Dar prieš metus Lietuva buvo vienas karščiausių saulės energetikos taškų žemyne. Dešimtys saulės parkų vystytojų buvo atitikę įvairius reikalavimus ir suplanavę milijardines investicijas į beveik 4 gigavatų (GW) bendros galios pramoninius saulės parkus visoje šalyje. Tačiau praėjusią vasarą Seimas netikėtai įvedė 2 GW saulės elektrinių instaliuotos galios apribojimą, nors šiuo metu Lietuvoje iš viso yra kiek daugiau nei 500 MW instaliuotų saulės elektrinių, rašoma pranešime.

Šis sprendimas sustabdė visus saulės parkų projektus, netgi pateikusius prašymus dar iki apribojimo ir turinčius pasirašytas sutartis su žemės savininkais dėl tūkstančių hektarų žemės nuomos. Be to, vystytojai buvo sumokėję milijoninius užstatus tinklo operatoriui ir investavę ne mažesnes sumas į įvairius parengiamuosius projektavimo, administracinius ar kitus darbus.

Nors plika akimi žiūrint ši pauzė atrodo kaip vien saulės parkų vystytojų problema, jos reikšmė yra daug platesnė. Net nevertinant elektros kainų krizės ar vietinės bei švarios generacijos poreikio, saulės energetika jau dabar yra sukėlusi didelius regionų bendruomenių lūkesčius, kurie padėčiai nesikeičiant gali tapti atitinkamu nusivylimu.

Ūkininkai patenkinti, bet jau kyla klausimų

Vieni pirmųjų saulės parkų naudą pajuto regionų žemės savininkai, daugelis kurių yra ūkininkai. Netoli aukštos įtampos tinklo esančių sklypų savininkai jau kelis metus sudarinėja sutartis su vystytojais dėl ilgalaikės žemės nuomos. Kone visiems nuomotojams nuo pirmųjų dienų, net dar nevykstant statyboms, partnerystė su saulės vystytojais reiškia papildomas pajamas, įskaitant ir už anksčiau nenaudotus sklypus. Jie taip pat iki statybų pradžios išnuomotuose sklypuose gali toliau tęsti ūkinę veiklą, o daliai jų tam tikra veikla bus galima ir pastačius infrastruktūrą.

Ilgalaikę sutartį su saulės vystytoju turintis Aukštaitijoje ūkininkaujantis Mindaugas Ralys pasakoja, kad visų pirma ši partnerystė reiškia stabilumą. Avis auginantis ūkininkas pagal sutartį jau dabar gauna pajamas, kurios išaugs prasidėjus realiems saulės parko statybos darbams. Kita vertus, jis su vystytoju yra sutaręs, kad galės ganyti avis žemėje po saulės kolektoriais, todėl saulės parkui numatyta teritorija iš dalies liks naudojama ūkio reikmėms.

„Toks papildomas lėšų šaltinis leidžia išgyventi krentančių supirkimo kainų, kylančių energijos kainų ar kitų nesėkmių metais. Stabilumas daugeliui ūkininkų yra pirmas prioritetas. Pačią saulės energetiką palaikau, o dar iki susidūrimo su vystytoju domėjausi nuosava jėgaine, bet taip ir neprisiruošiau“, – sako M. Ralys.

„Aura Power Developments“ saulės jėgainės

Visgi jis teigia stebintis viešąją informaciją dėl saulės pauzės, kuri jau pradeda neraminti.

„Turiu paprastą lūkestį: jei išnuomojau žemę, tai noriu, kad projektas būtų įgyvendintas. Tikiuosi, kad saulės plėtra nesustos. Bet kokie pažadai, skatinimai ir sukelti lūkesčiai, vėliau aplimpantys dviprasmybėmis, jau anksčiau yra nuvylę ir gali nuvilti vėl. Norisi tikėtis, kad galiausiai viršų paims ekspertinis ir toliaregiškas požiūris“, – komentuoja ūkininkas.

Savo ruožtu žemę saulės parkui taip pat nuomojantis ūkininkas Vigas Purvinys be finansinės naudos jaučia ir moralinį pasitenkinimą.

„Tiesiog džiaugiuosi, kad bent šitaip galiu prisidėti prie saulės energetikos plėtros Lietuvoje. Tai – progresas, ir pati švariausia energija, kurią galime gaminti patys. Manau, kad ją žmonės labiausiai palaiko“, – teigia ūkininkas.

Rizika reputacijai

Jau daugiau kaip pusmetį besitęsianti saulės parkų plėtros pauzė pradeda neraminti ir regionų gyventojus, o tai jaučia ir savivaldybių administracijos.

Pasak Ignalinos rajono mero Justo Rasiko, be milijoninių investicijų ar darbo vietų, saulės plėtra regionui gali atnešti ir didelę reputacinę naudą. Vis dėlto dabartinė padėtis grasina nubraukti pastarųjų poros metų įdirbį.

„Pernai mūsų rajone paskelbus apie kelių šimtų megavatų galios užsienio investuotojų saulės parką, mus sveikino net kitų rajonų vadovai. Tai – stipri žinia ir kitiems įvairiausių sričių investuotojams, kad esame patikimi partneriai, o pas mus įmanomi milžiniški strateginiai projektai. Vis dėlto tai, kas vyksta pastaruoju metu, gali visa tai nubraukti. Nežinia atbaido, o dabartinė tyla gali kenkti tiek regiono, tiek visos Lietuvos patrauklumui“, – sako J. Rasikas.

Jo teigimu, saulės parkų plėtra aktuali ne vien jų vystytojams, bet ir šimtams ūkininkų ar žemės savininkų, įvairias tiesiogines ir netiesiogines naudas gaunantiems regiono gyventojams, taip pat kitų sričių verslams bei investuotojams, analizuojantiems regiono energetinę ar administracinę aplinką.

„Jei prieš kelis metus apie saulės energiją verslas ir ypač gyventojai turėjo nedaug žinių, tai dabar jaučiame didžiulį palaikymą ir lūkesčius: dėl elektros kainų krizės, vietinės švarios gamybos, energetinės nepriklausomybės, investicijų, darbo vietų, nuomos sutarčių, atnešamų kompetencijų ir daugybės kitų naudų. Tokie projektai labai vertingi regionų progresui, todėl tokios tylos ir pauzės kaip dabar neturėtų būti“, – tvirtina Ignalinos rajono meras.

Vienas didžiausių saulės parkų Lietuvoje ir Europoje yra numatytas Ignalinos rajono Dūkšto seniūnijoje. Šio krašto seniūnas Antanas Šakalys teigia, kad užsitarnauti gyventojų palankumą tokiems projektams kainavo nemažai laiko ir energijos, bet dabar svarbu jų nenuvilti.

„Prieš kelis metus vietos žmonės nedaug suprato apie saulės energetiką, o kaip ir bet kokią naujovę planuojamus parkus pasitiko kiek atsargiai. Visiems teko atlikti didelį darbą bendraujant, pasakojant, aiškinant, kol pasiekėme tai, ką turime dabar: žmonės nekantriai laukia investicijų, saulės parkų, statybų, darbo vietų, įvairių iniciatyvų bendruomenėms. Mūsų seniūnijoje planų turintis vystytojas jau dabar kuria vertę: ne tik aktyviai informuoja, bet remia renginius, ketina prisidėti prie gyventojams svarbios infrastruktūros tobulinimo. Vis dėlto žmones pamažu pradeda pasiekti informacija dėl dabartinės pauzės, atsiranda klausimų“, – sako A. Šakalys.

Todėl jis tikisi, kad dabartinis stabtelėjimas tėra laikinas. Seniūno teigimu, Dūkšto kraštas, kaip ir daugybė kitų šalies regionų, susiduria su užimtumo, jaunimo „nutekėjimo“, investicijų trūkumo ir kitais iššūkiais, todėl šimtamilijoninių investicijų perspektyva regione jau spėjo tapti vilties spinduliu, kurį būtų itin apmaudu užgesinti.

Įsipareigojimų laikysis

Viena iš vystytojų, kurio projektai, dėl susidariusios situacijos negali judėti pirmyn, yra britų kapitalo bendrovė „Aura Power Developments“. Vienas jos projektų – 375 MW galios 300 mln. EUR vertės 1000 ha saulės parkas Dūkšto seniūnijoje – užsitikrino tinklo operatoriaus leidimą su 5,6 mln. Eur užstatu, bet kaip ir visi kiti 25 projektai, šiuo metu laukia, kada išsispręs susidariusi situacija, kad galėtų projektuoti toliau.

Pasak bendrovės plėtros vadovo Aisčio Radavičiaus, „Aura Power“ šio projekto įgyvendinimui yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis dėl beveik 1000 ha žemės, o iš viso Lietuvoje turi nuomos sutarčių su maždaug 1600 ha žemės savininkų, yra investavusi reikšmingas sumas į paruošiamuosius darbus, gavusi savivaldybės pritarimą, pradėjusi projekto projektavimą, todėl vasarą netikėtai atsiradęs 2 GW apribojimas buvo visiškas siurprizas ir yra vertinamas kaip didelė žala teisėtiems bendrovės interesams.

„2 GW instaliuotos galios saulės energijos ribojimas buvo priimtas be diskusijų su rinka, be ekonominio ar technologinio vertinimo, todėl vis dar tikimės, kad jis bus pakeistas. Jau net Konstitucinis teismas imasi nagrinėti šio ribojimo teisėtumą. Noriu pabrėžti, kad ši situacija yra susidariusi ne dėl mūsų, bet dėl centrinės valdžios veiksmų, o pasekmės palies ištisus Lietuvos regionus ir jų bendruomenes, jau net nekalbant apie pigesnę elektrą, kurią galėtų užtikrinti saulės energetika jau už kelerių metų“, – sako A. Radavičius.

Jis tvirtina, kad bendrovė kol kas laikysis sutartyse su visais partneriais prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant paramą vietinėms bendruomenėms, tačiau atkreipia dėmesį, kad tolesnis centrinės valdžios užsispyrimas ir toliau stabdyti saulės energetikos plėtrą Lietuvoje gali šią poziciją pakeisti.

„Nuoširdžiai stebiuosi: reikalavimus atitinka 25 stambūs projektai, bet valdžia nori praleisti vos 6. Visi be išimties vystytojai projektus pasiryžę įgyvendinti be jokių subsidijų, Lietuva turi stiprius tinklus, jungtis su kaimyninėmis valstybėmis, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę balansavimui, visas technologines galimybes turėti daug atsinaujinančios generacijos. Taip pat – didžiulį visuomenės palaikymą ir aukštas elektros kainas, kurias saulės energetika gali sumažinti, tačiau valdžia vis tiek sako „ne“. Akivaizdi nauda ir ūkininkams – vieno hektaro nuomos kaina gali siekti 1000 eurų per metus. Projektų Lietuvoje suplanuota daugiau kaip 4000 MW, o tam reikia bent 4000 ha žemės. Taigi vien dėl nuomos per metus gali būti prarandama po keturis milijonus eurų. O kur dar parama bendruomenėms, mokesčiai savivaldybėms? Labai tikiuosi, kad situacija greitu metu pasikeis, nes toks delsimas tampa sunkiai protu suvokiamu“, – sako A. Radavičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)