Tarp jų – tiesioginių išmokų lygio skirtumai tarp valstybių narių, mažėjantis kaimo plėtros finansavimas ir neišnaudojamas bioekonomikos potencialas, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Lietuvos netenkina Europos Komisijos siūlymas dėl tiesioginių išmokų – naujajame septynerių metų biudžete jos nebus pakankamai sparčiai didinamos, kad pasiektų ES vidurkį.
„2019 m. turime drąsiai imtis spręsti svarbiausius Bendrosios žemės ūkio politikos klausimus, nes kol kas tik kalbame apie didesnes ambicijas, bet nekalbame apie finansavimą. Pastarąją savaitę dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo Briuselyje protestavo Vidurio ir Rytų Europos žemdirbiai. Turime užtikrinti galimybių lygybę visiems, užsiimantiems žemės ūkiu Europos Sąjungoje“, – ministerijos pranešime cituojamas taryboje kalbėjęs ministras G. Surplys.
Lietuvai, anot ŽŪM, didelį susirūpinimą kelia ir žymiai mažinamas kaimo plėtros finansavimas, paramos intensyvumas gamybinėms investicijoms, techninės pagalbos lygis, atsiskaitymo už rezultatus dažnumas ir tvarka, neaiškumai dėl numatomos paramos išmokėjimo dėl nepasiektų rezultatų sustabdymo sistemos.
G. Surplys atkreipė dėmesį ir į būtinas tolesnes kompromiso paieškas aplinkosaugos srityje, administracinės naštos mažinimą, pakankamo rinkos reguliavimo priemonių finansavimo užtikrinimą.
Taryboje ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis dėl neseniai atnaujintos ES bioekonomikos strategijos. Ji labai svarbi gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus, skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, ypač kaimo vietovėse, teigia ŽŪM.
Anot G. Surplio, strategijos potencialas dar nėra pakankamai išnaudojamas, todėl ši sritis turi būti skatinama tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu. Bioekonomika yra akcentuojama ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos baigiamoje rengti Baltojoje knygoje.
„Mūsų nuomone, į bioekonomikos įgyvendinimą būtina skatinti labiau įsitraukti pirminės produkcijos gamintojus, remti naujus jų verslo modelius, kuriančius pridėtinę vertę“, – teigė ministras G. Surplys. Anot pranešimo, ministras siekia, kad politinės gairės ir praktinis įgyvendinimas būtų suderinti tarpusavyje.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio rūmų organizacijos surengė antrąją šiais metais protesto akciją Briuselyje. Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu toliau reikalauta didesnių tiesioginių ES išmokų.
Prie lietuvių protesto akcijos jungėsi Lenkijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmai bei Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijos. ŽŪR pažymi, kad reikalaujama ES tiesioginių išmokų vidurkio, kuris yra apie 266 eurai už hektarą.
