aA
Nors ekologinės žemdirbystės mastas Europoje nėra itin didelis, ekologiškų produktų rinka kasmet vis auga. Didžiausią įtaką jai daro nauji vartotojų įpročiai ir mitybos tendencijos, į kurias svarbu atsižvelgti ir Lietuvos ūkininkams, užsiimantiems ekologine žemdirbyste.
Ekologija
Ekologija
© Organizacijos nuotr.

Virtualioje konferencijoje „Ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos“ rinkos ekspertai atskleidė, kokie žemės ūkio produktai šiemet bus „ant bangos“, o kokie žemdirbiams gali atnešti nuostolius, rašoma pranešime.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos ekologinės produkcijos rinka išaugo dvigubai ir kasmet ūgteli maždaug apie 2 proc. Pernai Europos Sąjungos mažmeninės prekybos ekologiniais produktais rinka siekė 37,4 mlrd. eurų. Beveik ketvirtadalį jos (10,9 mlrd. eurų) sudaro viena šalis – Vokietija.

Skaičiuojama, kad ES gyventojas ekologiškai užaugintiems produktams per metus vidutiniškai išleidžia 76 eurus. Tuo metu danai ir šveicarai tam skiria keturis kartus daugiau – 312 eurų.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, ekologiškai užaugintų produktų suvartojimas siekia vos 1 procentą, todėl didžioji dauguma šalies ekologiniuose ūkiuose užaugintos produkcijos eksportuojama į Senosios Europos šalis.

Pernai (rugpjūčio-gruodžio mėn.) iš ekologinių Lietuvos ūkių supirkta ir eksportuota virš 144 tūkstančių tonų ekologinių žaliavų (grūdų, ankštinių produktų bei rapsų). Didžiąją dalį sudarė ekologiški kviečiai – 76 474 tonos ir avižos – 21 444 tonos.

Kokie produktai turės paklausą šiemet?

„Toks klausimas kiekvieną rudenį ir pavasarį prieš sėją kyla daugeliui ekologine žemdirbyste užsiimančių ūkininkų. Kaip matyti iš statistikos, daugiausia Lietuvos ūkiuose auginama ekologiškų kviečių – šią kultūrą ūkininkai moka auginti, ją lengva realizuoti rinkoje, tačiau toli gražu ne visuomet ji žemdirbiams atneša prognozuotą pelną“, – teigia tarptautine grūdų prekyba užsiimančios AB „Linas Agro“ prekybos vadovė Elvyra Zalatorienė, besisukanti ekologinių produktų prekybos versle jau septynerius metus.

Praėjęs sezonas kviečių augintojams buvo itin palankus – užaugintas rekordinis derlius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos rinkose. Sukaupti šios kultūros rezervai – todėl jų paklausa šiais metais gali būti ženkliai mažesnė.

„Ekologinių produktų rinkoje jau keletą pastarųjų metų įsivyrauja naujos tendencijos, kurias lemia kintantys mitybos įpročiai. Populiarėjant veganinei mitybai maisto pramonėje auga baltyminių produktų poreikis ir tarptautinėse žaliavų rinkose pastebimai išaugo žirnių paklausa. Pernai ekologiškų lietuviškų žirnių eksportas siekė vos 13 380 tonų. Ši kultūra, kaip puikus baltymų šaltinis, veganiškų maisto produktų gamyboje sparčiai keičia sojų pupeles, kurios žmonėms dažnai sukelia alerginių reakcijų. Ūkininkai, kurie dar svarsto, kokias kultūras geriausiai apsimokėtų auginti, šį sezoną gali išnaudoti palankią rinkos situaciją“, – pasakoja E. Zalatorienė.

Be to žirniai – ne tik paklausi žaliava, bet ir sėjomainai tinkantis augalas, kuris praturtina žemę azotu ir didina derlingumą.

Ekologija
Ekologija
© Organizacijos nuotr.

Grikiai – tai dar viena kultūra, į kurią šį sezoną palanku investuoti. Per praėjusį pusmetį lietuviškų ekologiškų grikių eksportas siekė vos 3 tūkst. tonų. „Lietuvoje užauginamų ekologiškų grikių kiekis yra labai nedidelis. Tuo metu jų paklausa auga, ypač aukštesnio pragyvenimo lygio rinkose –tokiose kaip Prancūzija, Italija, Vokietija – kuriose vartotojai labai domisi sveika mityba. Populiarėjant dietoms be glitimo, kurio netoleruoja daugelis žmonių, grikiai tampa alternatyva kitoms grūdinėms kultūroms, tokioms kaip kviečiai, avižos ar rugiai“, – pažymi „Linas Agro“ specialistė E. Zalatorienė.

Soros, kurioms puikiai tinka Lietuvos klimatas, šį sezoną taip pat galėtų būti sėkmingu ūkininkų pasirinkimu. Ši kultūra, kaip ir grikiai, neturi glitimo, todėl turi gerą realizacijos potencialą.

Seniausia kviečių rūšis spelta – taip pat labai tinkama ekologinei žemdirbystei. Šiuos grūdus nuo ligų ir kenkėjų saugo juos dengiantys žiedažvyniai, todėl speltos apsaugai nereikalingi pesticidai, kurie naudojami auginant paprastuosius kviečius. Nors ši kultūra turi glitimo, jo struktūra skiriasi nuo kitų kviečių ir todėl nesukelia alerginių reakcijų.

Dėl šių savybių, speltos grūdai, pasak A. Zalatorienės, yra ir išlieka populiaria žaliava maisto pramonėje ir jau antrus metus iš eilės jų supirkimo kainos džiugina ūkininkus. „Grūdų supirkėjai stengiasi sudaryti išankstines pirkimo sutartis, kad užsitikrintų šių grūdų didesnius kiekius, o javapjūtės metu aruodai šluote šluojami. Ūkininkai, kurie turėjo kantrybės ir vietos sandėliavimui, praėjusį sezoną pardavė speltos derlių už gerokai aukštesnę nei 500 Eur už toną kainą ir džiaugėsi geru pelnu. Pirkėjai jau dabar aktyviai domisi būsimo derliaus spelta, todėl šie grūdai neturėtų prarasti paklausos ir šį sezoną“, – dalinasi įžvalga E.Zalatorienė.

Nišos rinkoje ieškantiems ūkininkams palankus metas pasidomėti ir ekologinių salyklinių miežių auginimo galimybėmis. Šios kultūros, naudojamos aludarystėje, pasiūla rinkoje šiuo metu nėra didelė, o jų supirkimo kaina dvigubai didesnė nei maistui ar pašarams gaminti skirtų ekologinių miežių.

Gero uždarbio gali tikėtis ir ūkininkai, auginantys aliejinių augalų grupei priskiriamus ekologinius kmynus, kurių supirkimo kaina kasmet siekia apie 2 000 eurų už toną. Tačiau sėkmingai realizuojami tik tokie kmynai, kurių aliejingumas siekia bent 3 proc.

Pastaraisiais metais rinkoje susiformavo ekologinių rugių perteklius, jų kainų lygis prilygo neekologiškai augintiems. Tam yra kelios priežastys, viena jų ta, kad ruginė duoną vartojama palyginti nedidelėje teritorijoje (Suomijoje, Baltijos šalyse bei Vokietijoje), tačiau ir šiose šalyse ruginę duoną išstumia vis labiau populiarėjantys speltos miltų gaminiai.

Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje ir ES: skaičiai ir faktai

Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.

Lietuvoje ekologine žemdirbyste užsiima 2731 sertifikuoti ūkiai, jų dirbami plotai siekia 246 tūkst. hektarų, iš kurių 150 tūkst. hektarų sudaro ariama žemė, o likę – pievos. Europos Sąjungoje ekologine žemdirbyste užsiima apie 330 tūkst. ūkių, kurie Eurostat duomenimis 2019 metais dirbo virš 13,8 mln. ha žemės. Šios srities lyderės – Austrija ir Estija. Šiose šalyse daugiau kaip 20 proc. dirbamos žemės skiriama ekologinei žemdirbystei.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Svitojus: per kelis mėnesius žemės ūkio politika keitėsi 8 kartus, supirkti agregatai rūdija, nes nebereikalingi (20)

Laidoje Delfi tema kalbėta apie tai, kodėl mūsų žemės ūkio politika niekaip nepajuda iš...

Kas yra tarptautiniai sertifikatai ir kuo jie naudingi ūkininkams

Modernaus ir pasaulinius standartus atitinkančio ūkio kūrimas reikalauja daug pastangų ištisus...

Ūkininkai apie Žaliąjį kursą: iš ŽŪM girdime tik kokios priemonės bus įvestos nenumatant joms finansavimo (3)

Žemės ūkio taryba susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku priekaištavo, kad dėl...

Leidimai ūkininkams įsigyti gazolių – nuo liepos 7 d. (1)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad leidimai ūkininkams įsigyti lengvatinių...

Suskaičiavo apleistą žemę – kas rekordininkai (5)

Šalyje apleistų žemių plotas ir toliau stabiliai mažėja – šiuo metu Lietuvoje užfiksuota...

Top naujienos

Po ilgos kovos motina įrodė, kad jos 7-metė dukra nėra kalta dėl „Maximoje“ kilusio gaisro (124)

Septynmetės mergaitės motinai prireikė daugybės laiko ir jėgų, kad įrodytų, jog jos mažametė...

Vilnietis nusivylęs neseniai įsigaliojusia tvarka: tą patį mokestį turi mokėti du kartus (44)

Ir vystytojai, ir fiziniai asmenys, norintys statyti namą, kuriam reikalingas statybą leidžiantis...

Mačiulis paaiškino, kodėl ėjo pasveikinti maršo dalyvių: slėptis būtų buvę negražu, išeiti galvojo ir Nausėda

Su „Didžiojo Šeimos gynimo maršo“ protesto dalyviais ketvirtadienį prie Prezidentūros išėjo...

Grįžęs į Rusiją Putinas ėmėsi „ginti“ Bideną, bet užsipuolė jo atstovę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po trečiadienį Ženevoje vykusio viršūnių susitikimo...

Vaida Kurpienė | D+

Ką valgyti? Su Vaida Kurpiene: kenčiantiems nuo aknės ar žvynelinės – štai kaip turėtumėte maitintis

Kenčiate nuo aknės ar žvynelinės? Metas atkreipti dėmesį į tai, ką valgote. Ko negalima...

Milijonai trūkstamų darbo vietų verčia infliacijos „vanagus“ gerai pagalvoti (21)

Viena iš priežasčių, kodėl tiek daug politikos formuotojų nepanikuoja dėl infliacijos, yra ta,...

Danielius Bunkus Vilniaus centre pastebėtas su britų milijardieriumi Johnu Caudwellu: Lietuvoje vieši ir Modesta Vžesniauskaitė (55)

Milijardierius Johnas Caudwellas kartu su neseniai kūdikio susilaukusia žmona buvusia olimpiete...

Visus įveikti atrankoje nusiteikusiam Dončičiui liūdna dėl lietuviams gerai žinomo specialisto Dalase – permainų metas (11)

Luka Dončičius pažymi dar ničnieko nelaimėjęs NBA lygoje, bet dabar didžiausias jo tikslas...

Vilniuje, bute, rasti negyvi motina ir sūnus – manoma, mirė apsinuodiję (15)

Birželio 17 d., apie 19 val. 25 min., Vilniuje, Tyzenhauzų g., bute, rasti dviejų mirusių žmonių...

Artur Swan prabilo apie skausmingas skyrybas: aš norėjau ramesnio gyvenimo (25)

Aktyvaus gyvenimo būdo tinklaraščio „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos gyvensenos ir...