„Šią sumą numatyta skirti liūčių pažeistų melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstravimui, melioracijos infrastruktūros statinių atstatymui (tiltų, pylimų, tvenkinių užtvankų hidrotechnikos statinių rekonstravimui), pažeistų drenažo sistemų rekonstravimui“, – Eltai sakė Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Vaičiūnė.
Europarlamentarai taip pat nusprendė skirti paramą ir kitoms pernai nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms Europos Sąjungos valstybėms: daugiau kaip 12 mln. eurų – nuo audrų nukentėjusiai Lenkijai, 2,5 mln. eurų – nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Graikijai ir daugiau kaip 2 mln. eurų – nuo potvynių nukentėjusiai Bulgarijai.
Pasak J. Vaičiūnės, 2017 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais iškritę gausūs krituliai sukėlė ilgalaikę žalą ūkininkų pasėliams, dėl to žuvo derlius 77,5 tūkst. ha plote. Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad labiausiai nukentėjo žieminiai pasėliai, šiai žalai kompensuoti Lietuvos ūkininkams jau išmokėjo 9,12 mln. eurų.
EP vertinimu, pernai vasarą ir rudenį Lietuva buvo veikiama nuolatinių liūčių, kai prisotintas vandens dirvožemis buvo nepajėgus sugerti vandens pertekliaus. Dėl to kilo potvyniai, pridarę nuostolių infrastruktūrai ir žemės ūkio sektoriui.
Per kelis 2017 metų mėnesius kritulių lygis Lietuvoje įprastą rodiklį viršijo 280 proc. Tai lėmė, kad drenažo sistemos buvo perkrautos ir nepajėgė susidoroti su lietumi. Liūtys tais metais pažeidė per 100 kilometrų kelių, o 2017 m. spalio 4 d. Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija.
Skaičiuojama, kad liūčių padaryta žala Lietuvai iš viso siekė 407,4 mln. eurų.
