Kol kas laukiama atsakymo iš Briuselio, ar pavyks pakeisti reglamentą ir išvengti sankcijų, kurios paliestų 30 tūkst. ūkininkų.
Tačiau matoma ir problemų. Pavyzdžiui, gali pakišti koją tai, kad miškais apsodinami plotai statistikoje „nepadengia“ daugiamečių pievų, o miškų atkūrimas, kas yra vienas iš prioritetų, gali pakišti koją.
„Pievų plotai nuo 2019 m. mažėjo, nors referenciniai plotai skaičiuojami pagal 2015 m. Jie sumažėjo daugiau nei 15 proc,. o galėjo sumažėti ne daugiau, kaip 5 proc. Jei išliks tokia tvarka, kaip dabar tie, kurie išarė pievas per paskutinius dvejus metus, turės atstatyti. Lietuvoje daugėja ariamų laukų, plotai užsodinami miškais. Tai taip pat prastina padėtį“, – aiškino Egidijus Giedraitis, žemės ūkio viceministras.
E. Vareikis sako ir tai, kad galime kalbėti tik apie geros agrarinės būklės laukus ir siūlymai įtraukti apleistas žemes, kurių turime apie pusę milijono, netiks. Jei nepavyks derybos su Briuseliu, kitais metais teks atstatyti 150 tūkst. ha pievų.
Kęstutis Navickas sakė, kad susiderėti dėl pievų planuojama per vasarį, tačiau didžiausia problema, kad, jo nuomone tai, kad mišku apsodinta žemė „iškrenta“ iš šios sistemos ir kaip atstatomos daugiametės pievos neužskaitomos. Dėl to prastėja bendra padėtis.Dėl miškų įtraukimo į statistiką deramasi.
„Šiandien dienai prievolė atstatyti pievas daugeliui ūkininkų niekur nedingo. Jei pavyks susiderėti to nebus. Jei nepavyks, pievas teks atstatyti“, – sakė K. Navickas.
Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas, sakė, kad gali nutikti taip, jog deklaruodami pasėlius vėl statistiškai padidinsime pievų, kurias reikės atstatyti, kiekį. Geriau mokėti baudas ES ir pabaigti šią istoriją. Estija tris kartus turėjo aiškinosi ES dėl pievų sumažėjimą, tačiau sugebėjo persiderėti ir sumažinti įsipareigojimsus.
"Eidami šiuo keliu išspręstume bėdas", - dėstė R. Juknevičius.
Kiek anksčiau Žemės ūkio ministerija yra paskelbusi išaiškinimą, kas daroma, kad būtų išvengta masinio ariamų laukų arimo.
„Dirbame su socialiniais partneriais ir NMA, ruošdami argumentus Europos Komisijai dėl daugiamečių pievų apskaitos ir referencinių dydžių.
Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemė yra apsodinama mišku, šios pastangos, nors ir yra ES prioritetas, nėra priskiriamos prie referencinių dydžių. Taip pat, jei deklaruotos daugiametės pievos paverčiamos mišku, nustatant naujus įsipareigojimus miškai yra išbraukiami ir taip didėja privalomų išlaikyti pievų plotai. Taip netruktų ateiti laikas, kai neturėtume žemės ne tik pievoms, bet ir apskritai žemės ūkio produkcijai užauginti“, – sako K. Navickas.
Siūlo išplėsti išimčių sąrašą
Planuojama išimtis dėl pievų atkūrimo taikyti sodininkams, uogų, riešutų augintojams ir kitiems, pievas pakeitusiems daugiamečiais sodiniais, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kurie įprastai auginami biokurui.
Taip pat siūloma, kad pievų atkurti nereikėtų tiems ūkininkams, kurių beveik visa turima žemė yra daugiametė pieva (95 proc. ir daugiau) ir jie laiko gyvulius (ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio / ha).
„Taip pat sieksime išimčių jauniesiems ūkininkams, smulkiems ūkiams, kurie dalyvauja Kaimo plėtros programose. Tačiau tam reikia ir ūkininkų solidarumo deklaruojant ir išlaikant daugiametes pievas. Pačiai ministerijai pakeisti susidariusią situaciją būtų sudėtinga“, – sako žemės ūkio ministras.
Tiems ūkininkams, kurie į išimtis nepateks, Nacionalinė žemės tarnyba bus įpareigota pateikti detalią informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus, kuriuose jie galėtų atstatyti pievos plotą, ją tiesiog deklaruodami.
Dalis ūkininkų, išarusių pievas ir turinčių žolynų, kurie nedeklaruoti kaip daugiamečiai, bus siūloma daugiametėmis pievomis deklaruoti atitinkamą dalį savo žolynų.
Europos Komisijoje sieks kompromiso
Su Europos Komisija planuojama tartis dėl pievų pokyčio rodiklio skaičiavimo metodikos – į daugiamečių pievų apskaitą įtraukti buvusias ir referenciniais metais deklaruotas daugiametes pievas, kurios buvo apsodintos miškais arba apaugo savaiminiais medžiais, supelkėjo, taip pat šlapynes už deklaruojamo ploto ribų – plotus, kurie nebėra įtraukiami į daugiamečių pievų apskaitą, nors dėl jų agro-aplinkosauginė būklė pagerėjo.
Skaičiuojant pievų santykinio pokyčio rodiklį jau yra įtraukiami plotai, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai. Jų įtraukimas gerina šalies rodiklį. Tačiau Žemės ūkio ministerija Briuselyje sieks, kad į skaičiavimus taip pat būtų leista įtraukti ir kitas žemes, kuriose naudojami tausojantys ūkininkavimo būdai, tokie kaip neariminė žemdirbystė, sodai ir uogynai, tvarkomi gamtai palankiu būdu, auginant sertifikuotus išskirtinės kokybės produktus pagal tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą.
„Tikimės, kad Europos Komisija atsižvelgs į pagrįstus mūsų argumentus dėl nuolat didėjančio bendro deklaruojamo ploto, kuris blogina pievų santykinio rodiklio pokytį, tiek dėl pačių pievų ploto apskaitos metodikos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad įsipareigojimas nearti pievų niekur nedings ir ūkininkai turėtų atsakingai jo laikytis“, – pabrėžia K. Navickas.
