Kaip rašoma įmonės pranešime, valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai informuoja ūkininkus apie mažinamas gamybas ir nutraukiamą bendradarbiavimą, svarsto uždaryti Kaišiadorių paukštyną.
Informuojama, kad dėl pandemijos milijoninius nuostolius skaičiuojantis paukštininkystės sektorius nesulaukia valstybės pagalbos ir jau praneša apie planuojamas mažinti paukštienos gamybos apimtis. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai šiandien informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka užaugintus mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis ir stabdo paukščių supirkimą.
Taip pat artimiausiu metu planuoja priimti sprendimą dėl vienos savo gamyklos – Kaišiadorių paukštyno – uždarymo. Paukštininkystės atstovai tvirtina, kad premjerė Ingrida Šimonytė, žiniasklaidoje teigusi, jog gilinasi į pandemijos pasekmes šiam sektoriui, iki šiol jokio įsitraukimo į šį klausimą nepademonstravo.
„Pernai buvęs Žemės ūkio ministras, sužinojęs apie paukštininkystės problemas, iškart išreiškė norą apsilankyti mūsų gamyklose ir realiai pamatyti gamybos užkulisius. Šiemet paukštininkystės gamybos pramonė iškart „nurašyta“, kai tuo tarpu nė vienas naujosios valdžios atstovas, įskaitant ir premjerę, nė nesiteikė pas mus apsilankyti. Tad apie kokį gilinimąsi kalbame?“, – sako Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.
Kaip jis pažymi, naujoji Vyriausybė skaičiuoja jau tris savo veiklos mėnesius ir kol demonstruoja savo neveiksnumą ir abejingumą visai paukštienos auginimo ir gamybos pramonei, su kiekviena diena šis sektorius klimpsta vis į gilesnę krizę. Vien nuo lapkričio Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sukaupė 4,6 mln. Eur nuostolį.
„Pernai Vyriausybė patvirtino paukštininkystei 20 mln. paramą, realiai skirta 5,6 mln., tai viso labo sudaro 28 proc. O šiais metais tenka vėl iš naujo įrodinėti pandemijos neigiamo poveikio faktą ir didžiųjų įmonių svarbą kaip užsienio rinkų turėtojų ir integratorių, kurių dėka gali išgyventi smulkūs ūkininkai. Vyriausybei esame kaip karšta bulvė, kuria tik mėtosi vieni nuo kitų, ir jokių realių sprendimų nėra, turime imtis veiksmų, nes laukimas mus taip pat žlugdo. Paukščių auginimo ciklas yra ilgas, todėl jau šiandien privalome informuoti ūkininkus apie sutarčių nutraukimus“, – teigia D. Gudačiauskas.
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai bendradarbiauja su 17-ka Lietuvos ūkininkų, iš kurių per praėjusius metus supirko per 16 mln. mėsinių viščiukų.
„Teks priimti sprendimą ir dėl mūsų pačių perdirbimo fabriko veiklos stabdymo. Vadovas teikia sprendimą akcininkams uždaryti vieną iš savo gamyklų – Kaišiadorių paukštyną, kuris yra didžiausias konservatorių valdomo regiono darbdavys, sukūręs beveik 800 darbo vietų. Esame užspiesti į kampą ir kitų alternatyvų tiesiog nebėra“, – sako D. Gudačiauskas.
Kaip jis pažymi, paukštynai vien per praėjusius metus į Valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 13,663 mln. Eur mokesčių, tai yra didesnė suma nei kad prašoma paramos.
Jau tris dešimtmečius Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Sigitas Petkevičius per metus užaugina apie 1,5 mln. mėsinių viščiukų. Jis neslepia, kad situacija yra dramatiška ir gavęs informaciją apie stabdomą bendradarbiavimą su Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynais nežino, ko griebtis.
„Kur dėti šiuos visus paukščius? Kas juos nupirks ir kas perdirbs? Jei veiklą stabdo didžiausias perdirbėjas, tai ką tada mums daryti?“, – sako S. Petkevičius. Kaip jis pažymi, paukštininkystė neatsirado per vieną dieną, o nuosekliai vystėsi.
„Realizuoti užaugintus paukščius galime tik Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose, nes daugiau niekas neturi Skandinavijos rinkų ir tokių pajėgumų“, – priduria S. Petkevičius.
„Galimi tik du pasirinkimai: toliau dirbame, jei Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai išsaugo savo veiklą, arba uždarome paukštides ir „pasikabiname“ ant valstybės pašalpos. Neturėsime kito pasirinkimo ir liksime be darbo ir be pajamų. Kalbame apie visą gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“. Tai yra ir pašaro gamyba iš lietuviškų grūdų, ir vienadieniai viščiukai, ir veislinių paukščių auginimas, ir galiausiai galutinio produkto gamyba. Faktas, kad pasekmės bus jaučiamos per visą grandinę. Ir pikta, ir baisu dėl to, kas gali mūsų laukti“, – sako jau 11-ka metų su Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynais bendradarbiaujantis taip pat Kaišiadoryse ūkininkaujantis Ritutis Tamošiūnas, per metus užauginantis 260 tūkst. mėsinių viščiukų.
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai beveik 35 proc. gamybai reikalingų mėsinių viščiukų superka iš Lietuvos ūkininkų, 65 proc. – užaugina nuosavose paukštidėse. Iš viso šiuose paukštynuose per metus perdirbama beveik 45 mln. paukščių.
Žemės ūkio ministro atstovas spaudai Algirdas Igorius atsakė į Delfi klausimus apie susiklosčiusią padėtį:
– Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai tikina, kad nesulaukė paramos iš valstybės ir todėl nutraukia sutartis su paukščius tiekiančiais ūkininkais bei uždarys vieną gamyklą. Kodėl ši parama nebuvo suteikta?
– Pagalbą sektoriams planuojama suteikti. Šiuo metu tai derinama su Finansų ministerija.
– Kaip ŽŪM vertina realią sektoriaus buklę – ar paukštininkystėje ir kiaulininkystėje tikrai didelės problemos ir kokie galimi įmonių ir ūkių nuostoliai dėl pandemijos?
-Padėtį paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriuose vertiname kaip sudėtingą. Kol tęsiasi COVID-19 pandemija ir neatšauktas karantinas, apie nuostolius kalbėti anksti.
– Kaip vertinate pareiškimus dėl veiklos nutraukimo?
– Padėtį šiuose sektoriuose vertiname neigiamai. Žemės ūkio ministerija dės visas pastangas, kad tai neįvyktų.
-Kokia dabar situacija dėl „KG Group“ pardavimo „LInas Agro“? Latvijos konkurencijos tarnyba jau davė leidimą sandoriui, gal žinoma, kokioje būklėje procesas Lietuvoje?
– Ne Žemės ūkio ministerijos kompetencijos klausimas.
Sandoris su „Linas Agro Group“
Delfi primena, kad praėjusių metų spalio 2 dieną „Linas Agro Group“ sudarė akcijų pirkimo sutartį dėl AB „Kauno grūdai“, AB „Kaišiadorių paukštynas“ ir AB „Vilniaus paukštynas“ ir susijusių įmonių kontrolinių akcijų paketų. Šiuo metu laukiama konkurencijos tarybų sprendimų dėl įmonių koncentracijos.
Ketvirtadienį Latvijos konkurencijos taryba priėmė nutarimą, leidžiantį „Linas Agro Group“ vykdyti koncentraciją ir įsigyti „KG Group“ priklausančias įmones. Latvijos konkurencijos priežiūros institucija nutarime konstatuoja, jog Lietuvos įmonių grupių veiklos rinka yra geografiškai platesnė nei Latvijos teritorija, ir sandoris iš esmės nepakeis Latvijos rinkos struktūros, nesumažins konkurencijos bei nesustiprins sandoryje dalyvaujančių įmonių dominuojamos padėties.
Šiuo metu laukiama Lietuvos konkurencijos tarybos sprendimo dėl koncentracijos vykdymo. Sandoriui taip pat turi pritarti Rusijos, Lenkijos bei Estijos konkurencijos institucijos.
Paklaustas, ar šis pareiškimas nesusijęs su būsimu įmonės pardavimu, D. Gudačiauskas atsakė: „Neįgaliotas komentuoti, bet kaip vadovas oficialiai pareiškiu, kad nesvarbu kas bus pagrindinis akcininkas parama yra reikalinga, kad išgelbėti įmones. Dabartiniai akcininkai savo veiksmais rodo, kad nori išlaikyti visą grandinę.“
