Liepos viduryje prasidėjęs itin staigus kviečių kainos augimas truko nepilną mėnesį. Gruodžio mėnesio MATIF kaina šoktelėjo nuo 179 Eur/t iki 220 Eur/t.
„Kaina augo ne tik dėl nemažą dalį Europos ir Azijos palietusių sausrų, pasaulinio grūdų atsargų mažėjimo, bet ir dėl spekuliacijos biržose. Tačiau kainai pasiekus 5 metų aukštumas, techninės analizės rodikliai pradėjo signalizuoti apie kainos kritimą ir jos dalyviai suskubo fiksuoti pelnus.
Šiuo metu žemės ūkio žaliavų prekybos analitikai nesutaria, kur link pasuks kaina, tačiau neabejojama, kad ji neatsispirs sezoniškumui ir trumpuoju laikotarpiu nuosaikiai smuks“, – teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
Jau siūlo sutartis
Specialistas pastebi, kad 2019 metų derliui jau yra siūloma sudaryti ir išankstines sutartis.
„Paskutinėmis žiniomis kaina biržoje siekia apie 197 Eur/t, supirkėjai siūlo sudaryti sutartis po 180 Eur/t. Šoktelėjus kainai planuojama, kad jau šių metų gruodį sulauksime pranešimų apie padidėjusius kviečių plotus, o tai galimai nulems 2019 metų kainos sumažėjimą, todėl nelinkusiems labai rizikuoti dabartinė kaina kitiems metams atrodo pakankamai patraukliai“, – sako I. Jankauskas
Didėjo rapsų kaina
„Per paskutinius 2 mėnesius ji pasistiebė nuo 350 Eur/t iki 384 Eur/t biržoje. Augimo priežastys panašios kaip ir kviečių – sumažėjęs derlingumas. Rapsus priskiriame prie labiausiai „politizuotų“ kultūrų, kurios kainą lemią sprendimai dėl biodyzelino normų, alternatyvių biodyzelino šaltinių ir pan. Pastaruoju metu apie tai diskutuojame nedaug, todėl ir kaina reaguoja tik į pagrindinius rodiklius: pasiūlą ir paklausą“, – sako LGAA administracijos vadovas.
Šiais metais, I. Jankausko teigimu, galima stebėti kitą įdomų reiškinį, susijusį su kainų augimu.
„Esame pratę prie pasakymo, kad kainas Lietuvoje lemia pasaulinės tendencijos.Tačiau šiais metais iš pirkėjų pusės matome nemažai nerimo dėl neįvykdytų supirkimo planų. Dėl to mažėja elevatorių apkrovimas, krenta pardavimai. Tokia situacija be abejonės paskatins dar didesnę konkurenciją ir taip įtemptoje Lietuvos rinkoje. Planuojame, kad dėl to gali didėti premija iš sandėlių grūdus parduodantiems ūkininkams“, – sako vyras.
Ūkininkai neskuba parduoti
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sako išaugusias kainas veikė prastas derlius, todėl, jei yra galimybė, nereikėtų skubėti parduoti derlių.
„Eilę metų grūdų kainos buvo ryškiai mažesnės, o šiais metais kainų didėjimą iššaukė tai, kad grūdų derlius buvo mažesnis vidutiniškai 30 proc., o ir pati kokybė kur kas prastesnė. Kiekvienas turi savo strategiją. Mes išankstines sutartis visada vengdavome sudaryti, bet pernai sudarėme nepilniems 10 proc. viso derliaus, ir ne pačia mažiausia kaina, o likusius stengiamės dar pasilaikyti“, – sako ūkininkas.
Paklaustas apie išankstinių sutarčių vykdymą ir ūkininkus, kurie linkę netesėti susitarimų su perdirbėjais, P. Puskunigis situacijos nedramatizuoja.
„Mes stengiamės vykdyti visas sutartis, kurias sudarome, tačiau teko girdėti, kad yra net ir tokių ūkininkų, kurie paėmė pinigus iš supirkėjų ir juos sunaudojo. Tai verslo dalis, jei žinotum, kad kažkas pabrangs, neparduotum pigiau, bet reikia suprasti ir tuos augintojus, kurie tikrai nukentėjo nuo gamtos anomalijų“, – sako ūkininkas
Tačiau P. Puskunigis nemano, kad prieš tuos augintojus, kuriuos išties ištiko krizė, supirkėjai bandys taikyti sankcijas.
„Aš kažkaip tikiu ir iš to bendravimo su supirkėjai jaučiu, kad tiems žmonėms, kurie įrodys, kad tikrai patyrė nuostolius, sankcijos nebus taikomos“, – sako žemės ūkio bendrovės vadovas.
Ir nors ūkininkas prognozuoja, kad grūdų supirkimo kainos turėtų išlikti tokiame pačiame lygyje ar net augti, deja, tai nepadės kompensuoti patirtų nuostolių.
„Manyčiau, kad kainos turėtų bent jau išlikti tokios, kokios yra dabar arba net padidėti, nes visoje Europoje ir net už jos girdime, kad yra skelbiami labai rimti gamtos anomalijų rezultatai, kurie rodo, kad derliaus kiekis ir kokybė yra nukentėję, o tai diktuoja rinkos kainą. Nemanau, kad pakilusios kainos išlygins netektis, o dar jei ir kokybė prastesnė, tai išlipti sausam iš balos visgi nepavyks“, – sako P. Puskunigis.
