ES biudžeto komisaras G. Oettingeris pirmadienį pareiškė, kad Briuselis kitame biudžeto cikle planuoja apkarpyti išmokas didžiausiems Europos ūkiams, nes siekiama sumažinti dosnias bloko subsidijas žemės ūkiui 6 procentiniais punktais, rašo politico.eu.
Briuselis gegužės 2 dieną turi pateikti pasiūlymą dėl ES 2021-2027 metų biudžeto, o išmokų karpymas laikomas neišvengiamu, kadangi prie finansavimo neprisidės Didžioji Britanija. Žemės ūkio išlaidos yra vienas akivaizdžiausių išlaidų karpymo tikslų, kadangi Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) sudaro beveik 40 procentų ES biudžeto arba 59 milijardus eurų per metus.
Hanoverio prekybos konferencijoje „Politico“ paklaustas apie BŽŪP apkarpymą, G. Oettingeris sakė: „Negalime nemažinti jau esamų programų finansavimo. Palyginti su 2020 metais, kaip paskutiniais esamos finansinės paramos metais, mano pasiūlyme bus orientuojamasi į maždaug 6 procentų, nuosaikių 6 procentų, sumažinimą“.
Daugiausia kritikos BŽŪP sulaukia dėl to, kad pirmenybė teikiama didiesiems žemės savininkams, mat tiesioginės išmokos priklauso nuo turimos žemės ploto. Apie 80 procentų BŽŪP lėšų tenka 20 procentų ūkių, kurie priklauso, pavyzdžiui, didžiosioms tarptautinėms kompanijoms ir britų diduomenei.
G. Oettingeris sakė, kad naujas biudžeto modelis sieks tai šiek tiek subalansuoti.
„Apie ką mes galvojame, tai apie proporcingai mažinamą finansavimą. Tai reiškia, kad labai didelis verslas už savo hektarus gauna šiek tiek mažiau pinigų nei mažosios įmonės. Ir būtent tai mes dar turime aptarti per kelias artimiausias dienas. Diskutuosime apie tai su žemės ūkio komisaru Philu Hoganu.“
Ph. Hoganas jau yra sakęs ūkininkams, kad atėjo metas ruoštis susiveržti diržus.
„Turime būti realistai: nesant daugiau pinigų iš valstybių narių, BŽŪP biudžetas bus apkarpytas. Mano darbas, kaip manau, yra suburti kuo stipresnę koaliciją, kad būtų galima atsispirti blogiausiems iš šių apkarpymų ir pasiekti geriausius rezultatus sudėtingame scenarijuje“, – sakė Ph. Hoganas praėjusią savaitę.
Vis dėlto, G. Oettingeris pareiškė, kad jis taip pat ragins ES valstybes nares giliau pasikasti savo ižduose ir padėti užlopyti skylę, kurią sukūrė „Brexit“.
„Mes nenorime visiškai kompensuoti „Brexit“ skylės apkarpymais. Mes norime šiek tiek didesnių valstybių narių įmokų. Tačiau dalis „Brexit“ skylės – apie 50 procentų, taip pat dalis naujų užduočių – turėtų būti finansuojama per sumažinimus.“
Dalis politinių diskusijų dėl BŽŪP lėšų sumažinimo sukosi apie tai, ar Komisija turėtų pasiūlyti vidinius struktūrinius pasikeitimus tarp dviejų programos „ramsčių“. Dabartinė BŽŪP padalyta į tiesiogines Briuselio subsidijas ūkininkams ir kaimo plėtros fondus.
Vis dėlto, G. Oettingeris įspėjo, kad spaudimą jaus abu sektoriai.
„Visi pinigai eina ūkio subjektams, taigi, ūkininkams. Viena dalis keliauja antrajam sektoriui, kaimo vietovėms, – sakė jis. – Mes sumažinsime abiejuose sektoriuose.“
