Ministras taip pat ramina medienos pramonės atstovus bei miškininkus dėl neva mažėsiančios medienos pasiūlos pramonei ir pabrėžia, kad šiemet miškų kirtimo normos penkmečiui greičiausiai bus patvirtintos tokios, kokios buvo praeitus penkis metus.

S. Gentvilas: nors iššūkių netrūksta, Lietuvoje turime komfortišką situaciją

Seime vykstančioje tarptautinėje koferencijoje „Medienos pramonė – kaip rasti balansą tarp ekonomikos ir ekologijos“ aplinkos ministras vardija šiandieninius su Lietuvos miškais susijusius iššūkius.

„Pradedant ekologiniais iššūkiais dėl sanitarinių kirtimų milžiniško poreikio šiemet, prastėjančios spygliuočių ekologinės situacijos ir sausros, kuri, atrodo, užsitęs, taip pat miškų gaisrų, su kuriais kovojame jau šiandien, ir baigiant ilgalaikėmis strategijomis bei Vyriausybės planuojamais Miškų įstatymo projektais“, – vardija ministras.

Vis dėlto S. Gentvilas pabrėžia, kad Lietuvoje yra lengva ieškoti balanso tarp ekonomikos ir ekologijos, nes šalyje, anot jo, miškų plotas nuosekliai didėja, medienos kiekis ir tūris miškuose auga, o pramonė plečiasi.

„Greitu metu tapsime nebe medienos išteklių eksporto, bet importo šalimi. Lietuvoje turime komfortišką situaciją, priešingai nei yra daugelyje ES valstybių. (...). Negalime kalbėti apie deforestaciją, apie kurią daugelyje šalių yra kalbama. Iš esmės kalbame apie aforestaciją (miškų įveisimą – ELTA). (...). Taip pat turime labai griežtus įstatymus dėl miško žemės paskirties keitimo, turime ir labai principingą Seimo teisės doktriną bei konstitucinę doktriną, kad iš esmės kiekviena pastanga keisti miškų paskirtį yra ribojama. Tai leidžiama tik išskirtiniais viešo intereso atvejais“, – sako jis.

Miškų kirtimų normos nesikeis, o gal net ir didės

Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad medienos pramonės atstovai nerimauja dėl besikeičiančios miškų biomasės išeigos ir pasiūlos pramonei.

„Noriu atsakingai nuraminti, kad šiemet planuojamas miškų kirtimo normos nustatymas penkmečiui greičiausiai bus patvirtintas tame pačiame lygmenyje, o gal jis net bus didesnis negu prieš tai buvo. Labai raginu pramonę matyti skaičius tokius, kokie jie yra įstatymo projektuose, Vyriausybės nutarimuose, ir nekalbėti emocijomis, kurių tarp miškininkų ir pramonės atstovų gana gausu.

Pastaruoju metu buvo nejauku skaityti Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininko Aido Pivoriūno komentarus, kur jis pavadino Lietuvos saugomų teritorijų plėtrą Kremliaus arba Rytų valstybių užsakytu projektu. Tai nėra balanso paieška. Tokie pasisakymai yra radikalūs“, – sako S. Gentvilas.

Ministras ragina susilaikyti nuo radikalių pasisakymų, kurie pastaruoju metu yra girdimi iš skirtingų pusių – tiek iš gamtininkų, tiek iš medienos pramonės atstovų, miškininkų.

„Gamtininkai skirtingai traktuoja rezervinių miškų perdavimą urėdijai. Mes darome istorinius žingsnius – net 8 proc. šalies miškų neturėdavo savininko, per šiuos ir kitus metus kiekvienas Lietuvos miško plotas turės savininką.

Kita vertus, raginu miškininkų ir pramoninkų bendruomenę nematyti baimių ten, kur jų nėra, nes Vyriausybės netrukus teikiama bei paviešinta Miškų įstatymo naujoji redakcija atstovauja ir pramonės interesus, ir panaikina ribojimus, kurių siekta eilėje rezoliucijų, visuotinių susirinkimų. Tie ribojimai bus panaikinti tiek mokestinėje aplinkoje, tiek miškų nuosavybės ribojime, tiek kirtimų leidimų administracinėje naštoje – tai, ko siekia pramonė, yra šiuose projektuose. Kviečiu matyti balansą“, – sako S. Gentvilas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės