aA
Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotoje trečiojoje pokalbių ciklo dalyje dalyviai diskutavo apie žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkio ir maisto sektoriui bei būtiną tarpsektorinį bendradarbiavimą ir valstybės paramą siekiant įgyvendinti dvejopos transformacijos tikslus.
Kaip stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir tarpsektorinį bendradarbiavimą
© Shutterstock

Diskusijoje nuskambėjo raginimas skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir tarpsektorinį bendradarbiavimą.

Ambicijų ir iššūkių netrūksta

Europos Parlamento narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį į opią maisto resursų švaistymo problemą. Anot EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario, kasmet Europoje apie 20 proc. maisto yra išmetama, nors ES trisdešimt milijonų gyventojų neturi galimybės kasdien pavalgyti. Todėl turime galvoti, kaip racionaliau panaudoti turimus resursus, perdirbti atliekas ir pasiekti pilną žiedinės ekonomikos ratą. Tam numatytos ir papildomos finansavimo priemonės. 2021–2022 m. Lietuvai papildomai skirta 150 mln. eurų paramos įgyvendinti kaimo plėtros programą. Ne mažiau nei 37 mln. iš minėtos sumos turės būti skirta žaliosios ekonomikos tikslams, rašoma pranešime.

Bronis Ropė
Bronis Ropė
© DELFI / Domantas Pipas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad nors šiandien kalbame apie žiedinę ekonomiką, tačiau Lietuvoje vis dar dažniau remiamės linijinės ekonomikos principais. Vis dėlto, ministro nuomone, žemės ūkis yra tas sektorius, kuris daugeliu atveju gali būti puikus pavyzdys, kaip turėtų veikti žiediškumas. Aplinkos ministerijos vadovas pabrėžė, kad ateinanti bioekonomikos era yra puiki galimybė kurti gerai apmokamas agromaisto sektoriaus darbo vietas bei gražinti maisto gamybos likučius į naujos vertės grandines.

Diskusijos metu ministras išreiškė viltį sekti Švedijos pavyzdžiu, kurios tikslas iki 2030 m. žemės ūkio sektoriuje nebenaudoti iškastinio kuro. S. Gentvilas tikisi paskatinti tokį dialogą Lietuvoje ir įgyvendinti šį siekį greičiau nei iki ES numatytų 2050 m. Taip pat bus skatinama remtis tiksliojo ūkininkavimo principais pirmenybę teikiant organiniam, o ne industriniam tręšimui. Be to, ministras pažymėjo, kad Seime priimtas įstatymas ir numatytas finansavimas biometanų dujų iš ūkininkų supirkimui. Šis sprendimas, tikimasi, sudarys galimybę ūkininkams užtikrinti didesnį rentabilumą.
Neišnaudotos Lietuvos galimybės

Šiuo metu gyvename bioekonomikos, kuri užtikrins tvarią aplinką, visuomenės gerovę bei valstybės ekonomikos augimą, eros pradžioje. Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Dalios Miniataitės teigimu, iškastinius išteklius ateityje pakeitus biomase, kurią galima tvariai užsiauginti Lietuvoje, žymiai daugiau pridėtinės vertės liks valstybėje. Šiuo metu Lietuva iš trečiųjų šalių kasmet importuoja iškastinio kuro už 2,5 mlrd. eurų.

Dalia Miniataitė
Dalia Miniataitė
© DELFI / Rafael Achmedov

D. Miniataitė išskyrė ir kitą bioekonomikos sukuriamą naudą ūkininkams – tarpsektorines vertės grandines, kuriose visi veikėjai veikia dėl bendro tikslo ir pelną dalijasi tarpusavyje. Taip išvengiama dabar žemės ūkyje aktualios problemos, kada ūkininkai gauna palyginant žemas pajamas už savo produkciją. Todėl, jos teigimu, labai svarbu ūkininkams atrasti naujas bendradarbiavimo formas ir aktyviai išnaudoti klasterių teikiamus privalumus.

Nors įvairios paramos programos Žemės ūkio ministerijoje vis dar yra ruošiamos, tačiau, ministerijos vyriausiosios patarėjos teigimu, jos skirsis nuo buvusiųjų. Planuojama, kad parama bus skiriama atsižvelgiant į tvarios gamybos, emisijos mažinimo, biomasės naudojimo, aukštos pridėtinės vertės produktų ir skaitmeninimo, be kurio būtų sudėtinga didinti efektyvumą, principus. Vis dėlto, diskusijos dalyvė neturėjo konkretaus atsakymo į klausimą, kodėl žemės ūkiui iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo numatyta skirti vos 16 mln. eurų.

Būtina skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines

Tarp diskusijos dalyvių nuskambėjo aiškus sutarimas, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra tai, kam valstybė turėtų skirti papildomą dėmesį. Vytauto Didžiojo universiteto atstovės Virginijos Kargytės nuomone, vertėtų skatinti didesnių miestų ir savivaldybių bendradarbiavimą su rajonų ūkininkais, kurie galėtų tiesiogiai tiekti ekologiškus produktus bei taip ne tik pasiūlytų sveikesnį produktą vartotojams, bet ir sutaupytų maisto logistikos kaštus, saugotų gamtą bei padėtų spręsti maisto švaistymo problemas. Visgi, EP narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad šiandien Lietuvoje galiojanti viešųjų pirkimų tvarka tokią galimybę apriboja, nors ES trumpąsias maisto grandines aktyviai skatina. Dėl šios priežasties politikos formuotojams vertėtų peržiūrėti egzistuojančius perteklinius saugiklius.

Ūkininkams reikalinga parama

Diskusijoje kalbėjęs Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius teigė pasigendantis aiškaus valdžios plano ir jaučia judėjimą vis kita kryptimi. Avių augintojas atkreipė dėmesį, kad ūkininkai yra technologijų naudotojai, o ne kūrėjai. Jie nėra nusistatę prieš žalinimą, tačiau tokie sprendimai jiems ne visada prieinami ir įgyvendinami, o imantis iniciatyvos keliami reikalavimai pasirodo tokie aukšti, kad idėjų tenka atsisakyti dar planavimo stadijoje.

Sėkmingo modelio, kuris galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje, receptu dalijosi mokslo atstovė. „Ne kiekvienas gamintojas gali pats uždaryti žiedinės ekonomikos ciklą. Būtina skatinti bendradarbiavimą ir dalintis žiniomis su ūkininkais apie esančias technologijas ir galimybes jomis naudotis. Šalutiniai agromaisto produktai gali būti panaudojami labai įvairiose srityse tokiose kaip kosmetika, farmacija ir pan. Vienos įmonės/ūkio atliekoms tampant žaliaviomis kitai įmonei yra įgyvendinamas visas žiedinės ekonomikos ratas “, – diskusijos metu kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto verslumo ir inovacijų projektų vadovė Virginija Kargytė.

Diskusijų ciklas pasiteisino

Trijų renginių ciklą apibendrinusi „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė džiaugėsi diskusijų sėkme, aktyviu sektoriaus atstovų dalyvavimu (per tris renginius sulaukta virš 1 000 žiūrovų) ir daugybe gautų klausimų. Anot skaitmeninimo ekspertės, tai parodė žemės ūkio ir maisto sektoriaus aktualumą, svarbą bei sektoriaus veikėjų norą diskutuoti, kalbėtis su sprendimų priėmėjais ir sužinoti kitų įmonių ar ūkių gerąsias praktikas. „Ūkininkų ir verslo atstovų noras bendradarbiauti, ieškoti tarpsektorinių sprendimų ir dar aktyviau įgyvendinti dvejopos transformacijos tikslus buvo juntamas visų renginių metu, tad norėtųsi sulaukti tokio pat aktyvaus atsako ir iš sprendimų priėmėjų“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kaip Prancūzijoje išgaunama druska

Nors daugumai Prancūzijos provincijų alinantis karštis ir sausros kelią vien nepatogumų, visgi...

Jurbarko rajone – ekstremali situacija

Plintant afrikiniam kiaulių marui Jurbarko rajono savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją....

Ūkininkų sėja prie melioracijos griovių kitąmet dar nebus ribojama

Žemė ūkio ministerija metams atideda reikalavimą palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio...

Verslas PliusArūnas Milašius

Po nevilties ir šoko – pirmieji rezultatai: kiek šiandien ūkininkams moka grūdų supirkėjai

Po liepos 12 dienos šoko, kai teko atidėti viltis, kad grūdų derlius bus pasakiškas, ūkininkai...

Ūkyje dar vienas afrikinio kiaulių maro atvejis – vėl Jurbarko rajone

Jurbarko rajono Girdžių seniūnijos Pavidaujo kaime esančioje kiaulių laikymo vietoje rugpjūčio...

Top naujienos

Gyventojai pasidalijo sąskaitomis pasirinkus elektros tiekėją: pamačius dvigubai išaugusią sumą dreba ir rankos, ir kojos (18)

Šią savaitę daugiau kaip 660 tūkst. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių Lietuvos...

Delfi PliusAnastasija Fedčenko

Okupuotuose Ukrainos miestuose – siaubą rusų kariams keliantys ženklai (2)

Laikinai rusų pajėgų užimtos Ukrainos teritorijos nepasiduoda, rusų kariams čia visai nesaldu,...

Karas Ukrainoje. Ukraina sunaikino tris okupantų bazes ir tris amunicijos sandėlius

Situacija Južnobugo zonoje išlieka sudėtinga, tačiau kontroliuojama. Ukrainos gynėjai toliau...

Karštis nesitrauks, bet debesų bus daugiau: kai kur trumpai palis, gali kilti škvalas

Sekmadienio dieną aukšto atmosferos slėgio laukas pasislinks rytų link ir Lietuva išliks jo...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (11)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Vilniuje rastas negyvas naujagimis: jauna mama išvežta į ligoninę

Policijos departamentas informavo, kad Vilniuje buvo rastas miręs naujagimis .

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai fiksuotas dar vienas įvykis

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (6)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...