Kaip Eltai anksčiau sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, ministerija yra išsiuntusi raštus Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir „Ekoagros“, prašydama, kad jie netaikytų sankcijų nuo sausros nukentėjusiems ūkiams ir žiūrėtų į ūkininkus „palankiai“.
„Ministerija prašė mūsų nuomonės, kaip tikrintojų. Iš tikrųjų pozicija mūsų tokia, kaip ir ministerijos: kuo palankiausios sąlygos ūkininkams, kad jie galėtų ūkininkauti, nes ir mūsų funkcija yra ne tik tikrinti, bet ir skatinti, užtikrinti palankias sąlygas.
Iki šiol kiekvienais metais turėdavo ministras, atsižvelgdamas į force majeure situaciją, ar tai būtų sausra, ar lietūs, turėjo išleisti atskirą įsakymą. Dabar, kai ministerija inicijavo taisyklių pakeitimą, to daryti nereikės, galios normalus teisinis aktas ir atsižvelgdama į jį „Ekoagros“ dirbs“, - Eltai sakė G. Labanauskas.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) antradienį įregistravo ir pateikė derinimui Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektą. Jame siūloma, kad atvejais, kai laukai sertifikuojant įvardijami kaip ypatingai mažo derliaus, ir jie buvo paveikti nenugalimos jėgos ir išimtinių aplinkybių, susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkininkas turėtų pateikti pažymą, liudijančią apie ypatingai mažą derlių arba apie jo nebuvimą, išduotą savivaldybės.
Tačiau jei dėl tos pačios force majeure priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia.
Atvejais, kai sertifikavimo įmonė lauką įvardija kaip tokį, kuriame neauginami kultūriniai augalai, neįdirbtas juodasis pūdymas, derlius ypatingai mažas ar jo nėra, o sodai ar uogynai neatitinka reikalavimų, taip pat nesilaikoma sėjomainos ir dirvožemio gerinimo reikalavimų arba antrus metus iš eilės sertifikuojanti įmonė laukus įvardija kaip tokius, kuriuose nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų, parama einamaisiais metais už šiuos laukus neskiriama.
Tokie patys pakeitimai numatyti ir 2014-2020 metų kaimo plėtros programos „Agrarinės aplinkosaugos ir klimato“ taisyklėse: jei šviežių vaisių, uogų ar daržovių derlius yra ypatingai mažas arba jo išvis nėra, parama neskiriama, tačiau, esant nenumatytoms aplinkybėms ir ekstremaliai situacijai, tai įrodančių dokumentų sertifikavimo įstaigai pateikti nereikia.
Trečiadienį ministras G. Surplys Eltai taip pat teigė, kad Europos Komisijoje net yra pasigirdę kalbų, jog gali būti kompensuojami nuostoliai dėl sausros padarinių ūkiams, kas anksčiau buvo nė nesvarstoma.
Liepos 13 dieną ŽŪM pranešė, kad ūkininkams dėl sausros bus taikomi sušvelninti žalinimo paramos reikalavimai, nes taip Briuselyje vykusiame posėdyje dėl tiesioginių išmokų nusprendė ES šalys narės. ŽŪM teigė, kad sprendžiama, kaip lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.
Kaip buvo sakoma Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme, paramos reikalavimai bus sušvelninti Lietuvoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Danijoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Europos Komisijos (EK) atstovai teigia, kad šis sprendimas oficialiai turėtų įsigalioti maždaug po dviejų savaičių nuo balsavimo, tai yra maždaug liepos mėnesio pabaigoje“, - nurodė ŽŪM.
Ministerija pridūrė, kad šis sprendimas leis valstybėms narėms deklaruotus pūdymo plotus naudoti pašarui, kurio dabar labai trūksta gyvulininkystės sektoriui, taip pat esant tokiai situacijai šalys galėtų taikyti force majeure (nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės) išimtį.
Anot ministerijos atsakymo, sprendžiama, kaip šias lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.
ŽŪM nurodė, kad Lietuva kartu su kitomis ES narėmis kreipėsi į EK, prašydama leisti šiemet ūkininkams išmokėti didesnes avansines išmokas, kurios leistų jiems greičiau įveikti gamtos sukeltus sunkumus.
„Ar EK atsižvelgs į šį Lietuvos prašymą, bus aišku vasaros pabaigoje - rudens pradžioje“, - sako ŽŪM.
Anksčiau ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o savivaldybėse (27), kuriose tęsiasi stichinė sausra arba užsitęsęs sausas periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius, - 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.
