Tačiau supirkėjai atkerta, kad prieš skaičiuojant skirtumą tarp kainos, kuri mokama Lietuvoje ir biržoje, reikia įvertinti ir grūdų kokybę, kuri toli gražu ne visada pati aukščiausia.
„Mūsų asociacijos narių apklausa parodė, kad metai geri, nors ir ne rekordiniai. Nors biržose kainos pakankamai aukštos, bet Lietuvoje jos žemesnės, nes pinigų supirkti derliui, mūsų žiniomis, mažiau nei pernai ar užpernai, o jis didesnis. Be to, konkurencija sumažėjo, nes pasitraukė keletas gana didelių prekybininkų“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
A. Macijauskas sako, kad rekordinis skirtumas buvo 40 eurų tonai. Biržoje siūlė po 180 EUR/t, Lietuvoje pirko po 140. Ūkiai, kurie neturi sandėlių, buvo priversti juos parduoti. Tačiau 2017 m., kai grūdai buvo labai drėgni ir džiovyklų savininkai kainas buvo sumažinę iki 100 EUR/t, nors biržose už juos mokėjo po 170 EUR/t.
Tačiau patys eksportuotojai tokius teiginius neigia.
„Šitie teiginiai absurdiški. Negalime lyginti skirtingos kokybės grūdų kainų. Kai taip lyginama, tada randamas skirtumas. Pinigų yra tiek, kiek yra. Jei sugebėdavome išvežti 4 mln. t javų, išvešime ir 6 mln. t. Klausimas kitas – ar mes fiziškai sugebėsime per Klaipėdos uostą išvežti užaugintą kiekį. Mūsų skaičiavimu, Lietuvoje turime 6,5 mln. t javų ir aliejinių kultūrų perteklių. Milijoną tonų iš šio kiekio išvešime per Rygos uostą. Likęs kiekis keliaus per pajūrį“, – piktinasi Robertas Lapinskas, UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius.
Žemdirbiai turi savo nuomonę ir kas galėtų finansuoti derliaus pirkimą.
„Mums pikta, nes apie pinigų trūkumą kalbėjome pavasarį ir atkreipėme dėmesį, kad bankai, bijodami rizikų, sumažino finansavimą. Iš valstybės pinigų nereikėjo. Būtų užtekę 200 mln. eurų garantijų. Tai saugus dalykas, nes prekiaujama biržine preke, kurią galima kontroliuoti. To nebuvo padaryta ir tai iššaukė didelį kainos skirtumą biržoje ir vidaus rinkoje“, – dėlioja A. Macijauskas.
Patys bankai neigia, kad pinigų rinkoje trūksta. Aidas Budrys, Lietuvos bankų asociacijos laikinasis prezidentas, sako, kad Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, žemės ūkio sektoriui bankų teikiamo finansavimo suma nuosekliai auga: pirmąjį šių metų pusmetį naujai suteikto finansavimo suma siekė 130 mln. eurų, arba beveik 12 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Šalies kredito įstaigos šias įmones vertina kaip patikimus partnerius ir yra ypač suinteresuotos bendradarbiauti. Tačiau šiais metais grūdų sektoriuje susiklostė išskirtinė padėtis, kurios neįmanoma išspręsti vien bankinio kreditavimo priemonėmis.
Lietuvoje sulaukta itin gausaus derliaus, grūdų supirkimo kainos – didelės. Tad reikia daugiau nei įprasta finansinių išteklių jiems supirkti. Kadangi didžioji dalis mūsų šalyje užaugintų grūdų parduodama užsienyje, eksporto rinkoje konkuruojama su tokia stambia žaidėja kaip Rusija, kur grūdų derlius šiemet taip pat vienas didžiausių istorijoje. Nustatomoms supirkimo kainoms įtakos turi ir valiutos kursai.
