelių nuostolių. Kritus kiaulienos kainoms vien tik paršelius auginantys ūkiai jų nebeperka, o paršavedes laikantys augintojai kenčia sukandę dantis. Po kurio laiko produkcijos rinkoje sumažėja ir ji vėl pradeda brangti“, – kiaulienos kainų cikliškumą aiškino LKAA direktorius.

Pasak jo, šiemet vasarą kiaulienos kaina per pastarąjį dešimtmetį buvo bene mažiausia. EK duomenimis, vidutinė jos supirkimo kaina Lietuvoje per metus nukrito apie 18 proc., vasarą ji buvo apie 144 eurus už 100 kilogramų gyvojo svorio. A. Baravykas prognozavo, kad jei kitąmet kiauliena ir pabrangtų, ji būtų įperkama eiliniam vartotojui.

Žodį tars prekybininkai

V. Tėvelio manymu, jei situacija dėl pašarinių grūdų stygiaus užsitęs, paukštienos kainų augimą taip pat stabdys produkcijos perteklius.

„Lietuva pagamina daugiau paukštienos nei suvartoja. Dalį jos eksportuojame, o mūsų perdirbėjai atsiveža ir pigesnės paukštienos. Juk šalia Lenkija – didžiausia Europos Sąjungoje paukštienos gamintoja, o jos kainos pirkėjui žymiai palankesnės. Todėl drastiško produkcijos brangimo mūsų šalyje neturėtų būti“, – kalbėjo jis.

Asociacijos vadovai pabrėžė, kad kainų pokyčiai priklauso ne vien nuo gamintojų, bet ir nuo prekybos tinklų pagundos pasinaudoti susidariusia situacija.

„Produkcijos perteklius turėtų slopinti spekuliacijas kainomis, bet prekybininkai gali sužaisti su įvairiomis akcijomis. Kartais jų nustatytas kainas sunku suprasti. Be to, mėsa nelygi mėsai: sprandinė skiriasi nuo pažandės, kojos ar uodegos“, – svarstė A. Baravykas.

Kiaulių ir vištų augintojai nebeįperka lietuviškų grūdų, prašo leidimo įsivežti pigesnių
© DELFI / Karolina Pansevič

Mato vartotojų gąsdinimą

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pastebi, kad dabar eskaluojamas maisto produktų brangimas, ir taip gąsdinami vartotojai.

„Kiekvieną rudenį tarp žemdirbių ir supirkėjų prasideda kova dėl kainų. Kartais prieinama iki nesąmonių. Išgąsdinti vartotojai puola pirkti, o kainos užkeliamos. Daugiausia jas diktuoja prekybininkai bei verslininkai. Štai girdžiu, kad ir bulvių derlius mažesnis, bet ir jo turėtų užtekti, nebent galėtų pabrangti keliais centais. Prognozuoti, kas bus po mėnesio ar dviejų, dabar labai sudėtinga, o eskaluojame brangimą. Jei produktų kainos padidės, tai tuomet bus galima analizuoti priežastis bei pagrįstumą“, – DELFI sakė jis.

Ekspertas priminė, kad pernai buvo daug aimanų dėl liūčių pradanginto derliaus, o paskui paaiškėjo, kad grūdų užtenka, mažiau nei 2016 metais praktiškai gauta tik ankštinių kultūrų.

„Lietuvos žemdirbystės instituto duomenimis, šiemet užauginti vasariniai kviečiai yra aukštos kokybės, o žieminiai kviečiai – geriausiu atveju antros klasės, tai jau, galima sakyti, netoli pašarinių. Tikimės, kad žiemkenčių turėtume gauti apie 2 milijonus tonų, o pašarams reikia apie milijono tonų. Galima daryti prielaidas, kad pašarų turime. Gal kur nors jų gali būti ir pigesnių, bet dar reikia įvertinti ir savo rinką, kad išvengtume manipuliacijų“, – svarstė A. Gapšys.

Jis pridūrė, kad esame labai priklausomi nuo kitų šalių kiaulienos, o kai kuriose mūsų importo rinkose pašarinių grūdų kainos dabar pakilo į aukštumas. Todėl ateityje mūsų verslininkams gali tekti spręsti, kuriose rinkose gauti pigesnės produkcijos. Kaip žinoma, Lietuvoje užauginame mažiau nei pusę mums reikalingos kiaulienos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kviečia deklaruoti specifines pievas – kas tai ir kokia nauda (4)

Vis labiau ryškėjanti pavasario saulė budina laukų ir pievų gyventojus kaupti jėgas ir visiems...

Žemės ūkio ministras – apie kovas su lobistais ir kokiems sektoriams nuspręsta skirti didžiausią paramą (56)

Laidoje Delfi Tema žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasakojo, ar atsitrauks nuo kai...

Kaip parduoti ūkyje išaugintus grūdus kaip sėklą ir negauti baudos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastaruoju metu sulaukia informacijos iš grūdų...

Ūkininkų prekyba internetu išaugo kelis kartus (1)

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti...

Užburiantis vaizdas, slepiantis sunkią kai kurių Prancūzijos regionų situaciją

Vaisiško ir rūgštaus skonio vynu visame pasaulyje garsėjančiame Šabli regione itin ankstų...

Top naujienos

Stilingiausiu interneto seneliu vadinamas 75-metis linksminasi atkurdamas ryškius garsenybių įvaizdžius (6)

Žvaigžde tapti niekada ne vėlu. Net ir būnant 75-erių, o ypač, turint anūką fotografą ir...

Pakliuvo į sudėtingą sukčiavimo schemą ir to nesuprato: kaip už svetimus pinigus aferistai gauna prekes (1)

Per pandemiją sukčiai dar labiau įsigudrino ir kuria naujas sudėtingas sukčiavimo schemas....

Dailius Dargis | D+

Byla, dėl kurios tyrėjas nusprendė mesti darbą: visą Lietuvą kraupinusį serijinį žudiką išdavė kvepalų buteliukas

2000 metais iki gegužės 9-osios be žinios dingo trys 20 – 25 metų merginos. Tomis dienomis...

Kaip vieno ekonomisto protestas ant plauko pakabino 740 mlrd. Europos atsigavimo fondą (64)

Berndas Lucke privertė Vokietijoje stabdyti 750 mlrd. eurų vertės koronaviruso pandemijos...

„Depo“ pirkėjui – įspūdinga bauda: klouno kaukė neapsaugo nuo koronaviruso (494)

Klouno kaukė neišgelbėjo nuo atsakomybės – į Vilniaus Ukmergės gatvėje esantį prekybos...

Tarp Europos galingųjų bręsta naujas konfliktas: netikėtos galimybės gali atsiverti ir Lietuvai (397)

Prancūzija ir Vokietija. Jei reikėtų įvardyti dvi šalis, aplink kurias sukosi didieji XIX ir XX...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Gydytoja papasakojo, kaip atrodo priklausomybės pradžia: po 20 metų tokie pacientai atvyksta į jos kabinetą (4)

„Klasikinis pacientas yra tas, kuris ateina ir pasako, kad problemų su alkoholiu pradėjo turėti...

Tyrimas rodo, kad „afrikinė“ COVID-19 atmaina geba lengviau įveikti „Pfizer“ vakcinos sukurtą „gynybą“ (21)

Pietų Afrikos Respublikoje ( PAR ) aptiktoji koronaviruso atmaina geba lengviau „pralaužti“ „...

Partnerystės įteisinimui prognozuoja liūdną ateitį: gali būti, kad politikai bus priversti balsuoti prieš savo sąžinę (641)

Visuomenę poliarizuojantis partnerystės įteisinimo klausimas vos prasidėjus Seimo pavasario...

30-metė išdėstė idealių jos santykių receptą: princai raganų nenori (53)

Yra ta sena istorija apie kiekviename žmoguje esantį vilką ir ėriuką. Jei maitinsi vilką...