aA
Nors ekologinės žemdirbystės mastas Europoje nėra itin didelis, ekologiškų produktų rinka kasmet vis auga. Didžiausią įtaką jai daro nauji vartotojų įpročiai ir mitybos tendencijos, į kurias svarbu atsižvelgti ir Lietuvos ūkininkams, užsiimantiems ekologine žemdirbyste.
Ekologija
Ekologija
© Organizacijos nuotr.

Virtualioje konferencijoje „Ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos“ rinkos ekspertai atskleidė, kokie žemės ūkio produktai šiemet bus „ant bangos“, o kokie žemdirbiams gali atnešti nuostolius, rašoma pranešime.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos ekologinės produkcijos rinka išaugo dvigubai ir kasmet ūgteli maždaug apie 2 proc. Pernai Europos Sąjungos mažmeninės prekybos ekologiniais produktais rinka siekė 37,4 mlrd. eurų. Beveik ketvirtadalį jos (10,9 mlrd. eurų) sudaro viena šalis – Vokietija.

Skaičiuojama, kad ES gyventojas ekologiškai užaugintiems produktams per metus vidutiniškai išleidžia 76 eurus. Tuo metu danai ir šveicarai tam skiria keturis kartus daugiau – 312 eurų.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, ekologiškai užaugintų produktų suvartojimas siekia vos 1 procentą, todėl didžioji dauguma šalies ekologiniuose ūkiuose užaugintos produkcijos eksportuojama į Senosios Europos šalis.

Pernai (rugpjūčio-gruodžio mėn.) iš ekologinių Lietuvos ūkių supirkta ir eksportuota virš 144 tūkstančių tonų ekologinių žaliavų (grūdų, ankštinių produktų bei rapsų). Didžiąją dalį sudarė ekologiški kviečiai – 76 474 tonos ir avižos – 21 444 tonos.

Kokie produktai turės paklausą šiemet?

„Toks klausimas kiekvieną rudenį ir pavasarį prieš sėją kyla daugeliui ekologine žemdirbyste užsiimančių ūkininkų. Kaip matyti iš statistikos, daugiausia Lietuvos ūkiuose auginama ekologiškų kviečių – šią kultūrą ūkininkai moka auginti, ją lengva realizuoti rinkoje, tačiau toli gražu ne visuomet ji žemdirbiams atneša prognozuotą pelną“, – teigia tarptautine grūdų prekyba užsiimančios AB „Linas Agro“ prekybos vadovė Elvyra Zalatorienė, besisukanti ekologinių produktų prekybos versle jau septynerius metus.

Praėjęs sezonas kviečių augintojams buvo itin palankus – užaugintas rekordinis derlius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos rinkose. Sukaupti šios kultūros rezervai – todėl jų paklausa šiais metais gali būti ženkliai mažesnė.

„Ekologinių produktų rinkoje jau keletą pastarųjų metų įsivyrauja naujos tendencijos, kurias lemia kintantys mitybos įpročiai. Populiarėjant veganinei mitybai maisto pramonėje auga baltyminių produktų poreikis ir tarptautinėse žaliavų rinkose pastebimai išaugo žirnių paklausa. Pernai ekologiškų lietuviškų žirnių eksportas siekė vos 13 380 tonų. Ši kultūra, kaip puikus baltymų šaltinis, veganiškų maisto produktų gamyboje sparčiai keičia sojų pupeles, kurios žmonėms dažnai sukelia alerginių reakcijų. Ūkininkai, kurie dar svarsto, kokias kultūras geriausiai apsimokėtų auginti, šį sezoną gali išnaudoti palankią rinkos situaciją“, – pasakoja E. Zalatorienė.

Be to žirniai – ne tik paklausi žaliava, bet ir sėjomainai tinkantis augalas, kuris praturtina žemę azotu ir didina derlingumą.

Ekologija
Ekologija
© Organizacijos nuotr.

Grikiai – tai dar viena kultūra, į kurią šį sezoną palanku investuoti. Per praėjusį pusmetį lietuviškų ekologiškų grikių eksportas siekė vos 3 tūkst. tonų. „Lietuvoje užauginamų ekologiškų grikių kiekis yra labai nedidelis. Tuo metu jų paklausa auga, ypač aukštesnio pragyvenimo lygio rinkose –tokiose kaip Prancūzija, Italija, Vokietija – kuriose vartotojai labai domisi sveika mityba. Populiarėjant dietoms be glitimo, kurio netoleruoja daugelis žmonių, grikiai tampa alternatyva kitoms grūdinėms kultūroms, tokioms kaip kviečiai, avižos ar rugiai“, – pažymi „Linas Agro“ specialistė E. Zalatorienė.

Soros, kurioms puikiai tinka Lietuvos klimatas, šį sezoną taip pat galėtų būti sėkmingu ūkininkų pasirinkimu. Ši kultūra, kaip ir grikiai, neturi glitimo, todėl turi gerą realizacijos potencialą.

Seniausia kviečių rūšis spelta – taip pat labai tinkama ekologinei žemdirbystei. Šiuos grūdus nuo ligų ir kenkėjų saugo juos dengiantys žiedažvyniai, todėl speltos apsaugai nereikalingi pesticidai, kurie naudojami auginant paprastuosius kviečius. Nors ši kultūra turi glitimo, jo struktūra skiriasi nuo kitų kviečių ir todėl nesukelia alerginių reakcijų.

Dėl šių savybių, speltos grūdai, pasak A. Zalatorienės, yra ir išlieka populiaria žaliava maisto pramonėje ir jau antrus metus iš eilės jų supirkimo kainos džiugina ūkininkus. „Grūdų supirkėjai stengiasi sudaryti išankstines pirkimo sutartis, kad užsitikrintų šių grūdų didesnius kiekius, o javapjūtės metu aruodai šluote šluojami. Ūkininkai, kurie turėjo kantrybės ir vietos sandėliavimui, praėjusį sezoną pardavė speltos derlių už gerokai aukštesnę nei 500 Eur už toną kainą ir džiaugėsi geru pelnu. Pirkėjai jau dabar aktyviai domisi būsimo derliaus spelta, todėl šie grūdai neturėtų prarasti paklausos ir šį sezoną“, – dalinasi įžvalga E.Zalatorienė.

Nišos rinkoje ieškantiems ūkininkams palankus metas pasidomėti ir ekologinių salyklinių miežių auginimo galimybėmis. Šios kultūros, naudojamos aludarystėje, pasiūla rinkoje šiuo metu nėra didelė, o jų supirkimo kaina dvigubai didesnė nei maistui ar pašarams gaminti skirtų ekologinių miežių.

Gero uždarbio gali tikėtis ir ūkininkai, auginantys aliejinių augalų grupei priskiriamus ekologinius kmynus, kurių supirkimo kaina kasmet siekia apie 2 000 eurų už toną. Tačiau sėkmingai realizuojami tik tokie kmynai, kurių aliejingumas siekia bent 3 proc.

Pastaraisiais metais rinkoje susiformavo ekologinių rugių perteklius, jų kainų lygis prilygo neekologiškai augintiems. Tam yra kelios priežastys, viena jų ta, kad ruginė duoną vartojama palyginti nedidelėje teritorijoje (Suomijoje, Baltijos šalyse bei Vokietijoje), tačiau ir šiose šalyse ruginę duoną išstumia vis labiau populiarėjantys speltos miltų gaminiai.

Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje ir ES: skaičiai ir faktai

Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.

Lietuvoje ekologine žemdirbyste užsiima 2731 sertifikuoti ūkiai, jų dirbami plotai siekia 246 tūkst. hektarų, iš kurių 150 tūkst. hektarų sudaro ariama žemė, o likę – pievos. Europos Sąjungoje ekologine žemdirbyste užsiima apie 330 tūkst. ūkių, kurie Eurostat duomenimis 2019 metais dirbo virš 13,8 mln. ha žemės. Šios srities lyderės – Austrija ir Estija. Šiose šalyse daugiau kaip 20 proc. dirbamos žemės skiriama ekologinei žemdirbystei.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Tiesioginių išmokų apmokestinimas – šokas ūkininkams: vardija, kas nutiktų (51)

Laidoje Delfi tema kalbėjome apie tai, kas nutiks Lietuvoje apmokestinus tiesiogines išmokas ir...

Navickas įvardino didžiausią sofos ūkininką valstybinėje žemėje – plotai ir sumos įspūdingi (62)

Nors valstybė metų metais kovoja su sofos ūkininkais ir stengiasi, kad tiesioginės išmokos...

Urėdija žievėgraužių žvalgymui pasitelkia bepilotes skraidykles

Kaip ir kasmet, Valstybinių miškų urėdija vykdo žievėgraužių žvalgymą, siekiant išvengti...

Pakeistas KPP paraiškų priėmimo grafikas

Pakeistas paramos paraiškų priėmimo 2021 metais grafikas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020...

Svitojus: per kelis mėnesius žemės ūkio politika keitėsi 8 kartus, supirkti agregatai rūdija, nes nebereikalingi (21)

Laidoje Delfi tema kalbėta apie tai, kodėl mūsų žemės ūkio politika niekaip nepajuda iš...

Top naujienos

Dėl COVID-19 virš Europos tvenkiasi juodi debesys: liūdnas pavyzdys jau yra PSO: nekartokime klaidos (68)

Europoje nerimą kelia itin sparčiai plintanti delta koronaviruso atmaina, pirmiausiai aptikta...

Net nežinojęs apie baudą, sulaukė antstolių pinigų nuskaitymo: sako jokių įspėjimų negavęs (20)

Kaunietis Artūras sakosi likęs nemaloniai nustebintas, kai vieną dieną antstoliai nei iš šio,...

Neišnaudotų progų specialistais tapę ispanai Euro 2020 turnyre dar kartą sužaidė lygiosiomis (53)

Europos futbolo čempionate vis dar be pergalių lieka Ispanijos nacionalinė ekipa. Šeštadienį E...

Lietuvoje temperatūra kils net iki +34: sinoptikai skelbia, kada tikėtis lietaus

Sekmadienį rytas vėl išauš šviesus, giedras ir labai šiltas. Po vidurdienio debesų kiek...

Vaidas Mikaitis | D+

Pokalbis su baltaruse lietuvį pribloškė: aš geriau savo nuogos nuotrauką atsiųsiu nei kalbėsiu apie politiką (2)

Apie Baltarusiją dabar šneka visi kas netingi. Ir net tie kas tingi irgi šneka, nes kitaip...

Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše figūravęs lietuvis įkliuvo po 13 metų slapstymosi, bet teisingumo laukia laisvėje kaltinamas nugirdytos paauglės išprievartavimu (91)

Prieš 14 metų iš Lietuvos sprukęs Evaldas R. ilgą laiką figūravo labiausiai ieškomų...

Jogintė Užusienytė | D+

Jeigu su antra puse miegate atskirai, sukluskite: tai apie jūsų santykius pasako daugiau nei galvojate (2)

Miegoti kartu ar atskirai? Turbūt retai tenka išgirsti tokį klausimą svarstančią sutuoktinių...

Rezultatyviausiame Euro 2020 trileryje Vokietija įveikė titulą ginančius portugalus (168)

Europos futbolo pirmenybėse rezultatyviausias rungtynes sužaidė vieni iš F grupės favoritų....

Tris vaikus auginanti Inga apie jos šeimai lemtingą vakarą: tuo metu net negalvojau, kad tai bus pradžia viso to, ką dabar turiu (35)

Klaipėdiečiais Inga ir Vitalijus Gargasai – Delfi ir varškės sūrelių „ Magija “ bei...

Padidėję limfmazgiai gali signalizuoti apie rimtas ligas – vienoje vietoje jie ypač pavojingi (14)

Vienas iš gana dažnų ligos požymių yra padidėję limfmazgiai . Juos dažniausiai bandome...