aA
Klimato pokyčių iššūkių lydimi ūkininkai vis kruopščiau renkasi žemės ūkio augalų veisles, ypač gausesnį derlių subrandinančių žieminių kultūrų, nes klaidos brangiai kainuoja.
© DELFI / Andrius Ufartas

O grūdų eksportuotojams į nugarą alsuoja konkurencija iš Rusijos ir Ukrainos. Todėl jie iš ūkininkų mieliau pirktų ne pačios aukščiausios, o vidutinės kokybės grūdus – tokius, kokių dabar reikia rinkai.

Kaip išauginti gausų ir kokybišką derlių besikeičiančiomis klimatinėmis sąlygomis ir kaip jį sėkmingai parduoti? Su tokiais iššūkiais pastaraisiais metais susiduria ir žemdirbiai, ir grūdų supirkėjai, ir selekcininkai, iš kurių ūkininkai tiesiog reikalauja sukurti tobulas žemės ūkio kultūrų veisles.

Kenčia ir nuo sausrų, ir atšiaurių žiemų

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pripažino, kad pastaraisiais metais žemdirbiams naujų rūpesčių nestinga. Jie pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį klimatas keičiasi – kamuoja sausros, bet pasitaikė ir atšiaurių žiemų.

„Po tokių žiemų rinkomės žiemkentiškesnes žieminių kviečių ir rapsų veisles. O dabar matome, kad reikia įvertinti dar vieną aspektą – veislės turi būti atsparesnės ir mažesniam drėgmės kiekiui. Mažėja mėnesinė bei metinė kritulių norma. Tai mums kelia didžiulį rūpestį. Mokslininkams reikia kurti naujas veisles arba teks rinktis veisles iš šalių, kuriose gaunamas neblogas derlius esant mažesniam kritulių kiekiui“, – apie naujus iššūkius kalbėjo LŪS vadovas.

Ūkininkas sakė, kad šiemet sėjos metu grūdininkai renkasi tas veisles, kurios duoda gerus rezultatus šiltesnio klimato zonose, aišku, įvertina ir jų žiemkentiškumą.

„Kai kurias veisles dėl žiemkentiškumo jau pakeitėme. Vertiname ir lietuviškų veislių kviečius, kurie atsparesni mažesniam kritulių kiekiui, juos sėjome pernai, renkamės ir šiemet. Aišku, nėra taip lengva išsirinkti, nes šiemet lietaus gauta labai netolygiai – buvo ir taip, kad vienoje kaimo pusė lijo, o kitoje – ne. Tokį sezoną matau pirmą kartą per 30 savo ūkininkavimo metų. Matyt, teks prie to prisitaikyti“, – teigė J. Talmantas.

Jonas Talmantas
Jonas Talmantas
© DELFI / Andrius Ufartas

Rinkas užkariauja hibridinės veislės

Selekcininkai kasmet pasiūlo vis produktyvesnių naujų veislių. Įvairių žemės ūkio augalų veislių sąrašas gausus, tad svarbiausia – išsirinkti tinkamiausią. Mokslininkų skaičiavimais, dėl selekcijos įtakos žemės ūkio augalų derlingumai kasmet didėja nuo 1 iki 2 proc.

AB „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas sako, kad naujos veislės per akimirką nesukursi, selekcijos procesas nėra trumpas, o poreikis naujų veislių, kurios tiktų auginti besikeičiančiomis klimato sąlygomis, didėja. Tad ieškoma būdų, kaip pagreitinti veislių kūrimą.

„Šiuo metu selekcininkai vienus metus paverčia dvejais, tai reiškia, kad per vienus metus išaugina du derlius. Pirmąjį išaugina viename žemės pusrutulyje, po to tą pačią veislę veža į kitą pusrutulį. Tokiu būdu pagreitina selekcijos procesą“, – pasakojo S. Augas.

Rinkoje atsiranda vis daugiau hibridinių veislių, kurios turi pranašumų, palyginti su įprastinėmis populiacinėmis veislėmis. Pavyzdžiui, dabar visos cukrinių runkelių, kukurūzų veislės yra tik hibridinės. Tarp auginamų žieminių rapsų veislių – jau net 70-80 proc. hibridinių veislių.

Vis daugiau hibridinių veislių siūloma ir javų augintojams. „Štai hibridiniai rugiai rodo didelį pranašumą, palyginti su įprastinėmis veislėmis. Šiuo metu selekcininkai daug investuoja į hibridinius kviečius ir miežius, bet šių dviejų kultūrų hibridinės veislės dar gana naujos. Selekcininkai deda daug vilčių, kad jos bus daug pranašesnės, palyginti su įprastinėmis veislėmis“, – pastebėjo AB „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas.

Kuo gi pranašesnės hibridinės veislės? Selekcininkai tvirtina, kad svarbiausias pranašumas – didesnis derliaus potencialas. Bet ne mažiau svarbi jų savybė – atsparumas nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Žemdirbiams yra aktualus ir veislės atsparumas išgulimui, sėklų išbyrėjimui, kokybiniai parametrai, kurie svarbūs ir pramonei.

Rizika gali brangiai kainuoti

Selekcininkai daug vilčių deda į naują technologiją – genų redagavimo technologiją CRISPR. , Tikimasi, kad ji leistų dar paspartinti selekcijos procesą ir sukurti naujų geresnių žemės ūkio augalų veislių. Tiesa, į šią technologija dar žiūrima atsargiai, jos kol kas dar neleidžiama naudoti žemės ūkyje selekcijoje.

„Veislių pasirinkimas labai didelis. Bet, manau, pats svarbiausias dalykas, kad tos veislės tiktų konkrečiai mūsų auginimo sąlygoms, nes jos skiriasi, pavyzdžiui, nuo Vokietijos ar Suomijos.
Naujos veislės tiriamos ir lyginamos su jau esamomis. Palyginamieji bandymai atliekami Valstybinės augalininkystės tarnybos stotyse. Tokį filtrą praėjusios veislės patenka į Nacionalinį augalų veislių sąrašą“, – priminė S.Augas.

Jis nerekomenduotų ūkininkams sėti tų kultūrų veislių, ypač žieminių, kurios nėra patikrintos mūsų sąlygomis. Tokia rizika gali brangiai kainuoti.

Geriausiai uždirbantiems ūkininkams jau neramu – mato tik vieną būdą išgyventi
© DELFI / Andrius Ufartas

Stačia galva nepuola

J. Talmantas sakė, kad žieminius rapsus jau pasėjo. Veisles rinkosi pagal tris svarbiausius rodiklius: derlingumą ir grūdų išbyrėjimą iš ankštarų esant mažesniam drėgmės kiekiui bei gerą žiemojimą.

Jis tvirtino, kad dėl javų situacija sudėtingesnė, nes Lietuvos grūdininkai kol kas dar neturi tokių veislių, kurios būtų atsparios mažesniam drėgmės kiekiui. Javų augintojai tikisi, kad kitais metais mūsų rinkoje tokių veislių atsiras.

„Būtinai išbandome naujas veisles, bet tik nedideliuose plotuose. Žinau, kad kai kurie ūkininkai bandymus atlieka 200–300 hektarų plotuose. Tokias atvejais galima labai stipriai nukentėti. Yra daug patarėjų, konsultantų, kuriuos galima išklausyti, bet galutinį sprendimą reikia priimti pačiam – kai teoriją suderini su savo praktika neretai gali gauti neblogą rezultatą“, – tvirtino J. Talmantas.

Hibridinių veislių pranašumai

S. Augas priminė, kad trys pastarosios žiemos nebuvo atšiaurios ir jos neišryškino veislių skirtingumo dėl žiemkentiškumo, tai reiškia, kad visos veislės peržiemojo gerai ir gavo aukštą įvertinimą.

Šiemet gerus rezultatus parodė žieminių kviečių veislė ‚Etana‘ – žemdirbiams žinoma ir išbandyta. Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad ji gana atspari sausringomis sąlygomis. Iš žieminių rapsų hibridinių veislių galima išskirti ‚Kuga‘, ‚Umberto KWS‘.

„Rekomenduočiau hibridinių veislių rugius, kurie šiandien ryškiai pranašesni už populiacinius. Tyrimai rodo, kad hibridinių veislių derlius 20-30 proc. didesnis“, – patarė AB „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas.

Rinkai reikia vidutinės kokybės kviečių

Lietuvoje priauginama gerokai daugiau grūdų, nei reikia vidaus rinkai, tad visų žvilgsniai krypsta į eksportą. O čia aštrėja konkurencija. Lietuviškų grūdų eksportuotojams tenka vis stipriau grumtis su vis gausiau nuderančiais Rusijos, Ukrainos grūdais.

Kokių grūdų reikia tarptautinėms rinkoms? Lietuva daugiausia eksportuoja kviečių, tad rinkų konjunktūrą labiausiai reikia jausti kviečių augintojams ir eksportuotojams.

AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis tvirtino, kad dabar rinkose labiausiai reikia vidutinės antros klasės kokybės kviečių, o šiemet ir Lietuvoje, ir Latvijoje nuderėjo gana aukštos klasės kviečiai.

Anot jo, anksčiau labai buvo vertinami lietuviški ir latviški kviečiai, dabar į nugarą alsuoja konkurentai. Rusija ir Ukraina sparčiai pritaikė atitinkamas technologijas ir išmoko auginti kviečius, kuriuos labai vertina didžiausi importuotojai, pavyzdžiui, Turkija, bandoma skverbtis į į Alžyrą.

„Jeigu Rusijoje ir kitur gauna žemesnės kokybės grūdų, tada Baltijos šalių kviečiai turi pranašumų ir yra paklausūs. Bet šiemet grūdų kokybė visur aukšta. Rusijoje paprastai derlius būna 2-3 klasės, šiemet jie turi stiprios pirmos klasės kviečių, tuo labiau kad yra didelis derlius ir gera kokybė, pas mus irgi gera kokybė, o rinkai reikia antros klasės“, – niuansus aiškino S.Banelis.

Geriausiai uždirbantiems ūkininkams jau neramu – mato tik vieną būdą išgyventi
© DELFI / Andrius Ufartas

Rusiškų grūdų kokybė tolygesnė

Jis pabrėžė dar vieną rusiškų ir ukrainietiškų kviečių privalumą – vientisumą ir kokybės tolygumą. „Kviečius ten augina didžiulės įmonių grupės, o mes superkame ir iš smulkių bei vidutinių ūkių. Vienur viena veislė ir kokybė, kitur – kita. Sumaišius gaunasi netolygi kokybė, ir tai tampa trūkumu. Tada grūdų pirkėjai labiau vertina rusiškus ir ukrainietiškus kviečius“, – pastebėjo AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas.

Pasak jo, jeigu mūsų grūdininkai daugiau augintų tos pačios veislės ir klasės kviečių, rinkose turėtume pranašumų. Juolab kad antros klasės kviečių auginimo savikaina turėtų būti sąlyginai šiek tiek mažesnė.

Persiorientuoja pagal rinkos poreikius

J.Talmantas užsiminė, kad anksčiau augintojai orientavosi į aukštesnę grūdų kokybę – ekstra ar 1 klases. Siekti aukštesnės kokybės skatino didesni kainų skirtumai.

„Kai būdavo 10, 15 ar net 20 eurų skirtumas tarp ekstra ir pirmos ar antros klasių, buvo didesnė nauda. Tačiau dabar supirkimo kainos mažėja, rinkoje reikia daugiausia antros klasės kviečių. Skirtumas tarp ekstra ir pirmos klasių yra 3–4 eurai, o tai nepadengia auginimo sąnaudų. Tad persitvarkome ir orientuojamės pagal rinkos poreikius“, – aiškino ūkininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
1.0000

ŽŪM perkėlimui į Kauną kitąmet numatoma 200 tūkst. eurų (4)

Žemės ūkio ministerijos ( ŽŪM ) perkėlimui į Kauną kitąmet iš valstybės biudžeto numatoma...

Bulvių viražai: saviškes išvešime, valgysime importines (96)

Nors ūkininkai vasarą sakė, kad bulvės gali neužaugti, tačiau jos užderėjo pakankamai gerai,...

Svitojus: dar ne visos technologinės naujovės prieinamos ūkininkams

Žemės ūkis buvo ir bus imlus inovacijoms sektorius, tačiau naujos technologijos ir priemonės turi...

Vilkai prarado baimės jausmą – pirmieji pranešimai apie puolamus žmones (256)

Praeito mėnesio pabaiga išties buvo pakankamai bauginanti keletui Kėdainių krašto gyventojų....

Lietuvos paukštynai produkciją pradėjo vežti į didžiausią Danijos mažmeninės prekybos tinklą (3)

„ KG Group “ valdomi Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai plečia gaminamos paukštienos...

Top naujienos

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (111)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

Gyvai / Pirmosios pergalės paieškos: „Žalgiris“ – „Real“ po dviejų kėlinių 38:34 (84)

Šiame sezone pergalės skonio Eurolygoje dar neragavęs Kauno „Žalgiris“ (0/2) trečiame ture...

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu (10)

Seime registruoti siūlymai įvesti bankų turto ir prekybos tinklų apyvartos mokesčius....

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (7)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (19)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

Pirmasis Nausėdos išbandymas tarp ES vilkų: kaip nenublankti prieš Grybauskaitę ir laimėti svarbiausią kovą (113)

2021–2017 m. daugiametė finansinė programa (MFF), arba paprasčiau ES biudžetas, o dar...

Neįprastoje Vilniaus vietoje įsikūręs restoranas pasikeitė neatpažįstamai, bet visos įdomybės prasideda atsivertus meniu (16)

Jau kuris laikas keliaudama iš ar į prekybos centrą „ Ozas ”, DELFI sporto centrą ar...

Tragedija „Tarzano“ aktoriaus namuose – jo žmoną, buvusią „Mis Florida“ karalienę, sutuoktinio akivaizdoje mirtinai subadė sūnus

Aktoriaus Rono Ely namuose Santa Barbaroje mirtinai subadyta moteris yra jo žmona Valerie Lundeen...

Būrys Lietuvos bėgikų estafetės principu pagerino magišką Kipchoges maratono rezultatą bėgimo galerija (1)

Ketvirtadienį vakare Vilniaus Vingio parko lengvosios atletikos stadione beveik keturios dešimtys...

Netikėtas Seimo valdybos posėdis – kaip viskas vyko iš tikrųjų (268)

Seimui ketvirtadienį panirus į teisinę krizę dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, panašu,...