Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas pasakoja, kad didėjanti pasaulinė kviečių gamyba lėmė, jog nuo 2013 metų kaina rinkoje kasmet mažėja.

„Jei 2013 m. pirmosios savaitės kainos vidurkis buvo 249 Eur/t, tai 2018 m. pirmąją savaitę fiksuota 162 Eur/t., taigi kaina smuko beveik 35 proc. Nors kainų kritimo tempas nuo 2016 metų pradžios ir sulėtėjo, tačiau šiuo metu prielaidų reikšmingesniam kainų augimui nėra“, – sako ekspertas.

Pasak specialisto, didėjantis grūdų naudojimas maistui vos atsveria mažėjantį vartojimą pašarams, kai tuo metu šios žaliavos pasiūla nemažėja. I. Jankausko teigimu, jau įprasta, kad šie globalūs procesai veikia ir Lietuvos žemdirbius, tačiau mūsų šalies rinka turi savo ypatumų.

Biržinė ir vietinė kainos skiriasi

„Jau eilę metų stebime, kad kaina, kurią supirkėjai moka ūkyje ir biržos kaina skirtingu metų laiku skiriasi gana reikšmingai. Labiausiai dėl to nukenčia sandėliavimo galimybių neturintys žemdirbiai. Kainų palyginimas rodo, kad kviečių kaina ūkyje derliaus ėmimo metu ir keletą savaičių po jo gali būti net iki 15 eurų mažesnė nei biržos, kai sandėliuojantys iki kitų metų sausio ar vasario
mėnesių gali tikėtis net 10 ar didesnė nei biržoje kainos. Papildomą sandėliavimo naudą duoda ir tai, kad ne retai kaina biržoje įpusėjus prekybos sezonui taip pat pakyla“, – aiškina I. Jankauskas.

Kviečių kainų ūkyje ir MATIF biržoje palyginimas:

Rapsų kainų ūkyje ir MATIF biržoje palyginimas

Anot LGAA valdybos direktoriaus, 2017 metų sezonas dar kartą patvirtino šią taisyklę: rugpjūčio- spalio mėnesiais už grūdus ūkyje mokėta nuo 137 Eur/t iki 153 Eur/t, t.y. nuo 28 Eur/t iki 6,72 Eur/t mažiau nei MATIF biržoje. 2018 m. pradžioje už kviečius mokėta nuo 160 Eur/t iki 164 Eur/t, arba 4-8 eurais brangiau nei MATIF biržoje.

„Panaši situacija ir rapsų rinkoje. Vertinant paskutinių 5 metų tendencijas galėtume teigti, kad ilguoju laikotarpiu šios kultūros kaina yra stabilesnė, nei kviečių, tačiau svyravimai čia taip pat intensyvesni. Aukščiausia kaina MATIF biržoje fiksuota 2013 m. pradžioje“ – 484 eurai už toną, kai jau po metų ji tesiekė 272 eurus už toną.

Tačiau nuo tos dienos, pasak specialisto, aliejingų sėklų kaina kilo iki pat 2017 metų, o tuo metu ūkiams buvo siūloma net iki 430 Eur/t.

„Manome, kad šiam augimui daugiausiai įtakos turėjo žinia apie planuojamą didinti biodyzelino dalį bendrame ES suvartojamame dyzelino kiekyje, tačiau 2017 metų pradžioje Europos komisija atsisakė planų šį kiekį didinti iki 10 proc. ir pradėjo diskusijas, siekdama nustatyti ne didesnę nei 7 procentų ribą. Rapsų augintojams tai buvo bloga naujiena, o kaina ūkiuose krito nuo 435 iki 343 eurų už toną arba daugiau nei 21 proc.,“ – pasakoja LGAA administracijos vadovas.

Rapsai – rizikinga investicija

I. Jankausko teigimu, šiuo metu uždirbti iš rapsų galima daugiau tik susiklosčius palankioms aplinkybėms rinkoje.

„Nors rapsų sandėliavimas yra gerokai rizikingesnis, nei kviečių, jis taip pat paskutiniuosius keletą metų atsiperka, o ir kainos priedas gali būti didesnis. Derliaus ėmimo metu parduodama net iki 30—40 eurų pigiau nei biržos kaina, įpusėjus sezonui kaina ūkyje gali būti net iki 20-30 eurų didesnė“, – aiškina specialistas.

Rapsų kainų ūkyje ir MATIF biržoje palyginimas:

Kviečių kainų ūkyje ir MATIF biržoje palyginimas

Auganti konkurencija

I. Jankauskas sako, kad konkurencija grūdų sektoriuje didėja, o tai lemia ir augalininkystės produktų kainų smukimą. Anot LGAA valdybos direktoriaus, skaudžiausiai tai pajus žemdirbiai, kurie neturi sandėliavimo infrastruktūros, o kartu ir galimybių parduoti savo prekę jam palankiausiu metu.

„Į sandėliavimo pajėgumus investavę žemdirbiai gali tikėtis už savo derlių gauti net 30 ar 40 EUR/t brangiau, nei tokių galimybių neturintys. Įvertinus tai, kad 1 tonos sandėliavimas per mėnesį kainuoja apie 2 Eur/t, sandėliavimo nauda akivaizdi“, – sako specialistas.

Didžioji dalis – eksportuojama

Statistikos departamento duomenimis 2016 m. Lietuvoje buvo nukulta 5,757 mln. t. grūdinių kultūrų, 2017 m. šiek tiek daugiau – 5,781 mln. t. 2016 m. iš Lietuvos eksportuota 4,259 mln. t. derliaus, kai 2017 m. šiek tiek mažiau – 3,991 mln. t.

„Ši statistika patvirtina skaičiavimus, kad Lietuvos įmonės ir ūkiai perdirba tik apie 1,2 mln. t. Lietuviško derliaus, arba tik apie 20 proc. Tačiau mes pastebime, kad perdirbimo įmonėms, norinčioms įsikurti Lietuvoje, vis tiek tektų žaliavas importuoti iš užsienio.

Įvairiais skaičiavimais Lietuvos įmonės ir ūkininkai gali sandėliuoti apie 1-1,2 mln. t. grūdų. Tai reiškia, kad investuojant į grūdų perdirbimą reikėtų investuoti ir į sandėliavimo infrastruktūrą, kuri turėtų būti pajėgi sukaupti žaliavų visiems metams“, – aiškina I. Jankauskas.

Tačiau pasak specialisto, blogiau yra tai, kad tokiame verslo plane reikėtų numatyti ir didelę sumą apyvartinių lėšų, kurių augalininkystės sektorius iki šiol negauna.

„Pagal ES paramos programas Lietuvoje intensyviai remiama fermų statyba, gyvulininkystės ūkių plėtra, o didelį potencialą turintis augalininkystės sektorius skatinimo nesulaukia. Galimybes investuoti iš pelno sunkina ir mažėjančios kainos, todėl artimiausiu metu proveržio šioje srityje nesitikima“, – konstatuoja LDAA direktorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)