aA
Pirmojoje Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ surengtoje diskusijoje prelegentai sutarė, kad skaitmenizacija agromaisto sektoriuje yra būtinas veiksnys norint atlikti kokybinį šuolį ir pradėti dirbti efektyviau, ekologiškiau bei įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus ambicingus Žaliojo kurso tikslus nemažinant gamybos.
Žemės ūkis
Žemės ūkis
© Shutterstock

Pranešimą renginyje pristatęs ir diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Juozas Olekas apgailestavo, kad naująją BŽŪP, kuri įsigalios 2023 m., pasitinkame pandemijos sąlygomis. Europos Parlamento narys neabejojo, jog į dvejopą transformaciją bei kitas žemės ūkį paliečiančias strategijas būtina žvelgti kaip į naują galimybę ir ją išnaudoti atsisakant kai kurių pasenusių ūkininkavimo sampratų bei į savo veiklą įsileisti pažangias naująsias technologijas, paremtas mokslu, rašoma pranešime.

Nori investuoti į tyrimus

EP nario J. Oleko manymu, moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninimas bei naujosios technologijos yra vieni iš svarbiausių veiksnių pereinant prie tvaresnių ir sveikesnių maisto sistemų, todėl būtina investuoti į mokslinius tyrimus žemės ūkyje bei surinktus duomenis paversti naudinga informacija, kurią ūkininkai galėtų išnaudoti praktikoje. Be to, norint spartesnių rezultatų skaitmeninimo srityje, Europos Parlamento nario nuomone, yra būtina atsigręžti į jaunimą – skatinti jaunuosius ūkininkus tikslinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti žemės ūkio plotus bei kreditus. Galiausiai, EP narys J. Olekas pabrėžė, kad skatindami kooperaciją ir bendradarbiavimą stipriai prisidėtume prie to, jog naujosios technologijos pasiektų mažuosius ir vidutinius ūkius.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pritarė skaitmenizacijos svarbai žemės ūkio sektoriui ir teigė, kad skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose agromaisto sektoriaus produktų vertės grandinės etapuose bei padeda mažinti ūkininkų patiriamas sąnaudas. Anot viceministro, būtina pavienes pažangias technologijas susisteminti kuriant bendrą platformą, todėl ši vyriausybė turi tikslą parengti Nacionalinę skaitmeninimo darbotvarkę, sukurti ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą ir ją įgyvendinti.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį ūkininkų supažindinimui su tuo, kas yra skaitmenizacija, nes dažnas ūkininkas to iki galo dar nesupranta, nors, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu sėkmingai registruoja ūkinių gyvūnų judėjimą ar deklaruoja pasėlius.

Siūlomos priemonės spartesnei skaitmenizacijai

„AgriFood Lithuania“ vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į pagrindines priežastis, kurios stabdo skaitmenizacijos diegimą bei pasiūlė įvertinti priemones, kurios galėtų paskatinti pažangių technologijų diegimą žemės ūkio sektoriuje. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, labai svarbu skirti ypatingą dėmesį ūkininkų supažindinimui su inovatyviais sprendimais, nauda ir tinkamumu konkrečiam ūkiui. Kaip vieną iš pavyzdžių, kaip tai galėtų būti daroma, diskusijos dalyvė įvardino gerąją patirtį iš svetur – parodomuosius ūkius.

Taip pat „AgriFood Lithuania“ direktorės teigimu, turime užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir verslams pasinaudoti skaitmeninių inovacijų centrų žiniomis ir galimais finansiniais instrumentais diegiant pažangias technologijas. Kaip pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, dabar egzistuoja nelygybė, kada skaitmeninių inovacijų centras suteikti paramą gali tik smulkiajam ir vidutiniam verslui. Toks pavienių ūkių išskyrimas pristabdo platesnę skaitmeninę transformaciją žemės ūkio sektoriuje.

Galiausiai, „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkai nėra pajėgūs vieni susidoroti su visais tenkančiais piniginiais ir eksploataciniais iššūkiais, kurių reikalauja Žaliasis kursas ir skaitmeninė transformacija, tad valstybė ir visa Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti finansinę paskatą ūkininkams įsigyti skaitmeninimo paslaugas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius siūlė tiek ūkininkams, tiek ir politikams laiku pasiruošti permainoms bei įvertinti aplinkybes, kurios natūraliai atsiranda būtent žemės ūkio sektoriuje. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko, skaitmeninių technologijų atsipirkimas pramonėje ar paslaugų sektoriuje yra žymiai greitesnis nei žemės ūkyje, nes ten įrengimai gali dirbti nepertraukiamai visus metus. Todėl norėdami, kad žemės ūkio vystymasis neatsiliktų, turėtume intensyviau remti skaitmeninimo projektus ūkiuose bei rasti būdus, kaip efektyviai paskirstyti paramą skaitmenizavimui tarp skirtingo dydžio ūkių.

Kaip pažymėjo R. Juknevičius, būtų klaida mažinti reikalavimus smulkiems ir vidutiniams ūkiams lyginant su didesniais bei atitinkamai skirti mažesnius finansinius instrumentus skaitmenizacijai juose. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko teigimu, tai tik padidintų atskirtį ir smulkius bei vidutinius ūkius paverstų nekonkurencingais. Jis teigiamai įvertino idėją skirti finansinę paramą ūkininkams skaitmeninimo paslaugų pirkimui. Anot ūkininkų atstovo, galėtų būti sukurtas ūkininko krepšelis, kurio gautas lėšas žemdirbys panaudotų perkant skaitmeninimo paslaugas bei pats išsirinktų paslaugos teikėjus (panašiai dabar yra perkant konsultavimo paslaugas).

Skaitmenizacija – būdas pritraukti jaunimą

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė atkreipė dėmesį, kad vis mažiau jaunų žmonių Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje ateina dirbti į žemės ūkį. Anot mokslo atstovės, mes turėtume plačiau kalbėti apie paslaugų dalijimosi ekonomiką skaitmenizavimo kontekste, kada dėmesys būtų skiriamas ne technikos įsigijimui kiekvienam ūkiui, bet galimybių sudarymui šias paslaugas pirkti rinkoje įvairaus dydžio ūkiams, kas sėkmingai vyksta kituose sektoriuose.

Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė išskyrė keletą sričių, į kurias inovacijos turi ateiti kaip įmanoma greičiau. Tai technologijos, kurios mažina auginamų produktų užsikrėtimo įvairiomis ligomis priežastis ir optimizuoja tręšimą. Taip pat būtina skaitmenizuoti apskaitos procesus, plėtoti tiesioginio pardavimo platformas bei į internetinę erdvę perkelti ūkininkų konsultavimą ir mokymus. Užbaigdama dr. Rasa Melnikienė išreiškė viltį, kad Lietuva investuos į skaitmeninių technologijų, skirtų žemės ūkiui, kūrimą, bei rems tai darančius inovatorius, nes šioje srityje mūsų šalis dar nepavėlavo ir gali suspėti būti ne tik importuotoja, bet ir vertinama aktyvi eksportuotoja.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

JAV derlius užaugintas lauke, į kurį nebuvo įžengusi žmogaus koja, kodėl to nėra Lietuvoje (7)

Gyvybiškai reikšmingą agrosektorių pakeitė ir vis dar keičia inovacijos bei kokybiškos žinios....

Navickas pasakė, nuo ko priklausys tiesioginių išmokų ribojimo efektas (14)

Daliai Seimo narių siūlant iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiesiems...

Pristatė paramos planą žemės ūkiui – paaiškėjo, kas liko už borto papildyta ŽŪM komentaru (44)

Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas Žemės ūkio ministerijos parengtas Ekonomikos gaivinimo ir...

Kėdainiuose jau skinamos braškės – kaina įspūdinga (63)

Pirmosiomis gegužės dienomis Kėdainių rajono ūkininkai jau skina pirmąsias šiltnamiuose...

Mėsos produktų gamintojams – įtarimai dėl šešėlinės prekybos ir mokesčių vengimo (1)

Marijampolės mėsos gaminių gamybos įmonės vadovams – įtarimai produkciją pardavinėjus be...

Top naujienos

Po įvykių Donecke įspėja: gali būti, kad ruošiamas „tramplinas“ būsimai Rusijos invazijai (69)

Precedento neturintis apie 150 tūkst. Rusijos karių sutelkimas netoli Ukrainos sienos visą...

Profesorius Čaplinskas – apie trečią vakcinos nuo koronaviruso dozę: ar jos reikės ir, ar bus galima keisti vakciną? (111)

Šią savaitę Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pranešė, kad du jauni žmonės, kuriems...

Lietuvoje – 740 naujų COVID-19 atvejų per parą, mirė 14 žmonių praėjusią parą paskiepyta beveik 6 tūkst. žmonių (187)

Praėjusią parą šalyje nustatyta 740 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 14...

Įspėja dėl Baltijos jūroje palaidotų cheminių ginklų: tai gali baigtis katastrofa (13)

Europos Parlamentas pabrėžia, kad Baltijos jūros tarša – ne tik regiono, bet visos Europos...

Transliacija / Išpakuota. Goda Raibytė: Lietuvai trūksta mokslo ir aplinkosaugos žurnalistų (5)

Mokslo ir aplinkosaugos žurnalistikos - mažai dėmesio sulaukiančios žurnalistikos sritys...

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausiai žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (451)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

Kūrėja Jusionytė apie darbo pasiūlymą su keista sąlyga: nuo tada labai bijau tokių situacijų (38)

Lygindami Lietuvą su Vakarų pasaulio praktika lyčių lygybės klausimu neretai pabrėžiame, kad...

Praūžęs „Didysis šeimos gynimo maršas“ liūdino ir piktino žinomus žmones: šitą šalį gali išgelbėti tik stebuklas (287)

Gegužės 15-ąją visoje Lietuvoje vyko „Didysis šeimos gynimo maršas“. Tas pačios dienos...