aA
Vidas Juodsnukis, Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, jog maži ir vidutiniai ūkiai nyksta, apie šeimos ūkį vis rečiau kalba net valdžia. Jis įvardina ir vieną pagrindinių mūsų bėdų – ūkininkai nekvalifikuoti, trūksta žinių, mokslas nekuria pridėtinės vertės.
Įvardino, be ko Lietuvos kaimas neatsities – kalba ne apie pinigus
© DELFI / Andrius Ufartas

Tai nepaisant to, kad produktų kainos Lietuvoje ne pačios mažiausios Europoje.

– Valdžia nuolat kalba, kad kuriamos vis naujos priemonės ir būdai paremti smulkius bei vidutinius ūkininkus. Mus tai gali išgelbėti?
– Ne nuo to galo pradeda. Ūkiui, kuris gamina žaliavą, reikia turėti kur ją realizuoti. Jei remsime pieno ūkį, kuris neturės kur parduoti savo pieno, jis žlugs. O perdirbimas, kuris naudoja šią žaliavą, pas mus praktiškai monopolizuotas.

– Tačiau ūkininkai turi savo didžiulį kooperatyvą „Pienas LT“, kodėl jis nepakeitė padėties?
– „Pienas LT“ dar vienas monstras, kuris nieko gero šeimos ūkiui neduoda. Kol Lietuva nesilaikys formulės, kurios laikosi tokios šalys, kaip Nyderlandai, Vokietija, tol lūžio nebus. Jie skaičiuoja, kad jei gamini tik žaliavą, gauni trečdalį galutinio produkto kainos, jei perdirbi, dar trečdalį, jei perdirbi ir pats parduodi pasiimi visus pinigus. Jei gauni mažiau nei trečdalį pajamų niekada neišsilaikysi europinėje rinkoje, nes kitose šalyse žemdirbių dalis produkto kainoje kur kas didesnė. Kol to nebus, neišgelbės jokios paramos. Globalioje ekonomikoje žmonės, kurie skolinasi ir ima paramą, tik dar giliau įklimps.

– Kokio dydžio ūkiai šiandien išgyvena?
– Pas mus smulkiems ir dideliems ūkiams kaina gali skirtis kartais, nors, tarkime Lenkijoje, pieno supirkimo kaina dėl transporto kainos skiriasi keliais grošais. Reikia sureguliuoti rinką, tačiau kai įsigali monstrai, kurie nori uždirbti kuo daugiau, reguliavimo priemonių nedaug.

– Tačiau pas mus remiamas smulkus ūkis?
– Kai stojome į ES, skaičiavome, kad kiekvienam ūkiui turi tekti maždaug 50 tūkst. eurų paramos. Kas ją gavo?

Žmonės verčiasi sunkiai – net negali eiti į vadinamas trumpąsias grandines, kurių dėka tiesiai vartotojams realizuotų savo produkciją. Bėda, labai kintanti įstatyminė bazė. Žmogus nespėja įsigilinti, o jau viskas būna pasikeitę. Kitas trukdis – jei imi paramą, programą įgyvendinti reikia per labai trumpą laikotarpį. Smulkiam ūkininkui sukaupti pinigus, kad galėtų kreiptis paramos, sudėtinga. Bankai su tokiais nešneka. Lenkijoje, pavyzdžiui, keli bankai sudarė sutartį su valstybe, duoda paskolas 10–15 metų ir žmonės gali dalyvauti programose, nes palūkanas dengia valstybė. Pas mus toks mechanizmas nesukurtas. Mūsų Paskolų garantijos fondas aptarnauja nedaug žmonių. Be to, norint pretenduoti į tokią paramą, reikia tvarkyti dvejybinę buhalterinę apskaitą, ką retas ūkininkas sugeba padaryti.

– Tačiau turime Žemės ūkio konsultavimo tarnybą, Žemės ūkio rūmus, specialistus savivaldybėse.
– Žemės ūkio konsultavimo tarnyba aptarnauja 5 tūkst. ūkininkų iš 110 tūkstančių. Smulkus ūkininkas jiems nėra ponas.

– Šiandien turime virš 100 tūkstančių ūkininkų, kiek iš jų šiandien pragyvenimo šaltinis ar bent priedas prie šeimos pajamų?
– Prieš 7–8 metus mokslininkai atliko analizę, koks gali būti rentabilus ūkis. Atsakymas – virš 300 hektarų nerentabilu. Beveik visas pelnas ne iš veiklos, kuri tik padengia išlaidas, o iš tiesioginių išmokų. Tai nenormalu. Iš kitos pusės, blogai ir su smulkiais ūkiais.

Kalbant apie smulkius ūkius, jiems tapti rentabiliais trukdo kvalifikacija, nes Konsultavimo tarnyba neatlieka savo funkcijų. Ne kartą kreipėmės į valdžios institucijas, kad būtų sukurtas kaimo informavimo tinklas. Jo iki šiol nėra. Žmogus, neturintis kvalifikacijos ir žinių, kad ir kokią paramą jam duotum, per daug rizikuoja kurdamas verslą.

– Tačiau yra nauja banga – miestiečiai eina į kaimą, kuria mažus pelningus ūkius.
– Deja, tai ne mūsų valstybės nuopelnas. Tai žmonės, kurie pavažinėjo po užsienį, sukaupė patirtį ir kuria savo ūkius. Pagal statistiką, 80 proc. ES tai šeimos ūkiai iki 22 ha.

– Kas Lietuvoje sėkmingai gali pragyventi iš 22 ha?
– Paprastai tai daugiašakiai ūkiai, kurie patys gamina daržoves, mėsą, pieną ir jiems dar lieka produkcijos pardavimui. Iš tokio ploto pragyventi galima jei auginsi braškes, kitas uogas, daržoves. Tačiau mūsų rinka ribota. Dabar visi metasi į šilauoges. Tačiau jei nesikooperuosime ir negalvosime kaip perdirbti, greitai rinka persipildys ir derliaus neturėsime kur dėti. Taip jau nutiko su bitininkais. Sektorius plėtėsi, o dabar po pusantro euro už kilogramą niekam negali įsiūlyti medaus. Tokių žemų kainų niekada nebuvo. Tam ir reikia mokslininkų pagalbos, kad būtų parengta normali kaimo plėtros strategija. Ministerija dabar išleido „Baltą knygą“, tačiau joje vien tik bendros frazės.

Iš miesto žmonėms ateiti į kaimą sunku. Žemės nėra.

– Kas turėtų nutikti, kad smulkus ūkis, kaip sakote, realiai būtų remiamas?
– Pirmiausia reikia politinės valios. Valdžia tiesiog apgaudinėja žmones. Jeigu panaikins lengvatą akcizui, numaus paskutines kelnes. Niekur ES nėra tokių drastiškų priemonių. Dabar apie šeimos ūkį praktiškai net nekalbama. Nors dauguma problemų kyla iš didžiųjų ūkių, kuriems reikia tik pelno. Šeimos ūkis gyvena ant žemės ir ją saugo. Pas mus traukiasi visi sektoriai. Nuo Nepriklausomybės atgavimo išnyko 5000 kaimų. Mes pasirinkome blogą kryptį – nuėjome į augalininkystę. Pagal oficialią statistiką, augalininkystės, mėsos ir pieno sektoriai eksportuoja už 700 milijonų eurų, o maisto produktų įsivežame už 2 milijardus eurų. Tai, kad stambus ūkis perka modernią techniką dar nereiškia, kad jie dirbs pelningai. Dauguma jų žlugs, nes nebus suvaldyti.

– Galbūt mūsų išeitis skandinaviško tipo nedideli ūkiai, kurie nėra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, o tik papildomos pajamos?
– Nepilno užimtumo ūkiai Skandinavijoje populiarūs. Ar mes nueisime ta kryptimi nežino niekas, nes žemės ūkio politika ir kryptis, kuria einame, keičiasi kiekvieną kartą pasikeitus valdžiai. O ilgalaikės tendencijos išryškėja tada, kai yra stabilumas.

– Kiek Lietuvoje liks ūkių po dešimties metų? Pagal kai kurias prognozes jų gali mažėti dvigubai.
– Ūkiai niekur nedings. Žmonėms reikia valgyti. Turime pakankamai vandens, geras klimatines sąlygas. Skaudu tik tai, kad dėl ES paramos. Pinigų gavome daug, bet tinkamai paskirstyti nesugebėjome. Jei orientuosimės tik į stambius pramoninius ūkius, tai bus milžiniška klaida.

– Ačiū už pokalbį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
4.3509

Baigiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas

Žemės ūkio ministerija primena, kad liepos 8 dieną baigiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių...

Ministerija prašo ištirti, ar NMA vadovas nesupainiojo interesų

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo etikos sargų ištirti, ar Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Pakeitimai ekologiniams ūkiams – nurodyta data, po kurios draudžiama dirbti žemę

Š. m. birželio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Ekologinės gamybos taisyklės,...

Sidro gamintojams ir prekybininkams – nauji reikalavimai

Augant nealkoholinių sidrų paklausai, atnaujintas sidrų apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo...

ŽŪM: Lietuva rudenį į Taivaną galės vežti kiaušinius, pieno ir žuvininkystės produktus

Lietuva rudenį į Taivaną galės vežti kiaušinius, pieno ir žuvininkystės produktus, teigia...

Top naujienos

Į Lietuvą atkeliauja orų permainos: dienomis kai kur beliks 18, naktimis – vos 9 laipsniai

Pirmadienio dieną debesuotumas bus nepastovus, didesnėje šalies dalyje trumpai palis, vietomis...

Pajūrio užkandinėje dviejų sumuštinių laukė valandą, bet kai atnešė ir pravėrė dėžutes, suprato, kodėl čia plūsta žmonės (2)

Vasarą pajūris pritraukia daugybę žmonių iš visos Lietuvos – čia norisi patirti kuo daugiau...

Šaudynės prekybos centre Kopenhagoje: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius 22 metų įtariamasis – sulaikytas (1)

Per šaudynes prekybos centre Kopenhagoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai spaudos...

Siaubingas keršto planas: pagalbos teisėsaugoje ieškojusi moteris patyrė itin dideles kančias

„Išeisiu į laisvę ir ją užversiu , nebus sudėtinga“, – įkalintas tardymo izoliatoriuje...

Delfi Plius DELFI

Buvęs Rusijos deputatas: manau, kad Putino dienos suskaičiuotos (20)

Buvęs Rusijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas paliko tėvynę po to, kai 2014 m. vienintelis...

Sprogus atominei bombai chemikas perspėja nedaryti vienos grubios klaidos: užteks muilo ir vandens (2)

Jeigu dėl vienokios ar kitokios priežasties atsidursite situacijoje, kai prireiks skubiai nuo savo...

Lietuviai pešasi dėl populiariausios šios vasaros atostogų krypties: skrenda per aplink, permoka už viešbučius

Lietuviai neatsilieka nuo visos Europos tendencijų. Šią vasarą populiariausia atostogų kryptimi...

Ekspertai paaiškino, ką reikia žinoti apie braškes: jokiais būdais neišmeskite jų kotelių

Turbūt dauguma sutiktų, kad pati populiariausia šiltojo sezono uoga yra braškė. Su tuo sutiktų...

Karas Ukrainoje. Zelenskis neigia, kad Rusija kontroliuoja Lysyčanską, bet Ukrainos kariai jau atsitraukė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paneigė Maskvos pareiškimą, kad Rusijos...

Gydytoja papasakojo apie vėžį, dažniau puolantį darbingo amžiaus žmones: atpažinti padės 6 požymiai

Melanoma yra vienas labiausiai paplitusių onkologinių susirgimų pasaulyje, kartu ir viena...