Iki šiol šiai rinkai buvo galima tiekti tik jaunesnių galvijų mėsą. Toks Japonijos sprendimas suteikia naujų komercinių galimybių Lietuvos mėsos pramonei. Šią naujieną bei kitus Lietuvai ir Japonijai svarbius ekonominius klausimus žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aptarė su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Ozaki Tetsu.
Anot žemės ūkio ministro K. Navicko, didesnis Japonijos rinkos atvėrimas jautienai ir jos produktams yra labai lauktas žingsnis, rašoma pranešime.
„Lietuvos įmonės dėl neleistinų jų prekybą ribojančių veiksmų patiria problemų Kinijos rinkoje, todėl bendradarbiavimas ir platesnis Japonijos rinkos atvėrimas yra labai svarbus mūsų šaliai. Siekiame patenkinti Japonijos vartotojų poreikius aukštos pridėtinės vertės produktais, atitinkančiais griežtus maisto saugos ir kokybės reikalavimus. Džiaugiuosi, kad į šią valstybę eksportuojame vis įvairesnių produktų ir jau turime ne vieną sėkmės istoriją“, – teigė ministras K. Navickas.
Pasak ambasadoriaus O. Tetsu, lietuviški maisto produktai Japonijoje populiarėja ir garsėja savo kokybe, o tam, kad jiems plačiau atsivertų prekybos tinklų durys, jis nuolat bendrauja su potencialiais importuotojais.
Ministras su ambasadoriumi taip pat aptarė eksporto skatinimo Japonijos prefektūrose veiklas ir galimybes, pasidžiaugė, kad Lietuvos įmonės dalyvaus kovo mėnesį Japonijoje vyksiančioje tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje FOODEX JAPAN 2022.
Ministras K. Navickas informavo, kad artimiausiu metu planuoja apsilankyti Japonijoje. Čia jis susitiktų su šios šalies žemės ūkio ministru ir Lietuvos garbės konsulais, daug prisidedančiais prie lietuviško maisto populiarinimo Japonijoje, bei verslo korporacijų atstovais.
Japonija – svarbiausia prekybos partnerė Azijoje
Pastaraisiais metais dvišalis bendradarbiavimas žemės ūkio srityje labai sustiprėjo. Nors paskutiniai metai buvo sunkūs dėl pandeminės situacijos, Lietuvos maisto produktų eksportas į Japoniją, palyginti su 2020 m., išaugo 24 proc.
Į Japoniją galima eksportuoti pieną, jautieną, paukštieną, žuvį, kiaušinių produktus, duonos gaminius, medų, gyvus arklius, gyvūnus augintinius bei alų.
2021 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį sudarė 12,9 mln. Eur ir eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 45 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Beveik visi ten eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktai buvo lietuviškos kilmės.
Praėjusiais metais daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių, paruoštų arba konservuotų gaminių. Kiek mažiau – duonos, pyragų, bandelių, pyragaičių, sausainių ir kitų kepinių, išrūgų, produktų iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, kiaušinių be lukštų ir kiaušinių trynių.
