Žolininkai rekomenduoja vaistažolių arbatas naudoti pastoviai, gydomųjų augalų vartojimas, pasak jų, stiprina organizmą bei sumažina ligų atvejus.

Tiesa, taip pat žolininkai pripažįsta, kad šiais pažangių technologijų laikais žmones arbatžoles vartoja vis mažiau. Prekyboje yra daugybė sintetinių vitaminų ir papildų, kurių naudojimui nereikia specifinių žinių. O teisingas vaistažolių vartojimas reikalauja žinių ir atidumo.

„Žmonės nori greito efekto, negali išgėręs kelis puodelius vaistažolių arbatos tikėtis, kad sveikata tuoj pat pagerės. Reikia vartoti nuolat, tada žmonės bus sveikesni ir gražesni. Šiaip laikais natūralios priemonės, gautos iš gamtos nepajėgia nugalėti visų tų naujovių ir technologinių sprendimų“, - teigia gydytoja homeopatė Zofija Tikuišienė.

Klaipėdos rajone ūkininkaujanti moteris teigia, kad vaistažolių auginimas ir rinkimas yra senas amatas. Rinkėjams taikomi aukšti reikalavimai, vaistažolių priežiūra ir paruošimas reikalauja laipsniškumo ir kruopštumo. Savo ruoštu vaistažolių vartotojai privalo žinoti geriamų arbatų savybes bei turėti tam tikrų specifinių žinių.

Jadvygos Balvočiūtės ekologiniame ūkyje laukuose ir ekspozicijoje auginami ir natūraliose augimvietėse renkami ir šiame ūkyje perdirbami vaistiniai, maistiniai ir aromatiniai augalai. Iš viso auginama apie 150 pavadinimų augalų, o vaistažolių mišiniams naudojama apie 600 pavadinimų žaliavų.

Ūkininkė teigia, kad vaistažolių poveikis įvairus. Daugiausiai jos naudojamos ligų prevencijai bei gydymui.

„Tam tikras arbatžoles rekomenduojama vartoti visiems be išimties. Taip pat yra specialūs mišiniai karščiavimui, kosuliui, kitiems dažnai žiemą pasitaikantiems negalavimams. Be to, rimtesniems susirgimams ir prevencijai sudaromi ir specialus asmeniniai receptai.

Susirgus, gydytis visų pirmą reikėtų pradėti nuo vaistažolių. Jei gydytojas paskiria antibiotikus, be kurių nebegalima išsiversti, šalia vaistų tikrai galima vartoti ir vaistažolių arbatas. Tokios arbatos organizmui suteikia įvairiausių mikro bei marko elementų, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, kuriuos organizmas pats pasiima iš geriamų arbatų, priklausomai ko jam reikia“, - tikina J. Balvočiūtė.

Visoje Lietuvoje savo produkcija realizuojanti ūkininkė teigia, kad šis sezonas nėra kažkuo išskirtinis. Dėl sausos vasaros mažiau pavyko surinkti tam tikrų augalų, tačiau pasak J. Balvočiūtės mišiniuose yra galimybė pakeisti neišaugusį augalą kitomis vaistažolėmis. Taip pat ateityje bus ieškoma galimybių ūkininkauti taip, kad oro sąlygos turėtų minimalią reikšmę ūkio veiklai.

Dideli vaistažolių pasirinkimą turinčios moteris ūkyje 40 gramų mišinių pakeliai ir kasdienės arbatos turi standartinę 3.5 euro už maišelį kainą. Pavieniai vaistažolių augalai priklausomai nuo svorio ir rūšies kainuoja nuo 1.5 iki 5 eurų.

Zofijos Tikuišienės ūkis nėra didelis, arbatų bei vaistažolių pasirinkimas nėra toks platus kaip J. Balvočiūtės ūkyje. Standartinė 40 gramų pakelio kaina internete siekia 2.5 eurų plius pristatymo išlaidos. Prekiaujama ir specializuotose parduotuvėse Vilniuje bei Klaipėdoje. Moteris tvirtina, kad daugiau laiko skiria švietimui, sveikatingumo paskaitoms bei procedūroms.

Mažeikių rajone ūkininkaujanti J. Balvočiūtė rekomenduoja labai atidžiai pirkti vaistažolių arbatas, nes ne visos gali būti tinkamos skirtingo amžiaus bei būklės žmonėms.

„Yra tokie vaistažolių mišiniai, kurie vyresniam žmogui padeda, tarkim, gerina atmintį, tačiau studentams šios vaistažolės nerekomenduojamos, nes skystina kraują, ko jaunam žmogui visiškai nereikia. Tie apribojimai nėra veltui, jie saugo žmones.“, - teigia J. Balvočiūtė.

Virš 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių parašiusi žolininkė tvirtina, kad didelio pelno iš vaistažolių veiklos tikėtis sunku. J. Balvočiūtė, nors ir esanti garbaus amžiaus, nuolat sugalvoja įvairiausių projektų susijusių su savo ūkio plėtra, vaistažolių edukacija bei populiarinimu.

„Išgyvename, tiesa, turint omeny, kad tai yra rankų darbas, pelnas labai kuklus. Svarbiausia, kad turime tų žolių, norėtųsi darbuotojams ir daugiau mokėti, tačiau neišeina. Norime ir plėstis ir atsinaujinti, užsiimti švietimu, paskaitomis, tačiau kol kas tai tik idėjos“, - tikina 75 metų aktyvi moteris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)