Grūdų supirkimo įmonių atstovai pripažįsta, kad dabar išankstinio pardavimo sutartis pasirašiusių ūkininkų situacija sudėtinga. Tačiau jie piktinasi, kad kai kurie žemdirbiai, pamindami išankstinius įsipareigojimus, bando gudrauti ir grūdus brangiau parduoda kitiems, todėl neatmeta ir teismų galimybės. Panaši situacija buvo susiklosčiusi prieš aštuonerius metus, kai grūdų supirkėjai bylinėjosi su ūkininkais dėl netesybų.
Javų augintojų atstovai kalba apie padidintą ūkių derliaus kontrolę ir nuogąstauja, kad supirkėjai gali imtis drastiškų priemonių.
Užsiima baudų matematika
Jau rugpjūčio pirmoje pusėje augintojai gavo įspėjančius laiškus, kad stichinės sausros paskelbimas neatleidžia nuo išankstinio pardavimo sutarties vykdymo. O šių sandorių terminai – rugsėjo pabaiga. Tokie ankstyvi raginimai papiktino žemdirbius.
„Kai iš supirkėjų imame trąšas ir augalų apsaugos priemones, būname labai geri draugai O kai reikia derlių parduoti, norai išsiskiria. Sutartis turime vykdyti, tačiau supirkėjai turėtų būti supratingi, nes neprikūlėme 20–40 proc. grūdų. Dabar skaičiuojame, kurios bendrovės baudas taikys, o kurios jas atidės kitiems metams. Tokia matematika“, – DELFI kalbėjo Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas.
Šiemet jis įsipareigojo parduoti iki 40 proc. būsimo derliaus, nors rekomenduojama „užkontraktuoti“ tik 30 proc. grūdų. Tačiau sausros nualintuose laukuose vietoje numatytų 6 prikūlė tik 4 tonas kviečių iš hektaro. Jei būtų sulaukęs gero derliaus, sutarties vykdymas ūkininkui nesukeltų problemų.
„Pagal pasirašytus įsipareigojimus sutartą grūdų dalį pardavęs po 165 eurus, o likusią – po 200 eurų, už toną gaučiau neblogą kainos vidurkį. Keletą pastarųjų metų išankstinės sutartys buvo naudingos. Štai pernai jas sudarę ūkininkai pašarinius kviečius pardavė po 130 eurų, o be sutarties – tik už 90 eurų už toną“, – aiškino R. Kubiliūnas.
Nepatenkinti vienpusėmis sankcijomis
Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas, Žemės ūkio rūmų konsultantas Sigutis Jundulas pritarė kolegai, kad dėl sutarčių vykdymo problemų kalti ne augintojai, o gamta. Jis pastebėjo, kad daug sunkesnėje padėtyje atsidūrė tie ūkininkai, kurie negali įvykdyti įsipareigojimų ir iš supirkėjų jau yra paėmę prekinį kreditą.
„Kasdien žmonės skambina ir klausia, kaip elgtis, nes supirkėjai spaudžia į kampą. Mūsų krašte derliai ne trečdaliu, o per pusę ar dar daugiau yra mažesni. Dėl supirkimo kainų šuolio atsirado daugiau nepasitikėjimo. Galėčiau 95 proc. užtikrinti, kad ūkininkai dėl įsipareigojimų vykdymo nesimuliuoja. Juk sutartyse mažomis raidelėmis parašyta, kad neatvežus numatyto kiekio grūdų yra taikomos sankcijos. Matyt, rudenį jų sulauksime“, – DELFI sakė S. Jundulas.
Sutartyse smulkiomis raidėmis parašyta informacija apie baudas bei kitas sąlygas dabar ne vienam augintojui kelia galvos skausmą. R. Kubiliūnas prisipažino, kad anksčiau šio punkto neskaitė.
„Dabar teko su didinamuoju stiklu išnagrinėti kiekvieną eilutę. Labiausiai šokiravo, kad reikia mokėti 20 proc. baudą nuo fiksuotos sumos dėl patirtų nuostolių, o kitai pusei nėra jokių sankcijų.
Kitais metais man jau nebepakiš tokios sutarties, sakydami, kad ji yra standartinė. Tai pamoka ūkininkams, kurią turėdami daugiau laiko per žiemą išmoksime“, – dėstė jis.
Žemdirbio pastebėjimu, grūdų supirkimo įmonės stengiasi kalbėtis su augintojais, ne visos gąsdina ir baudomis. „Nereikia ūkininko iš valties išmesti, geriau plaukti kartu“, – abipusę bendradarbiavimo naudą supranta ūkininkas.
Sprendžia individualiai
Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas sutinka, kad šiemet išankstines sutartis pasirašiusių ūkininkų situacija sudėtinga, nes vidutiniškai Lietuvoje derlius mažesnis apie 30 proc., o iki kūlimo supirkimo kaina išaugo maždaug tiek pat. Be to, išsikreipė išankstinio pardavimo proporcijos – jei žemdirbys kontraktavo tik rekomenduojama 30 proc. derliaus dalį, dėl patirtų nuostolių realiai ji padidėjo iki 50 proc.
„Netaikome praktikos bausti sutarčių nevykdančių ūkininkų. Jei dėl nevykdomos sutarties patiriame nuostolių, prašome padengti susidariusį kainų skirtumą. Jis atsiranda, nes pasirašant išankstines grūdų supirkimo sutartis pagal jas pirkti grūdai yra tuoj pat parduodami“, – DELFI komentavo direktorius.
Pasak K. Šimo, visus mokėjimus bendrovė atlieka pagal sutartyse numatytas sąlygas, o jei jos yra įvykdytos, atsiskaito be jokio lėšų įšaldymo.
Bendrovės „Linas Agro“ prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas DELFI tvirtino, kad su ūkininkais, kurių pasėliai nukentėjo 50 proc., elgsis vadovaudamiesi supratingumo principu. Su kitais bendrovė taip pat žada ieškoti abipusiai palankios išeities.
„Išimtinais atvejais, turėdami įrodymų, kad ūkiuose nukentėjo daugiau kaip trečdalis pasėlių, su klientais bendraujame dalykiškai. Tokiais atvejais turime susigrąžinti nuostolį. Jei matome, kad augintojas nepiktnaudžiauja situacija, jo padėtis tikrai sunki – kalbamės, ką darysime. Kiekvienas atvejis individualus“, – teigė jis.
D. Pilkauskas pabrėžė, kad bendrovė atsakingai elgėsi padidintos rizikos zonose: „Štai Vakarų regiono derliai šiemet bene labiausiai kentėjo nuo lietingo rudens ir sausros, ten išankstinių sandorių turime mažiausiai. Sezono metu stengėmės kritiškai vertinti situaciją ūkiuose, mūsų atstovai regionuose lankė pasėlius, tarėsi ir kalbėjo su klientais apie būsimas pasekmes.“
Neatmeta galimybės teistis
Supirkėjai tvirtina, kad kol kas sunku prognozuoti, kiek ūkininkų negalės ar nenorės vykdyti išankstinių sutarčių – skaičiuos rudenį, kai pasibaigs terminai. Pastebima, kad išaugusi derliaus supirkimo kaina ar sunki ūkio padėtis kai kuriuos žemdirbius skatina nevykdyti visų sutarčių ir geriau sumokėti netesybas. Štai kviečių kaina MATIF biržoje buvo „pramušusi lubas“ – šoktelėjo iki 220 eurų už toną, o pastaruoju metu siekė apie 215 eurų už toną. Tokios kainos ne vienam augintojui kaitina kraują.
„Yra gudraujančių ūkininkų. Bando neatvežti nukultų grūdų, tik dalinai įvykdyti sutartį. Tikimės, kad tai netaps masiniu reiškiniu. Mūsų ratas nėra nedidelis ir greitai sužinome, jei anksčiau užkontraktuoti grūdai parduodami kitiems supirkėjams. Jei bus piktnaudžiaujama, neatmetama galimybė kreiptis į teismą. Aišku, tai kraštutinė priemonė“, – DELFI tikino Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė.
Ji patikino, kad didžiųjų kompanijų agronomai glaudžiai bendradarbiauja su augintojais, ir jiems ūkio potencialas matyti kaip ant delno.
„Negalima nevykdyti sutarties ir slėptis. Aišku, jei visus iš eilės purtysime, neteksime klientų. Tarp supirkėjų yra nemaža konkurencija, o naujų augintojų neatsiras“, – aiškino D. Ruščiauskienė.
