„Pagal naują tvarką ūkininkai laišku gauna pasiūlymą nuomotis valstybinę žemę, kuri ribojasi su jo sklypu. Tam jie turi pirmumo teisę. Tarsi viskas logiška jei kalbėsime apie mažus sklypus, kurie įsiterpę į masyvus ir užima iki pusės hektaro. Tačiau yra ir gana daug didelių netgi apleistų sklypų. Anksčiau kurtis pradėję ūkininkai rasdavo tokius plotus, juos nuomodavo ir sutvarkydavo. Dabar tokiems žmonėms galimybė gauti valstybinę žemę dingsta, nes pirmenybę įsigyti panašius plotus turi žmonės, kurių sklypai ribojasi su valstybine žeme“, – piktinasi Vytautas Buivydas, Jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Jis sako, kad nors formaliai tvarka teisinga, tačiau kvietimai jaunimui eiti į kaimą prarandą prasmę, nes žemės tiesiog nėra ir ją nuomotis iš valstybės galimybės labai sumažėjo. O be savo plotų ūkio nesukursi.
Pirmumo teisė
„Pirmumo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu Lietuvoje turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti, ir juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Taigi, taip pat ir jaunieji ūkininkai atitinkantys minėtus reikalavimus“, – prieštarauja Audrius Gelžinis, Nacionalinės žemės tarnybos atstovas spaudai.
V. Buivydas sako, kad nauja tvarka naudingiausia tiems, kurie jau ir taip turi daug žemės ir jie automatiškai gauna iš Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymus nuomotis. Kas atsisakys? Tačiau tie, kure kuriasi, praranda galimybę gauti žemę iš valstybės, nes jie tiesiog neturi sklypų, su kuriais ribotųsi valstybinė žemė. Anksčiau galiojusi tvarka nebuvo ideali, tačiau dabar, kai žemės neturintiems užkertama galimybė nuomotis valstybinės žemę ydinga.
„Tai neteisinga ne tik jaunųjų, bet ir mažų bei vidutinių ūkių atžvilgiu. Tvarka patogi tik stambiesiems. Mes jau rašėme skundus ministrui ir Seimo kaimo reikalų komitetui“, – dėlioja V. Buivydas ir neslepia, kad valstybės žemės nuomos kaina mažesnė nei rinkos.
Kęstutis Kristinaitis, korporacijos „Matininkai“ prezidentas, naujos tvarkos nevertina vien tik neigiamai.
„Logikos keisti tvarką buvo. Jei žemę dirbęs ir nuomojęs žmogus dabar to daryti nenori, tai pirmumą į sklypą gauna besiribojantį sklypą valdantis ūkininkas. Bus daugiau tvarkos. Pasitaikydavo atvejų, kai jaunieji ūkininkai tiesiog perimdavo sklypus iš vyresnių žmonių, kurie nesusigaudydavo tvarkoje ir įstatymuose“, – aiškina K. Kristinaitis ir spėja, kad šis sprendimas priimtas siekiant, jog valstybinė žemė būtų išpirkta ar bent jau turėtų aiškų savininką ir, pageidautina, kad savininkai būtų vietoje gyvenantys ir ūkininkaujantys žmonės.
Nauja tvarka – NŽT informacija
Pakeitus valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką ir nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, vykdydamas valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis procedūras raštu turi informuoti ūkininkaujančių besiribojančių sklypų savininkus ar naudotojus apie galimybę pateikti prašymus, užtikrinama, jog pirmumo teisę turintiems asmenims, būtų žinoma apie galimybę laikinai naudoti valstybinę žemę, kuri ribojasi su jų nuosavybės teise turimais ar iš valstybės nuomojamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Taip bus išvengta atvejų, kai ūkininkaujančių besiribojančių sklypų savininkams ir naudotojams nežinant, su jų nuosavybės teise turimais ar iš valstybės nuomojamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais besiribojantys valstybinės žemės plotai būdavo suteikiami laikinai naudotis kitiems asmenims.
Informacija apie nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus skelbiama viešai su kuria galima susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.nzt.lt.
Pagal teisės aktus reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų naudojimą, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, ir apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas.
Laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus asmeniniam naudojimui skirtą žemės ūkio paskirties žemę.
Valstybinės žemės nuomos mokesčius nustato ir juos keičia savivaldybių tarybos, tarifas svyruoja nuo 0 iki 4 proc. nuo vidutinės žemės rinkos vertės.
