aA
Prabėgusi karšta vasara parodė, kad daržovių augintojams ūkininkauti be lietinimo sistemų vargu ar pavyks, tačiau tam reikia milžiniškų investicijų ir, svarbiausia vandens.
Daržovių augintojus užpuolė kenkėjai iš Ispanijos: nuostolius kompensuos didesnėmis kainomis
© DELFI / Valdas Kopūstas

Be to, panašu, kad teks susitaikyti ir su kenkėjais, kurių iki šiol mūsų kraštuose nebuvo.

Tvenkinių ir užtvankų savininkai juo dalintis neskuba, o Aplinkos ministerija gvildena apmokestinimo planą. Iš kitos pusės, patys ūkininkai ketina investuoti dideles lėšas, kad būtų liejami šimtai hektarų pasėlių.

Kainos galbūt kompensuos nuostolius

„Sezonas praėjo labai įdomiai. Pradžioje buvo labai drėgna, po to vienas karščiausių per visą istoriją mėnuo. Augalus puolė ligos, būdingos Pietų Lenkijai ir Ispanijai. Bulvių derlius apie 40 proc. mažesnis nežiūrint, kad buvo laistomos. Burokėlių 15 proc. mažiau“, – dėlioja 500 ha daržovių auginantis Martynas Laukaitis, tačiau atskleidžia ir slaptą viltį.

Gali būti, kad praradimus laukuose kompensuos gerokai šoktelėjusios kainos. Pavyzdžiui, bulvės brangesnės apie 40 proc. nei vidutiniškai būna šiuo metu. Jei tokios kainos laikysis, ūkininkams finansiniai rezultatai gali būti padorūs.


„Buvo labai daug iššūkių. Pavyzdžiui, ligos ir kaip su jomis kovoti niekas negali patarti. Lietuvos mokslas nežino ką daryti. Reikia važiuoti į Ispaniją ir ten ieškoti specialistų“, – apie naujas tendencijas pasakoja M. Laukaitis.

Cukinijas užpuolė vadinamasis mozaikos virusas, kurio 30 metų šias daržoves auginantis ūkininkas Lietuvoje nebuvo matęs. Vietoj 3 mėnesių sezonas truko mėnesį. Dauguma derliaus iš jo 10 ha nebuvo tinkami realizavimui.

Burokėlius puolė ligos, būdingos Prancūzijai. Nors jų lapų Lietuvoje jokie vikšrai nevalgo, tačiau šiemet kenkėjai augalus puolė masiškai. Specialistų rekomendacijų, kaip su tuo kovoti nėra.

„Reikia mokytis lenkiškai arba ispaniškai“, – juokauja M. Laukaitis.

Kalbant apie karščio bangas, šiemet gelbėjo tik laistymas. Tačiau tai nebuvo panacėja. Jei anksčiau 10-15 proc. daržovių laukų buvo lietinama, kad būtų apsiginta nuo sausrų, dabar reikia laistyti viską. Investicijos į šias sistemas didžiulės.

„Vieno hektaro palaistymo savikaina 300-400 eurų, o laistyti reikia bent du kartus per sezoną. Tai reikšmingos sąnaudos, nes mūsų sektoriuje vidutinė investicijų grąža 10-15 proc“, – aiškina M. Laukaitis.

Pas jį patį iš 500 ha laistomi 300. Jei lyginti bulves, tai iš nelaistytų laukų šiemet kasta 20 tonų iš hektaro, laistytų laukų 60 tonų.

Laistys viską

Kolega antrina ūkininkui.

„Derlius prastas, mažos kopūstų galvas, bulvių vietoj 45 t iš hektaro, kasėm 35 t. Nors laistėme bulves, morkas, visų palieti nesugebėjome. Visgi, bent mums svogūnai užderėjo neblogai. Kurie neturėjo kaip palieti, vargu ar išvis juos ima“, – dėlioja Vidmantas Kvedaras, kuris ateinančiais metais planuoja laistyti visus laukus.

Žemdirbio skaičiavimu, padorus gręžinys kainuoja 40 tūkst. eurų. Dar 20 tūkst eurų lietinimo mašinos, papildomai, siurbliai, kita įranga. V. Kvedaras dirba 400 ha žemės ir planuoja visą plotą laistyti. Tačiau specifika ta, kad net turint gręžinį, jo vanduo per šaltas – tik 8 laipsniai. Jį reikia pilti į tvenkinį, kad sušiltų. Be to, toli gražu ne visus laukus pasiekia elektra, tenka statyti dyzelinius generatorius, ištiesti požemines lietinimo trąsas. Nepaisant milžiniškų investicijų, be jų daržovių auginimas kaip verslas gali netekti prasmės.

„Nors dar sovietmečiu mūsų krašte lietinimui buvo padaryti tvenkiniai, tačiau jų nuomotojai iš nuomos sutarties su savivaldybe išbraukė punktą dėl lietinimo. Jei mes prisijungiame, krenta vandens lygis ir jiems nebeapsimoka gaminti elektros, mus skundžia. Negauname leidimo naudoti šiuos tvenkinius“, – dėsto V. Kvedaras ir sako, kad jį neramina ir Aplinkos ministerijos planai apmokestinti atvirus vandens telkinius bei didinti mokestį už gręžinių vandenį.

„Užsienyje vanduo kainuoja, tačiau jis patiekiamas tiesiai į ūkininko lauką“, – aiškina V. Kvedaras ir sako, kad Kėdainių regione, kur jis ūkininkauja, lietaus nebuvo du mėnesius. Nenuostabu, kad dėl to kyla daržovių kainos, nes sąnaudos auga. Be lietinimo galima nebent orientuotis į patį ankstyviausią derlių.

Daržovių augintojus užpuolė kenkėjai iš Ispanijos: nuostolius kompensuos didesnėmis kainomis
© Shutterstock nuotr.

Nenuspėjama rinka

V. Kvedaras sako, kad šiemet derliaus truks ir dalį jo teks importuoti.

„Šalia šių iššūkių dar turime nenuspėjamą rinką. Be to, elektra nuo 3 centų pakilo iki 10 ct už kw, technika brango 10 proc., statybos 30 proc, pakavimo medžiagos 30 proc. trąšos 200 proc.“, – aiškina M. Laukaitis ir sako, kad visi darbui būtini daiktai brango nuo 30 iki 200 proc. Dabar jis tik spėlioja, ar tai ilgalaikė tendencija, ar tiesiog laikinas šuolis, nes oficiali infliacija nėra tokia didelė.

Tai matos ir statistikoje. Šiemet, M. Laukaičio duomenimis, bulvių plotai sumažėjo 10 proc. tai labai daug.

„Stabiliai laikosi profesionalūs ūkiai. Mažėja pusiau profesionalių ar vadinamųjų hobi ūkių. Tai žmonės, kurie augina daržoves profesionaliai, tačiau neinvestuoja į brangią ir efektyvią techniką, saugyklas“, – aiškina M. Laukaitis ir pabrėžia, kad be darbuotojų iš trečiųjų šalių išlikti bus sunku. Algos kyla po 10 proc. per metus. Pas jį patį dirba 150 žmonių ir nedidinti algų negalima, nes darbuotojai išsivaikščios. Nebus kam dirbti.

V. Kvedaras nesitiki, kad šoktelėjusios kainos atpirks derliaus praradimus – vartotojai nepasiruošę mokėti dvigubai.

Daržovių augintojus užpuolė kenkėjai iš Ispanijos: nuostolius kompensuos didesnėmis kainomis
© DELFI / Andrius Ufartas

Aplinkos ministerijos komentaras, kodėl planuojama keisti vandens naudojimo apmokestinimą

Teisės aktų pakeitimai rengiami siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II skyriaus VI misijos 6.1.4 veiksmus.

Pagrindiniai siūlomų vandens mokesčių pakeitimų tikslai:

racionalaus paviršinio ir požeminio vandens naudojimo, geros vandens telkinių būklės užtikrinimas;
nepagrįstų išimčių vandens naudotojams, šiuo metu įtvirtintų teisės aktuose, atsisakymas.
Planuojama Seimo rudens sesijoje teikti Vandens įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo pakeitimus.

Pagrindinės priežastys paskatinusios pakeitimus:

Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, turėti leidimą ir mokėti mokesčius už paviršinio vandens naudojimą turi asmenys, naudojantys ≥100 m³/ parą vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išimtys numatytos vandeniui, naudojamam mėgėjų sodininkystės poreikiams ir vandeniui naudojamam hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW.

Esamas reglamentavimas iškreipia sąlygas komercinę veiklą vykdantiems asmenims (vieni moka už vandenį, kitiems jis nemokamas) ir neskatina taupiai bei atsakingai naudoti vandens (mokama tik nuo didžiulio kiekio – ≥100 m³/ parą), tuo tarpu besikeičiančio klimato ir šalyje vis dažnėjančių sausrų ir vandens trūkumo telkiniuose akivaizdoje atsakingas ir taupus naudojimas tampa būtinybe, siekiant išsaugoti gyvybingas vandens ekosistemas ir užtikrinti gerą vandens telkinių būklę. Be to, esamas reglamentavimas neleidžia įgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos1 a) reikalavimo užtikrinti, kad vandens kainų politika skatintų vartotojus naudoti vandenį efektyviai ir aplinkosaugos tikslų pasiekimą pramonės, buitinio sektorius ir žemės ūkio srityse, b) principo „teršėjas moka“ ir „sąnaudų susigrąžinimo“. Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkis yra laikomas didžiausiu paviršinio vandens teršėju (apie trečdalis šalies telkinių negali pasiekti geros būklės dėl šios taršos), o hidroelektrinių (HE) veikla daro neigiamą poveikį vandens ekosistemoms – sukelia nuolatinius vandens lygio svyravimus, sudaro kliūtis žuvų migracijai, todėl nyksta žuvų populiacijos ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labai didelį neigiamą poveikį vandens telkinių būklei daro 51 HE (53%), didelį neigiamą poveikį – 36 HE (38%). Tuo tarpu už vandens naudojimą šiems sektoriams suteikiamos lengvatos mokesčių mokėjimui.

Vandens įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys privalo turėti leidimus ir mokėti už paviršinio vandens naudojimą šiais atvejais:

1) naudoja (planuoja naudoti) ≥10 m³  vandens per parą  iš vieno paviršinio vandens telkinio.;
2) naudoja (ar planuoja naudoti) paviršinio vandens telkinio vandenį ūkinei-komercinei veiklai;
3) žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo naudoja (ar planuoja naudoti) ≥10 m³ per parą paviršinio vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.

Pakeitimai įsigaliotų 2024 m., 3 punkto nuostatos galiotų iki 2028 m.

Taip pat planuojama peržiūrėti ir požeminio vandens apmokestinimą.

Siekiama atsisakyti 2020 m. liepos 1 d. nepagrįstai sukurtų išimtinių sąlygų vienam sektoriui (sektoriaus daliai), kadangi leidimo naudoti požeminio vandens išteklius diferenciacija nuo 100 m3 sukuria diskriminacines ir konkurenciją iškreipiančias nuostatas, neskatina išteklių vartoti taupiai. Teikiamu projektu bus siūloma suvienodinti leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo sąlygas visiems ūkinę komercinę veiklą vykdantiems asmenims, atsisakant išimčių numatytų požeminio vandens išteklių naudojimui žemės ūkio veikloje. Konkrečiai teikiamu Žemės gelmių įstatymo projektu bus siūloma nustatyti, kad:

nuo 2024 m. sausio 1 d. leidimo naudoti gėlą požeminį vandenį nereikės:

1) jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;

2) jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

nuo 2028 m. sausio 1 d. leidimo naudoti gėlą požeminį vandenį nereikia, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Numatoma <10 MW HE už paviršinio vandens naudojimą nustatyti tokį patį tarifą, kaip ir didžiosioms HE, Taip pat, numatoma suvienodinti paviršinio ir požeminio vandens tarifus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
2.5000

Navickas atkirto į kritiką: neketinu atsistatydinti ir atsisakyti žaliojo kurso (12)

Daliai žemės ūkio organizacijų raginant žemės ūkio ministrą trauktis, Kęstutis Navickas...

ŽŪM praneša, kiek ūkininkams išmokėta išmokų už dirbamą žemę (2)

Daugiau kaip 113 tūkstančių ūkininkų jau sulaukė tiesioginių išmokų avansų už dirbamą...

Žemės ūkio taryba kartoja: nematome galimybės, kad ministras galėtų dirbti toliau (95)

Lietuvos žemės ūkio taryba dar kartą paragino trauktis žemės ūkio ministrą Kęstutį...

Socialdemokratai: žemės ūkio ministro išpuolis – gėdingas (67)

Po Lietuvos žemės ūkio tarybos išreikšto nepasitikėjimo, opozicinė Lietuvos socialdemokratų...

Ministro Navicko atkirtis susitikime su ūkininkais: ko čia šoki man į akis konflikto su ministru video (325)

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitiko su Lietuvos žemės ūkio taryba, kuri jam...

Top naujienos

Duomenų apžvalga: ši COVID-19 banga Lietuvoje netrukus taps didžiausia per visą pandemiją (27)

Ketvirtoji COVID-19 banga Lietuvoje netrukus taps didžiausia per visą pandemiją, prognozuojama...

Profesorius Landsbergis vietoje 100 eurų išmokos siūlo „karstelio mokestį“

Profesorius Vytautas Landsbergis teigia turįs alternatyvą finansinei 100 eurų paskatai, kuria...

Pokyčiai ir degalinėse: į dalį be galimybių paso nepavyks užeiti, kai kuriose priimama tik po vieną klientą papildyta (168)

Penktadienį vairuotojai praneša apie tai, kad į dalį degalinių negali patekti be galimybių paso....

Pasikeitus tvarkai, prie parduotuvių nusidriekė pirkėjų eilės: bando prasmukti be galimybių paso patikslinta (636)

Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv....

Po Nausėdos įtarimų dėl vakcinacijos valdantieji žodžių nesirinko: „šis bailys peržengė ribą“ (179)

Į prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą vasaros pradžioje buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimo...

Žiniasklaida: Baltarusija sustabdė vizų išdavimą Irako piliečiams (126)

Baltarusija sustabdė vizų išdavimą Irako piliečiams , skelbia Lenkijos naujienų portalas...

Žurnalas „Tavo vaikas“ | D+

Berniukas su istorija: kad jo susilauktų, tėvai nuėjo kryžiaus kelius, o tada abu susirgo kovidu

Naujasis „redakcijos kūdikis “ – Adas, mažutis berniukas su didele istorija. Pasakojimą...

Lietuva antra ES pagal COVID-19 atvejus, trečia pagal mirtis: mūsų šalį sergamumu aplenkė kaimynė (80)

Lietuva yra antra Europos Sąjungoje pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir trečia pagal...

Pareiškimas dėl skiepijimo tempų sulėtinimo sukėlė emocijų audrą: Prezidentūra pateikė paaiškinimą (152)

Prezidentūra plačiau paaiškino, ką turėjo mintyje prezidentas Gitanas Nausėda , pareiškęs,...