Jos pranešime teigiama, kad EK siūlo labiau atsižvelgti į dėl karo Ukrainoje kilusią riziką maisto saugumui, taip pat daugiau dėmesio skirti žaliajai sektoriaus politikai, tvaresniems gamybos būdams, kaimo gyvybingumui ir skaitmenizavimui bei ūkininkų konsultacijoms.
Komisijos palaikymo sulaukė sprendimas taikyti tiesioginių išmokų ūkininkams „lubas“.
„EK labai akcentuoja apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių – trąšų, energetinių resursų – mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ministro teigimu, EK taip pat prašo užtikrinti naujų geros agrarinės būklės (GAAB) reikalavimų atitiktį ES reglamentams, daugiau dėmesio skirti kaimo gyvybingumui, žinioms, inovacijoms, skaitmenizavimui.
„Plane pasigesta konkretumo, kaip mes įgyvendinsime ES Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ambicingesnės ekologinio ūkininkavimo plėtros. EK nori matyti konkretesnius įsipareigojimus ir rodiklius. Artimiausiu metu su socialiniais partneriais tęsime diskusijas dėl Strateginio plano tobulinimo atsižvelgiant į EK pastabas“, – sako K. Navickas.
Kaip teigiama ŽŪM pranešime, EK pritaria Lietuvos siekiui mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau ragina tvarų ilgalaikį ūkių pajamų augimą, taip pat – numatyti priemones, kaip mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti rizikų valdymą.
Komisija taip pat pastebėjo Lietuvos pastangas skatinti tvarų ūkininkavimą taikant aukštesnius geros agrarinės aplinkos būklės reikalavimus ir ekoschemų įvairovę, nors, EK vertinimu, kai kurie GAAB reikalavimai neatitinka ES reglamentų, o kai kurios ekoschemos galėtų būti ambicingesnės.
EK pastabų dokumente palankiai įvertinta tai, kad Lietuva pasirinko taikyti tiesioginių išmokų „lubas“. Vis tik, EK mano, kad dar ne visos teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo galimybės išnaudotos.
Strateginiame plane numatyti tiesioginių išmokų ribojimai – 100 tūkst. eurų lubos, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., tačiau galima išskaičiuoti darbo užmokestį.
ŽŪM teigimu, taip pat įvertintos Lietuvos pastangos skatinti jaunų ūkininkų įsikūrimą, bet lėšų kaimo gyvybingumui palaikyti galėtų būti skirta daugiau. EK strateginiame plane dar pasigedo žemės ūkio žinių ir inovacijų strategijos bei skaitmenizavimo tikslų.
Lietuvos prašoma pateikti ir konkrečius efektyvesnio pesticidų ir trąšų naudojimo tikslus, dar padidinti planą dvigubai išplėsti ekologinio ūkininkavimo plotus bei įvertinti galimybes dar daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams.
„EK dėmesys žemės ūkio atsparumo didinimui Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje ir kylantis poreikis mažinti priklausomybę nuo išorinių resursų rodo, kad pasirinkome teisingas strategines kryptis – labiausiai remti mažus, vidutinius ūkius ir įvairius sektorius bei prioritetą teikti ūkininkaujantiems tvariai – diversifikuodami gamybą, ją išskaidydami po smulkesnius ūkius visoje Lietuvoje mažiname rizikas, o tvarumas mažina priklausomybę nuo išorės veiksnių. Šios kryptys nesikeis“, – teigė K. Navickas.
Ministras žada tartis su socialiniais partneriais, kaip atsižvelgti EK pastabas dėl GAAB reikalavimų ir jų sąsajų su ekoschemomis, taip pat peržiūrėti žemės ūkio žinių ir inovacijų bei skaitmenizavimo strategiją.
ŽŪM strateginį planą, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės pateikė 2021 m. pabaigoje, kad EK per nustatytą terminą visoms šalims pateikia pastabas ir laukia patikslinimų. Anot ministerijos, šis procesas yra įprastas – atsižvelgiant į Komisijos pastabas, planas bus tobulinamas, derinamas ir patvirtinamas.
