Vienas iš Lietuvos braškių augintojų šias uogas pradėjo skinti balandį.
Audrius Juška, Anykščiuose valdantis 10 ha šiltnamių. Uogynas užima vieną hektarą. Įmonėje dirba 180 žmonių.
„Braškes auginame taikydami moderniausias technologijas, šaldytus daigus vežame iš Nyderlandų. Skirtingai nuo sodinamų lauke, joms reikia specifinio klimato, kad naktį būtų vėsu. Tai pakankamai sudėtinga prižiūrima kultūra. Daigai turi peržiemoti maždaug nulio laipsnių temperatūroje, kitaip pažeidžiamos šaknys. Kai žmogus šias uogas sodina lysvėje, jam užtenka to, ką duoda Dievas. Mums reikia skaičiuoti visas sąnaudas“, – aiškina A. Juška.
Jis apibūdina ir tai, kas yra hektaras šių uogų – tai šimtas tūkstančių daigų, iš kurio pavasarį planuojama priskinti 40 t. Pirmųjų uogų didmeninė kaina 6 eurai už kilogramą.
Derlius imamas du kartus per metus. Kalbant apie auginimą, liepą iš Nyderlandų atvežami lede saugomi šaldyti daigai ir sodiname į specialią dirvą. Pirmas derlius rugsėjį, kitas pavasarį. Sodiname ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Daigai keičiami kasmet.
Vienodi reikalavimai
„Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse užaugintoms braškėms galioja vienodi saugos ir kokybės standartai, tad nepriklausomai kokioje šalyje uogos užaugintos, vartotojus jos turi pasiekti tik saugios ir kokybiškos“, – tai, jog nė vienos nekelia pavojaus valgytojui aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė
Ne vienų metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolės duomenys rodo, kad tiek lietuviškos, tiek ir iš kitų šalių atvežtos braškės atitinka saugos ir kokybės reikalavimus.
2018 metais braškių sezono metu VMVT inspektoriai mažmeninėje prekyboje patikrino maždaug 2 t braškių, užaugintų Ispanijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Graikijoje ir Lietuvoje. Patikrinimų metu daugiausiai užfiksuota ženklinimo pažeidimų – buvo neteisingai nurodoma uogų kilmės šalis, nenurodoma arba klaidingai nurodoma klasė, tuo tarpu saugos neatitikimų, pavyzdžiui, pesticidų likučių, ir kokybės neatitikimų, pavyzdžiui, puvinių ar žemėtumo – nenustatyta.
Šiemet braškių sezonas dar tik prasideda, tad kol kas ištirtas tik 1 braškių, kurių kilmės šalis Ispanija, mėginys pesticidų likučiams įvertinti, tyrimo rezultatai atitinka reikalavimus.
Iš kur keistas skonis
„Nors įvežtinės ir lietuviškos uogos yra saugios, vartotojų pasirinkimui įtakos turi keletas esminių lietuviškų ir atvežtinių braškių skirtumų“, – sako A. Serapinaitė ir aiškina, kodėl atvežtinių skonis ir išvaizda gali skirtis nuo vietinių.
Braškės – gan jautrios transportavimui uogos, tad toli vežti ir išsaugoti jų prekinę išvaizdą bei kokybines savybes braškių augintojams yra didelis iššūkis. Ispanijoje ar Graikijoje ar kitose šalyse šios uogos paprastai skinamos esant gan aukštai aplinkos temperatūrai, todėl svarbiausia jas kuo skubiau atvėsinti iki 0 °C ir tokią temperatūrą išlaikyti viso transportavimo metu. Kartais, kad braškės lėčiau gestų, transportavimo metu naudojama modifikuota atmosfera anglies dioksido dujomis, kurios slopina uogų gyvybinius procesus. Jei anglies dioksido kiekis yra didesnis, gali pablogėti braškių skonis. Lietuvoje braškės auga įvairiems kenkėjams atšiauresnėmis klimatinėmis sąlygomis, tad jų apsaugai reikia kur kas mažiau cheminių priemonių. Be to, mūsų šalyje užaugintos ir nuskintos uogos visada pirkėją pasiekia greičiau ir šviežesnės, o tai turi įtakos skonio bei maistinėms savybėms.
Kaip klasifikuojamos uogos
Be to, skiriasi ir įvairiose šalyse auginamų braškių veislės, o nuo veislės priklauso uogų skonis: saldumas, minkštumas, kvapas ir pan. Pavyzdžiui, ilgiems pervežimams atsparesnių veislių uogos gali būti kietesnės, ne tokios saldžios ir pan.
Renkantis braškes svarbu suprasti jų ženklinime nurodytą informaciją:
– Ženklinant braškes yra privalu nurodyti kokybės klasę. Svarbu, kad braškės pagal savo kokybės parametrus, atitiktų tai klasei taikomus kokybės reikalavimus. Šios uogos yra skirstomos į tris klases:
– Ekstra klasė – aukščiausios kokybės produktai. Pavyzdžiui, šios klasės braškės turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes, uogos turi būti be defektų.
– I klasė – geros kokybės produktai. Pavyzdžiui, šios klasės braškės turi turėti atitinkamai veislei būdingas savybes, leidžiami nežymus defektai, nežymūs formos defektai, turi būti nežemėtos.
– II klasė – produktai, atitinkantys būtiniausius kokybės reikalavimus. Pavyzdžiui, šiai klasei priskiriamos braškės, kurios neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų. Leidžiami formos defektai, nestiprus sausas sumušimas, uogos gali būti šiek tiek žemėtos.
Gali rinktis iš skirtingų rūšių
„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė atsiųstame komentare patikino, kad klientai gali rinktis iš kelių rūšių braškių.
„Šiuo metu mūsų klientai gali rinktis iš 4 skirtingų rūšių braškių.
Paskutinę balandžio savaitę klientus pradžiuginome šviežio derliaus braškėmis užaugintomis Lietuvoje. Iki gegužės 8 d. joms taikoma akcinė nuolaida – 500 g indelis kainuoja 3,99 eurus.
Iki gegužės 9 d., taikant akcinę nuolaidą, kilogramo sveriamų braškių iš Graikijos kaina 2,99 eurai. 400 g braškių, kurių kilmės šalis Ispanija, galima įsigyti už 2,99 eurus. 250 g talpos indelis uogų – 0,99 eurai.
Pernai pirmosios šviežio derliaus lietuviškos braškės mūsų parduotuves pasiekė lygiai prieš metus, gegužės pradžioje. Tuomet 500 g indelis pirmojo lietuviško derliaus uogų kainavo 4,49 eurus.
Analizuojant kiekinius pardavimus, šiemet klientai įsigijo dvigubai daugiau braškių nei pernai. Tai lėmė gausus ir anksčiau nei pernai prasidėjęs braškių derlius Ispanijoje“, – tikinama atsiųstame komentare.
