„Derlius buvo 0,8 proc. didesnis, kalbant apie nuimtą produkciją. Bet kainos buvo ženkliai didesnės ir nuostolių nepatirta. Metus galima vadinti neblogais“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Navickas.
Anot jo, sektorius patyrė sunkumų dėl karo Ukrainoje – išaugusių trąšų, žaliavų ir energijos kainų, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių.
„Rusijos sukeltas karas įnešė labai daug neigiamų pasekmių, pirmiausia, didelį nerimą, dėl kurio subangavo biržos. Kilo grūdų, trąšų kainos, nerimas, ar jomis pavyks apsirūpinti. Bet šiandien viskas, karo sąlygomis, yra stabilu“, – kalbėjo jis, pridūręs, jog žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, įmones itin paveikė smarkiai brangusios dujos, elektra.
„Mūsų žemės ūkio sektoriuje dujos yra svarbi dedamoji, kalbant apie gyvulininkystę. Tada turime galutinį rezultatą, kuris nusėdo į 34 proc. bendrą maisto produktų kainų padidėjimą“, – teigė K. Navickas.
Be to, pastebi jis, auga Lietuvos maisto eksporto potencialas į anksčiau svetimas rinkas. Ministro teigimu, Lietuvos maisto eksportuotojams, užsivėrus Kinijos rinkai, atsirado gerų galimybių produkciją vežti į kitas regiono valstybes.
Anot jo, atsivėrė Taivano rinka, taip pat proveržis įvyko ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, leidusioms į šalį vežti lietuviškus mėsos, kiaušinių produktus.
„Taivano rinka atsivėrė, bet atsivėrė ir kitos rinkos, kurios mums buvo neįprastos. Labai greitai sulaukėme JAV leidimų mėsos produktams, kiaušiniams, (…) jautienos produktams atsivėrė Japonijos rinka“, – dėstė K. Navickas.
Kartu jis pažymėjo, kad Vilniuje leidus atidaryti Taivaniečių atstovybę, kitos demokratiškos Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės tapo atviresnės Lietuvos verslui.
„Galimybių matau tikrai daugiau, pats neseniai lankiausi Pietų Korėjoje, Japonijoje. Matosi, kad mūsų verslui yra geros tendencijos, atviros durys“, – teigė K. Navickas.
