aA
Kol partiečių ir rinkiminių komitetų desantai intensyviai važinėja po savivaldybių gyvenvietes, žadėdami naujas investicijas ir darbo vietas, valstiečių-žaliųjų valdoma Aplinkos ministerija užsimojo esamas darbo vietas regionuose naikinti. Tūkstančiais.
Dr. Algis GaižutisLietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas

Nepamatuotiems žaliųjų lūkesčiams patenkinti reikės naujų ar didesnių mokesčių – ar visuomenė tam tikrai pasirengusi?

Apie dėl pataikavimo rėksmingiems „medžių mylėtojams“ gręsiančius ilgalaikius milijardinius nuostolius ūkiui ir valstybės biudžetui nutylima, nes tuomet reikėtų rinkėjams garsiai pasakyti, kad netrukus teks didinti mokesčius. Nepamatuotos fantazijos kainuos. Visiems. Arba nebus iš ko finansuoti algų biudžetininkams ir paramos šeimoms didinimo, viešųjų erdvių tvarkymo ir kitų patraukliai skambančių rinkiminių pažadų. Jau žinoma, kad ES fondų paramos lėšų upeliai ateinančiu finansiniu laikotarpiu Lietuvai senka net ketvirtadaliu. Tad iš šio šaltinio pilnomis rieškučiomis irgi nebus ko semti.

Likęs be nuolatinės galvos ministerijos politinis ekokratų „bebrynas“ tarpuvaldžiu skuba tiek radikaliai suvaržyti ūkinę veiklą didžiuliuose miškų plotuose, kad galimos neigiamos pasekmės šokiravo visą miškų sektoriaus bendruomenę. Yra ir besidžiaugiančių atsiveriančiomis naujomis galimybėmis. Tikrieji rėmėjai – tai milijoninių ES projektų įsisavinimo aplinkosaugoje profesionalai, juk už jau įgyvendintus draudimus ir esamas saugomas teritorijas pinigėlių antrą kartą neskiriama. Finansavimui gauti reikia kaskart sumanyti kažką naujo. Aplinkosauga jau senokai kai kam pasidarė ypač piniginga sritis.

Schemos naudojamos subtilios, sudėtingos, viską sumaniai pridengiant emocine meilės gamtai širma. Tuomet iš šalies žiūrintiems viskas lygtai miglotai gražu ir žalia.

Naivių entuziastų palaikomo agresyvaus savanaudiškumo siūlymų kaina – milijardai eurų.

Pačiai Aplinkos ministerijai pavaldžių trijų institucijų parengtoje Pažymoje1 paskaičiuota, kad dėl ūkinės veiklos nutraukimo ar suvaržymo vien tik naujai miškuose norimose steigti saugomose teritorijose, kasmet medienos paruošimas sumažės nuo 1,1 iki 2,8 mln. m3, kas atitinka 36,2 iki 84,8 mln. EUR negautų kasmetinių pajamų tik už žaliavinę medieną, urėdijos ir miškų savininkų nesumokėti mokesčiai (neskaitant PVM, kuro akcizo ir kt.) kiekvienais metais siektų nuo 12 iki 28 mln. EUR, kompensacijos privačių miškų savininkams už ekonominius praradimus siektų nuo 17,2 iki 40,7 mln. eurų per metus.

Socialinis poveikis šalies miškų ūkyje irgi būtų skaudus- prognozuojamas sumažėjimas nuo 906 iki 2236 darbo vietų. Apibendrinant, negautos pajamos, nesukurta pridėtinė vertė, nesumokėti mokesčiai įvertinti 1,5 – 2 mlrd. EUR, būtinos pagal galiojančius įstatymus išmokėti skurdžios kompensacijos - 700 mln. EUR2. O juk be naujai steigiamų saugomų teritorijų siekiama stipriai suvaržyti medžiapjūtę dar ir likusiuose miškuose. Kokios būtų tokių visomis prasmėmis „žalių“ užmačių pasekmės, netgi nesiimta paskaičiuoti. Neįvertinta, kiek darbo vietų sumažėtų transporto, medienos pramonės įmonėse. To netgi vengiama, nes pilna informacija labai nepatogi norint kaštus suvisuomeninti, o naudą savintis.

Praktinio darbo greičiausiai visai neragavusių vadinamųjų „profesionalų“ politikų spaudžiami (bei „vertybiniais pokalbiais“ tildomi) pavaldiniai sukurpė su miškininkystės mokslo elementoriumi ir sveika logika prasilenkiančius miškų įstatymo bei miško kirtimo taisyklių pataisų projektus. Su „stumiamais“ pakeitimais susipažinę profesionalūs miškininkai ir mokslininkai, miškų savininkai, miško darbų rangovų bei medienos pramonės atstovai griežtai sukritikavo ministerijos užmojus.

Žinomas šalies miškininkas prof. Andrius Kuliešis nesenai perspėjo, kad realizavus šiuos sumanymus apie 45 proc. šalies miškų ūkinė veikla bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Palyginimui, šiuo metu tik į saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro apie 33 proc. ploto (neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose III-IV gr. miškuose). Tai nematytas apribojimų mastas, jei palyginti su kitomis ES šalimis, kuris gali būti nė motais tik į ES milijonais finansuojamų projektų „įsisavinimą“ orientuotai Lietuvos aplinkosaugai.

Ūkininkavimas saugo gamtą labiau nei jokios veiklos nevykdymas

Akivaizdu, kad derėtų ieškoti optimalių sprendimų, pagal patarlę „septynis kartus pamatuok ir vieną – kirpk“. O šiuo metu sprendimus siekiama priimti nematavus nei karto. Apie praktikoje pasitvirtinusį principą „saugoti naudojant“ nenorima net girdėti. Pasak asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, įvedus tokio masto apribojimus reiktų stabdyti ne tik ūkinę veiklą miškuose, bet ir uždaryti pagrindines šalies medienos pramonės įmones.

Miškų ir žemės savininkai tikrai už darnų ūkininkavimą. Dar daugiau – savo mišku besirūpinantis ir užtikrintas įdėtų pastangų rezultatu jo šeimininkas – didžiausia garantija miškų ir juose tarpstančios gyvybės išsaugojimui bei gausinimui. To tikrai nepadarys pašalietis. Juk ir aplinkosaugininkų 2011-2014 metais už 3,52 mln. EUR atlikta Europos Bendrijai svarbių gamtinių vertybių inventorizacija parodė, kad 2/3 jų yra susitelkę ūkiniuose miškuose, o ne vienu ypu įsteigtose saugomose teritorijose. Tvarus miškininkavimas yra ne problema, o daugelio problemų sprendimas aplinkosaugoje, klimato kaitos poveikio mažinime, palankesnės žmogui aplinkos kūrime.

Tačiau, kuomet politikams trūksta žinių ar praktinės patirties, dažniausiai pasirenkamas populistinis sprendimas: drausti, bausti, neleisti. Ir dar prisidengiama – neva to reikalauja Europos Sąjunga. O tai ne tik kad glumina, kerta pasitikėjimą teisine valstybe (juk Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos aiškios privačią nuosavybę ginančios nuostatos), bet ir kompromituoja pačią aplinkos apsaugos idėją. Be žemės ir miško savininkų aktyvaus įsitraukimo visos aplinkosaugos iniciatyvos jų žemėje yra tik brangiai kainuojanti aplinkosaugos butaforija.

O kaip į tai sureaguos rinkėjai regionuose per netrukus vyksiančius savivaldos rinkimus greitai pamatysime.

Išnašos

1. Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos 2019-01-23 parengta PAŽYMA apie pagrindinių ir kitų kirtimų nutraukimo Europos Buveinių svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais.

2. Valstybinės miškų tarnybos vadovo dr. Alberto Kasperavičiaus pranešimą „Papildomų apribojimų kirtimams EB svarbos miško buveinėse galimas ekonominis ir socialinis poveikis“ rasite: http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/5_Albertas%20Kasperavicius_ekonominis%20socialinis%20apribojimu%20poveikis_2019-02-21.pptx

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.2000

Skaičiuoja didesnes vilkų šeimynas – avis plėšrūnai rėžia be gailesčio (70)

Utenos rajono gyvulių augintojai šiais metais nebe pirmą kartą skaičiuoja nuostolius. Tauragnų,...

Perdirbėjai sako, kad didieji ūkiai grįžo pas juos ir žaliavos eksportą sumažino (5)

Lietuviško pieno užsienyje parduodama mažiau, o namų rinkoje - daugiau Lietuvos ūkiai dėl...

„Samsonui“ tūkstančio eurų bauda už vartotojų klaidinimą (3)

Mėsos perdirbimo bendrovė „ Samsonas “ nubausta už vartotojų klaidinimą reklmuojant jos...

Verslas, metų metais maitinęs tūkstančius šeimų, pradėjo byrėti (179)

Kelerius metus didėjęs medaus rinkos burbulas, panašu, šiemet sprogo. Žemės ūkio ministerijai...

Kaip šiemet bėga obuolių sultys ir kuo profesionalai jas pataria pagardinti (11)

Pavasarinės šalnos, išgąsdinusios ūkininkus ir sodininkus, parodė tikrąjį savo veidą rudenį....

Top naujienos

Orai: teks pratintis prie darganos (1)

Artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems aktyvus Atlanto ciklonas, jis neš vėjuotus,...

Kai skiriasi garsūs ir įtakingi: įvardijo didžiausią viešumo žalą ir naudą (40)

Vieni visuomenėje žinomi, garsūs ir įtakingi asmenys savo asmeninio gyvenimo dramas bando slėpti...

„Raganiaus“ autorius Andrzejus Sapkowskis: kvailių širdys yra pramogų namuose (37)

„Taip, kai kurie mano herojai konservatyvūs. Jie išpažįsta tvirtas klasikines vertybes”, –...

Jau ruošiasi naujai erai: 4G sujungė žmones, o 5G sujungs daiktus (161)

5G vadinamos mobiliojo ryšio technologijos leis darbus atlikti greičiau, paprasčiau ir nuotoliniu...

Giedrė Kilčiauskienė atsakė į intriguojančius vaikų klausimus: kam reikalingi „influenceriai“ ir kur dingo sniegas? (9)

Muzikinių grupių „Pieno lazeriai" ir „Empti" vokalistė Giedrė Kilčiauskienė ne iš...

Rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas regi „Žalgirį“ atkrintamosiose, savo buvusių klubų – ne (1)

Rezultatyviausiam Eurolygos krepšininkui skiriamą Alphonso Fordo apdovanojimą praėjusį sezoną...

Ekspertas apie Rusijos kariuomenę: net sovietmečiu taip nebūdavo (569)

Pastarųjų dvidešimties metų Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai Andrejus Soldatovas ir...

Psichologė patarė, kaip pasirinkti palankiausius gyvenimo sprendimus

Kiekvieną dieną mes priimame sprendimus. Sprendžiame, ką valgyti, ką rengtis, kur eiti, ką...

10 geriausių Europos poilsio vietų atostogoms prie ežerų ir upių

Rudens pradžia – idealiausias metas keliauti. Turistų minios atslūgsta, alinanti kaitra – taip...